2020 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Lenkijos knygynai: kokias knygas skaito lenkai? Główna Księgarnia Naukowa im. B. Prusa

Vienas seniausių Varšuvoje knygynų, veikiančių nuo senų senovės. Manau, Vilniuje atitiktų Vilniaus centrinio knygyno dvasią Gedimino prospekte. Knygynas vadinasi: Główna Księgarnia Naukowa im. B. Prusa.

Sveiki,

Neseniai teko važinėtis po Lenkiją ir, kaip dažnai būna, įkišau savo ilgą snapą į tos šalies knygynus pasidairyti, ką skaito šiuolaikiniai lenkai ir kas pas juos lentynose padėta. Tikriausiai jau nieko nebenustebins tokie knygų reportažai, nes visas pasaulis eina išvien su garsiausiais bestseleriais. Beveik paraleliai tai, ką skaito latviai, ką griaužia lietuviai, panašiai skaito ir patys lenkai.

Naujienų ir topų lentynose jau nemažą knygų galima rasti Lietuvoje. Na, pavyzdžiui, lenkai jau išsivertė Margaret Atwood „Testamentą“ (lietuviškai tikriausiai vadinsis „Palikimas“), kurio leidimas lietuviškai dar tik ruošiamas. Labai populiari knyga, kaip, beje, ir pas mus Booker premijos finalininkės Sally Rooney „Normalūs žmonės“.

Apskritai yra vienas esminis skirtumas tarp lenkų į lietuvių knygynų ir tai jausti beveik visur. Buvau užsukęs į kokius keturis knygynus (senovinius senamiestyje ir mega prekybos centruose, stotyse) ir visi jie išlaiko senąją Lietuvoje jau beveik išnykusią knygyno atmosferą: knygų kvapas, išdėstymas, apšvietimas, ramuma. Jeigu pas mus pirmoje kokio nors „Pegaso“ knygyno vitrinoje išrikiuoti muilai, puodeliai ir kita atributika, lenkai į knygynus neintegruoja kavinių ar ledainių, nekvėpina patalpų dirbtiniais saldžiais kvapais, neleidžia net muzikos. Nežinau, ar tai gerai, tačiau pas mus knygynai tapo salonais, kur greitu metu galėsime, manau, nusipirkti grietinės. Maža šalis, maža rinka, matyt, knygynai sukasi kaip išmanydami, o lenkams, matyt, to dar nereikia, jie mėgaujasi knyga ir šiuo atžvilgiu jie yra praktiškesni.

Apskritai susidarė įspūdis, kad lenkai gana skaitanti tauta. Neretai pamatysi kokį Varšuvos pilietį skaitantį tiesiog gatvėje prie šviesoforo, kol įsijungs žalia spalva. Ir tai tikrai nėra koks nors kelionių vadovas, o toji pati Olga Tokarczuk, ar kokia nors kita skaitytoją jaudinanti grožinė literatūra.  Padariau keliolika nuotraukų, kviečiu pasidairyti...

Jūsų Maištinga Siela
 Dažnai didesniame knygyne populiarūs prabangūs lediniai su pačiais įvairiausiais meno šakų katalogais. Didžiuliai prašmatnūs albumai, didžiuliai ir sunkiai rankoje nulaikomi gero popieriaus architektūros, mados industrijos, rašytojų, istorinių veikėjų albumai, kurių labai gausu. Palyginus su Lietuva, manau, mes atrodome labai kukliai. Maža šalis, menka rinka, pasikartosiu vėl.



  
Beveik kiekviename knygyne aptikau anglų kalba pardavinėjamų knygų. Didžiuosiuose Lietuvos knygynuose tai jau seniai nebe naujiena, tačiau Lenkijoje ne kokios nors senos ir minkšto viršelio pamiršti bestseleriai, o tai, ką skaito visas pasaulis anglų kalba.


Tokią ramią knygyno atmosferą, kone muziejinio lygio, Lietuvoje teišlaikė retas knygynas, dažniausiai koks nors centrinis, nekomercinis. Pavyzdžiui, kokioje nors Klaipėdoje tokio knygyno jau nebėra.



2018 metų Nobelio laureatė Olga Tokarczuk Lenkijoje tikra literatūros žvaigždė. Su ja vis dar paruošti atskiri stendai. Jos knygos perleistos lenkų kalba su specialia Nobelio emblema. Ji tarp bestselerių autorių. Pasižiūrėjau, kad kone 10 knygų, kai kurių net nežinojau. Kai kurios knygos labai trumpos, nesiekiančios net 100 puslapių. Žinoma, įspūdingiausiai atrodo „Jokūbo knyga“, kurią, kaip supratau, jeigu koronavirusas nieko nepagadins, dar šių metų pabaigoje turėtume turėti lietuviškai. Tai beveik 1000 puslapių siekiantis epinis pasakojimas. Galite pasižiūrėti trumpą filmuotą reportažą.



Knygos anglų kalba. Lietuvoje kai kurios jau išleistos ir tapo bestseleriais. Michael Houellebecq „Serotoninas“, Michelle Obama „Mano istorija“, Margaret Atwood „Testamentas“, Jojo Moyes „The Giver of Stars“ ir kt.




 Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lenkijoje labai populiarios mokslinės literatūros autorius Yuval Harari „Homo Sapiens: glausta žmonijos istorija“ autorius. 



Jaukus, kone „naminis“ kampelis su knygomis. Čia galima prisėsti ir pavartyti knygą, gal net paskaityti.



 Audio knygos, kaip supratau, Lenkijoje taip pat paklausios ir populiarios, tačiau nepranoksta popierinio varianto.







Lietuviškai turime didžiulį biografinį talmudą apie kitą Nobelio laureatą Česlovą Milošą. Lenkai gerbia šį lietuvių-lenkų rašytoją. Aptikau jo didžiulę biografiją lenkų kalba, o knygos atgaliniame viršelyje pasisako lietuvis Tomas Venclova.


Jūsų Maištinga Siela

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą