Vienas
seniausių Varšuvoje knygynų, veikiančių nuo senų senovės. Manau, Vilniuje
atitiktų Vilniaus centrinio knygyno dvasią Gedimino prospekte. Knygynas
vadinasi: Główna Księgarnia Naukowa im. B. Prusa.
Sveiki,
Neseniai teko važinėtis po Lenkiją
ir, kaip dažnai būna, įkišau savo ilgą snapą į tos šalies knygynus pasidairyti,
ką skaito šiuolaikiniai lenkai ir kas pas juos lentynose padėta. Tikriausiai jau
nieko nebenustebins tokie knygų reportažai, nes visas pasaulis eina išvien su
garsiausiais bestseleriais. Beveik paraleliai tai, ką skaito latviai, ką
griaužia lietuviai, panašiai skaito ir patys lenkai.
Naujienų ir topų lentynose jau
nemažą knygų galima rasti Lietuvoje. Na, pavyzdžiui, lenkai jau išsivertė
Margaret Atwood „Testamentą“ (lietuviškai tikriausiai vadinsis „Palikimas“),
kurio leidimas lietuviškai dar tik ruošiamas. Labai populiari knyga, kaip,
beje, ir pas mus Booker premijos finalininkės Sally Rooney „Normalūs žmonės“.
Apskritai yra vienas esminis
skirtumas tarp lenkų į lietuvių knygynų ir tai jausti beveik visur. Buvau
užsukęs į kokius keturis knygynus (senovinius senamiestyje ir mega prekybos
centruose, stotyse) ir visi jie išlaiko senąją Lietuvoje jau beveik išnykusią
knygyno atmosferą: knygų kvapas, išdėstymas, apšvietimas, ramuma. Jeigu pas mus
pirmoje kokio nors „Pegaso“ knygyno vitrinoje išrikiuoti muilai, puodeliai ir
kita atributika, lenkai į knygynus neintegruoja kavinių ar ledainių, nekvėpina
patalpų dirbtiniais saldžiais kvapais, neleidžia net muzikos. Nežinau, ar tai
gerai, tačiau pas mus knygynai tapo salonais, kur greitu metu galėsime, manau,
nusipirkti grietinės. Maža šalis, maža rinka, matyt, knygynai sukasi kaip
išmanydami, o lenkams, matyt, to dar nereikia, jie mėgaujasi knyga ir šiuo
atžvilgiu jie yra praktiškesni.
Apskritai susidarė įspūdis, kad
lenkai gana skaitanti tauta. Neretai pamatysi kokį Varšuvos pilietį skaitantį
tiesiog gatvėje prie šviesoforo, kol įsijungs žalia spalva. Ir tai tikrai nėra
koks nors kelionių vadovas, o toji pati Olga Tokarczuk, ar kokia nors kita skaitytoją
jaudinanti grožinė literatūra. Padariau
keliolika nuotraukų, kviečiu pasidairyti...
Jūsų Maištinga Siela
Dažnai didesniame knygyne populiarūs prabangūs lediniai su pačiais
įvairiausiais meno šakų katalogais. Didžiuliai prašmatnūs albumai, didžiuliai
ir sunkiai rankoje nulaikomi gero popieriaus architektūros, mados industrijos, rašytojų,
istorinių veikėjų albumai, kurių labai gausu. Palyginus su Lietuva, manau, mes
atrodome labai kukliai. Maža šalis, menka rinka, pasikartosiu vėl.
Beveik kiekviename
knygyne aptikau anglų kalba pardavinėjamų knygų. Didžiuosiuose Lietuvos
knygynuose tai jau seniai nebe naujiena, tačiau Lenkijoje ne kokios nors senos
ir minkšto viršelio pamiršti bestseleriai, o tai, ką skaito visas pasaulis
anglų kalba.
Tokią ramią knygyno atmosferą, kone muziejinio lygio, Lietuvoje teišlaikė
retas knygynas, dažniausiai koks nors centrinis, nekomercinis. Pavyzdžiui,
kokioje nors Klaipėdoje tokio knygyno jau nebėra.
2018 metų Nobelio laureatė Olga Tokarczuk Lenkijoje tikra literatūros
žvaigždė. Su ja vis dar paruošti atskiri stendai. Jos knygos perleistos lenkų
kalba su specialia Nobelio emblema. Ji tarp bestselerių autorių. Pasižiūrėjau,
kad kone 10 knygų, kai kurių net nežinojau. Kai kurios knygos labai trumpos,
nesiekiančios net 100 puslapių. Žinoma, įspūdingiausiai atrodo „Jokūbo knyga“,
kurią, kaip supratau, jeigu koronavirusas nieko nepagadins, dar šių metų
pabaigoje turėtume turėti lietuviškai. Tai beveik 1000 puslapių siekiantis
epinis pasakojimas. Galite pasižiūrėti trumpą filmuotą reportažą.
Knygos anglų kalba. Lietuvoje kai kurios jau išleistos ir tapo
bestseleriais. Michael Houellebecq „Serotoninas“, Michelle Obama „Mano istorija“,
Margaret Atwood „Testamentas“, Jojo Moyes „The Giver of Stars“ ir kt.
Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lenkijoje labai populiarios mokslinės
literatūros autorius Yuval Harari „Homo Sapiens: glausta žmonijos istorija“
autorius.
Jaukus, kone „naminis“ kampelis su knygomis. Čia galima prisėsti ir
pavartyti knygą, gal net paskaityti.
Audio knygos, kaip supratau, Lenkijoje taip pat paklausios ir populiarios,
tačiau nepranoksta popierinio varianto.
Lietuviškai turime didžiulį biografinį talmudą apie kitą Nobelio laureatą
Česlovą Milošą. Lenkai gerbia šį lietuvių-lenkų rašytoją. Aptikau jo didžiulę
biografiją lenkų kalba, o knygos atgaliniame viršelyje pasisako lietuvis Tomas
Venclova.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą