Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 101: gyvenk kaip katinas – instinktyviai ir be vertinimo!

 Katė Rygoje, autor. nežinomas

Sveiki,

Vis neturiu kantrybės parašyti ką nors pozityvaus, laiko trūksta, o gal ir ne visada atsiranda tinkamu metu tinkamas žodis.

Džiaugiuosi šiomis dienomis atėjusiu „Kino pavasariu“, tad kinas eina išvien su ritmu, gal ne visada taip entuziastingai, kaip norėtųsi, tačiau visgi tai dalis ritminio pavasarinio gyvenimo.

Reikia galvoti ir mąstyti kaip katinui, kuris nežino, kad yra katinas, nes tikriausiai apie tai net mintis nekyla. Žmonės nuolat galvoja apie save ir niekaip negali sustoti savęs vertinti kitų perspektyvomis. Pavyzdžiui, aš tą nuolat save pagaunu darant, lyg man rūpėtų kas ką galvoja apie mane. Kada šis kailis ir iliuzija užaugo? Tikriausiai, kai pradėjau saugotis ir mes visi pradedame „nenormaliai normalėti“, todėl atsiranda dvilypumas.

Pastebėjau, kad veikla, darbas, įsitraukimas į bet ką, kur nebelieka minčių apie save ir vertinimo, padeda jaustis geriau. Kitaip sakant, galima suprasti tuos darboholikus, nes ką jie darytų, jeigu nereikėtų nieko daryti? Tada liktų daug laiko skirti sau ir savianalizei, kuri veda prie didesnės savianalizės, šioji dar toliau ir taip iki begalybės... Manau, svarbu neužsikasti prasmių paieškose, lengvumas ir juokas dažnai nuvertinami, nes bijome nebrandumo etikečių. Spjauti į juos. Mėgaukitės lengvumu kaip katinai, kurie veikia instinktyviai, nepriklausomai ir laisvai.

Šią nuotrauką išmetė facebooko sraute, net nespėjau pasižymėti, kas jos autorius, tik prisimenu, jog čia Latvijos sostinė Ryga, o katė eina savo keliu nepozuodama, o veikdama instinktyviai. Galime iš jos pasimokyti.

Maištinga Siela  

Youtuberis vlogeris Jotvingis: Laikas yra iliuzija (Kodėl viskas, ką mes žinome apie laiką, yra netiesa?). Vaizdo įrašas

 

Laba,

 

Vakar prieš užmigdamas klausiausiu tokio retai mano paties lankomo YouTube kanalo „Jotvingis“ įrašo. Tame kanale talpinami man priimtini ir nevisai priimtini dalykai. Dėl kai kurių galėčiau diskutuoti, bet šiandien ne apie tai. Dažnai šiaip YouTube cenzūra mėgsta blokuoti ar apriboti vartotojus, kurie pasisako apie pasaulį, kurio sistemas žmonės linkę kritikuoti. Internete pilna tokių užplombuotų anketų, o tai iš dalies sako, jog esame veikiami kažin kokio Didžiojo Brolio. Su tuo kovoja eilė trolių, kurie klijuoja savotiškai kitaip mąstantiems visokias konspiracijų teorijų šalininkų etiketes, visaip menkina, marginalizuoja ir t. t. Bet iš patirties žinau, kad tokia informacija, kokią transliuoja Jotvingis, dažniausiai ateina pas tuos, kuriems reikia, taigi atėjo šįkart ir pas mane.

 

Galite pasižiūrėti ir išklausyti Jotvingio įrašo. Ramiu ir gražiu balso tembru jis išdėsto nemažai per daug metų mano artikuliuotą ir rinktą informaciją apie kvantinę fiziką bei tai, kaip veikia žmogaus minties galia. Išties revoliucinė kai kam idėja, jog laikas neegzistuoja ir mes einame laiko cikliniu ratu. Taip pat tas tiesas, kurias mokomės per fiziką ir astrofiziką, regis, pamirštame, kad nemaža dalis tėra tik teorija, tačiau juk beveik kiekvienas į klausimą „kaip atsirado visata?“ atsakytų – iš Didžiojo sprogimo. Bet argi, jeigu tai niekada neįrodyta? Apie laiką, Visatą ir kitus dalykus paprastai ir aiškiai iš Jotvingio. Gal ir jums surezonuos?

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 33: nebekovokime susikurtų netikrų kovų!

 Etruskų meno fragmentas.

Sveiki,

 

„Sustok, akimirka žavinga!“ Tokius turėjo ištarti Faustas žodžius Mefistofeliui ir tapti jo amžinu vergu, pažinęs visus Visatos slėpinius. Kaip dažnai būna, kada norime, kad toji akimirka visgi kuo greičiau praslinktų ir kaip dažnai sakome „reikia atlaikyti dar vieną dieną!“. Tarsi kokią užtvanką nuo jūros. Signalas, kad kažkas negerai. Tačiau dažniausiai tas užtvankas mes padarome patys dar didesnes, sunkesnes ir kartais beveik mus visiškai sunaikinančias, nes esame nuolatinėje kovos pozicijoje.

 

Nusiraminkime. Nėra su kuo kovoti. Niekam nieko nereikia įrodinėti, nes mes esame tokie, kokie esame ir mūsų pakankamumas pasaulyje yra užtektinas. Iliuzija yra tik tai, kad mums uždėjo įsitikinimą, kad reikia nuolat baisiai stengtis, nertis iš kailio, įrodinėti, pamirštant paprasčiausią savo vidinę ramybę, žinojimą, kad iššūkiai patys maloniausi yra tik tie, kurie teikia augimo ir pasitenkinimo, o ne tie, kuriuos manome per klaidą, kad reikia paskutiniais neuronais įveikti. Nusiraminkime, įkvėpkime, žavinga akimirka tegu tęsiasi kaip šiame etruskų kažkada pavaizduotame paveiksle. Pasakykime sau šiandien priešingai: įdėsiu tiek pat pastangų ir energijos būti taikoje ir ramybėje, kiek įdėdavau kažkada kovodamas ir atlaikydamas lyg užtvankas dienas. Juk šiaip ar taip pasaulį projektuojame iš savęs, o ne iš išorės, tad kodėl nepabandžius tiesiog stabtelėti akimirkomis ir suprojektuoti kažką naujo?

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Marija Antanavičiūtė apie nuomonės pareiškimą, turėjimą ir socialinius tinklus

 

Sveiki,

Šios dienos citata tapo Marijos Antanavičiūtės straipsnio „Apie studentų tylą auditorijose“, kuris publikuotas „Literatūroje ir mene“ (Nr. 4, 2022). Šiaip įdomus visas straipsnis, kuriame autorė svarsto dėstytojo ir auditorijos santykius. Ar tyla ir atsitvėrimas nuo auditorijos tikrai yra geros paskaitos rodiklis? Galiausiai autorė ima svarstyti kur kas plačiau apie socializacijos problemas ir viešąją nuomonę socialiniuose tinkluose, kur neretai dabarties kartai yra vienintelis būdas išsakyti savo pilietinę poziciją. Kiek tai iliuzija, kad tarškindami klavišais ir komentuodami esame svarbūs, manau, kiekvienas pasidarys išvadas pats.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Donaldas Kajokas apie iliuzijas ir viltis eilėraštyje "Hiperrealybė"

Sveiki,

Šįkart apie šią citatą – visą Donaldo Kajoko eilėraštį „Hiperrealybė“ iš jo rinktinės „Poezija, o gal ne ji“ išsireikšiu netikėtai paties „susicukravusiom“ eilėm.

Gal Kajokas, o gal ne jis

Kajokas, o gal ne jis,

Tapė ant kranto

Baltą kamanę, o motina

Melžė praustuvėn karvę žalmargę.

Donaldas, o gal ne jis,

Citavo anapus vaivoro vaiduoklio

Prieš naktį, nuslūgus aistroms ir gaisrams,

Prie vandens vis citavo...

Vis citavo,

Kai saulė kaip nutrūkęs serbentas, arba

Durnelės melžtuvėj įkritęs žiedelis

Vis skendo už horizonto

Vandens ir vaivoro vaiduoklio –

Ne Kajokas ir tikrai ne Donaldas, bet...

Pacituokim!

Iš lėto, kaip peizažas

Nuvažiuoja kreivuotom karietom,

Pavargus diena už eilėraščio ritmo

Važiuoja... –

Ir dar kartelį cituokim –

Nuvažiuoja diena už cukruoto Versalio,

O gal ir ne Donaldo

Ir gal tikrai ne už jo, bet...

Geriau pacituokim

Cukruotą Versalį.

Jūsų Maištinga Siela