Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 67: devėk kasdien pasisiūtą savo nuotaiką, nusimesk įsitikinimus!

 Photo: škotų vyrai dėvi kiltus

Sveiki,

 

Labiausiai gerai jaustis kasdieniniame gyvenime mums trukdo iš tikrųjų kitų, o labiausiai mūsų pačių įsitikinimai apie tam tikrus dalykus. Mąstymo ir priėmimo įpročiai. Pavyzdžiui, kad vyrai negali dėvėti sijonų, arba visi yra erzinantys kvailiai, kurie prie gydytojo kabineto užlenda su posakiu „aš tik paklausti“ ir ten praleidžia pusvalandį. Dar daugiau įsitikinimų yra susieta su mūsų apibrėžtimi, saugiomis ir įsivaizduojamai komfortabiliomis zonomis, pavyzdžiui, aš tai niekada parduotuvėje negaliu išleisti daugiau nei 50 eurų, kaip kiti gali tiek sau leisti, jie ką – visai mėnesio gale badaus? Ir t. t. Tas pasipiktinimas, kad save limituoji, kad bambi, jog tas ar anas suprastėjo, neįtiko, ne tą pasakė arba pasakė viena, o tu vis tiek išverti į savo negatyvią semantiką ir viduje verdi.

 

Pasisiūk sau naują emocijų kūną! Jauskis visur gerai, net piktame autobuse, kur visi susiraukę, kur visi stengiasi užsiimti vietą prie lango ir neduok Dieve, atsisėsti prie ko nors kito. Šypsokis, kai visi surūgę, pastebėk ką nors gražaus, pakeisk iš vidinės pastangos šiurkštų rūstybės audinį į šilkinį, aplenkdamas įsitikinimų balas, kad už kiekvieno erzelio turi save tempti turkštis negatyvume. Šypsodamasis apeik. Apsimesk kvailu ir žaismingu. Rimtumas dažna liga. Dėvėk tokį sijoną, kuris erzintų kitus, nes jis toks, koks tau patinka! Švytėk taip, kaip galima švytėti rūpesčių kasdienybėje ir tai, kas iš pradžių atrodo kaip teatras, žaidimas, ciniška vaidyba, retsykiais panašu į saviapgaulę, žinokite, tai perlaužia tikrovę ir tavo energetinis rūbas pasikeičia. Tu natūraliai imi jausti, matyti, regėti tai, kas tave pakylėja, kaip kažkada išmokai priimti tik susierzinimo signalus, pastaruosius apjuosei įsitikinimais, dabar sąmoningai gali tą padaryti vien žaisdamas su pozityvumu. Pasisiūk savo rūbą tokį, kokį tu nori!

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 58: leisk kitiems būti savimi ir tada pats būsi savimi

Sveiki,

 

Mums nuolat buvo kalama į galvą (iš religinės perspektyvos), kad Adomą, pirmąjį žmogų (vyrą!), Dievas sukūrė pagal savo paveikslą. Taigi, tai reiškia, kad ilgą laiką tikėjome, jog esame bevaliai ir turime atgailauti už tai, kad atsiskyrėme per pažinimą nuo Dievo ir kad mus valdo išorinės jėgos (angelai ir demonai, pagundos ir apsauga). Aišku, Biblija tai aiškina savaip. Visgi vakar sugrįžus iš po kelionės ir vėl atradus namų džiaugsmą, suvokiau, kad kelionėje erzino kai kurie žmonės tik dėl to, kad neatitiko mano nustatytų standartų ir įsitikinimų. Kitaip sakant, norėjau, kad jie elgtųsi pagal mano matymą ir suvokimą.

 

Tas susierzinimas tik atspindys to, ką patyriu kasdien. Norą pakeisti, daryti įtaką, paveikti kitą mano supratimu geresniąja linkme, bet esmė tame, kad kito tverti, kurti, paveikti taip kaip Adomo nereikia, reikia tverti tik savo jausmus ir būsenas. Kreipti savo energiją į tai, kad pastangos jaustis geriau eitų į vidinio pasaulio struktūrą, nes kiek bekovosi su išorine tikrove, tiek tave ištiks susierzinimas ir pralaimėjimas. Neverta.

 

Užtat verta mėgautis savimi, laiku, vandeniu, saule, ramybe ir kuriant save iš naujo tarsi būtum Adomas kaip matrioška (Adomas Adome), kuris geba atsinaujinti iš savo vidinių resursų ir išlikti patenkintu net tada, kai kiti visiškai raunasi plaukus. O raunasi dėl ko? Dėl to, ko negali įveikti ir pakeisti išorinių veiksnių. Iš ten ateina daug negatyvaus susipriešinimo, pasipiktinimo ir atskirties. Leidžiu kitiems būti savimi. Leidžiu kitiems būti savimi. Leidžiu būti kitiems savimi ir taip leidžiu iš esmės sau būti savimi taikoje. Nepamiršk.

 

Maištinga Siela

 

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 52: kai esi savimi, tu labiausiai įkvėpi kitus!

 

Sveiki,

 

Prieš jus – fotografija, kurią tikriausiai matėte kur nors internete memų sraute, bet iš tikrųjų joje pavaizduota 91-erių metų senutė Agnes Kasparkova (Anežka Kašpárková) iš Čekijos (šiemet jai jau sukaks 95). Būdama išties garbaus amžiaus ji neprarado ne tik gyvenimo džiaugsmo, bet ir toliau realizuoja ir stebina aplinkinius čekus bei visą pasaulį. Stebina, nes ji atsisakė būti kaip ir visos senutės.

 

Visgi šios dienos suvokimas ateina iš pajautos, kad žmonės, kurie dažniausiai mus įkvepia veikti, kurti, judėti ir džiaugtis, ateina iš to, kad jie nusprendė pirmiausi BŪTI SAVIMI. Atrodo, nieko banaliau negali būti, nes kasdien girdime tą pasakymą „būk savimi ir viskas bus gerai“, tačiau dažniausiai prabūname tyliai, nes ką žmonės pasakys, pagalvos ir t. t. Visos Madonnos, Taylor Swift, Leonardai da Vinčiai ir kiti, kurie nuolat ką nors inspiruoja, visų pirma, atsisakė būti kaip visi, nes tai jų netenkino. Mes labai dažnai iš aplinkos jaučiame tildymą, atmetimą, kai spontaniškai pasielgiame, kai imamės veiklos ar pozicijos, kuri šokiruoja, tačiau tai jau jų, o nebe mūsų problema. Tik būdami savi mes iš tikrųjų tada savaime viską sakome, veikiame ir atrodome geriausiai, kad net pamirštame laikinai mūsų potencialą slopinančią savikritiką, tada tampame nesustabdomi, čiuožiantys ant bangos keteros kaip kokia Agnes Kasparkova, kuri tiesiog daro tai, nepaisant kitų, kas jai patinka.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 33: nebekovokime susikurtų netikrų kovų!

 Etruskų meno fragmentas.

Sveiki,

 

„Sustok, akimirka žavinga!“ Tokius turėjo ištarti Faustas žodžius Mefistofeliui ir tapti jo amžinu vergu, pažinęs visus Visatos slėpinius. Kaip dažnai būna, kada norime, kad toji akimirka visgi kuo greičiau praslinktų ir kaip dažnai sakome „reikia atlaikyti dar vieną dieną!“. Tarsi kokią užtvanką nuo jūros. Signalas, kad kažkas negerai. Tačiau dažniausiai tas užtvankas mes padarome patys dar didesnes, sunkesnes ir kartais beveik mus visiškai sunaikinančias, nes esame nuolatinėje kovos pozicijoje.

 

Nusiraminkime. Nėra su kuo kovoti. Niekam nieko nereikia įrodinėti, nes mes esame tokie, kokie esame ir mūsų pakankamumas pasaulyje yra užtektinas. Iliuzija yra tik tai, kad mums uždėjo įsitikinimą, kad reikia nuolat baisiai stengtis, nertis iš kailio, įrodinėti, pamirštant paprasčiausią savo vidinę ramybę, žinojimą, kad iššūkiai patys maloniausi yra tik tie, kurie teikia augimo ir pasitenkinimo, o ne tie, kuriuos manome per klaidą, kad reikia paskutiniais neuronais įveikti. Nusiraminkime, įkvėpkime, žavinga akimirka tegu tęsiasi kaip šiame etruskų kažkada pavaizduotame paveiksle. Pasakykime sau šiandien priešingai: įdėsiu tiek pat pastangų ir energijos būti taikoje ir ramybėje, kiek įdėdavau kažkada kovodamas ir atlaikydamas lyg užtvankas dienas. Juk šiaip ar taip pasaulį projektuojame iš savęs, o ne iš išorės, tad kodėl nepabandžius tiesiog stabtelėti akimirkomis ir suprojektuoti kažką naujo?

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 31: nekovok su dalykais, kurių negali pakeisti

 Sveiki,

 

Kad ir kiek sau tai kartočiau, ateina akimirka, kada tiesiog netenku sąmoningumo, pasimiršta ir atsitinka vadinamoji kova su vėjo malūnais. Dažnai iliuzijomis. Reikia griebti kaip katinui už uodegos, kai aplanko mintis, jog tai, dėl ko kovoji ir eikvojiesi, neturi prasmės. Padauginti tą keistą suvokimą, nenustumti jo kaip silpnumą, bet įtvirtinti, kad gal iš tikrųjų nereikia, pavyzdžiui, pakeisti pasaulio, žmonių, pergalių ar pralaimėjimų. Gal ne viską ir reikia keisti, tenka tiesiog priimti kaip nesustabdomą plikimą. Kai priimi tai, kas atsiųsta Visatos, nebelieka prasmės ir kovoti, reikia daryti kitus dalykus. Kur kas geresnius.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 30: sapnų gaudyklė – pratęskite geru sapnu gerą savijautą tikrovėje

 

Sveiki,

 

Šiąnakt pabudau ir suvokiau, kad sapnuoti buvo taip gera! Šiaip dažnai mėgstu sapnuoti, ilgai mėgautis tuo astraliniu anuoju pasauliu, kuris susideda iš pasąmonės kylančių virpesių. Retsykiais, atrodo, kad jaučiu ten net šaltį ir šilumą, skonį ir kvapą. Pastaruoju metu sapnuoju daug buvusį vaikystės namą, iš kurio noriu pabėgti, nes apgaulingai atrodo, kad pasaulis manęs kažkur laukia, ir jeigu neištrūksiu, taip ir liksiu be galimybių, tačiau šiąnakt sapnavau visai kitaip.

Gal dėta tam tikra priešnaktinė minčių srauto savireguliacija? Nežinau. Bet buvau kažin kokiuose šiltuose kraštuose, galimas daiktas, niekada nebuvusiuose arba pasąmoningai suprojektuotuose iš kokio man jau nebeatsekamo kino filmo. Grojo egzotiška muzika. Staliukai kur  ne kur apsėsti egzotiškų žmonių ir, man regis, toji vieta kažkaip pažįstama, esu jame savaip savas ir pritinkantis. Ir ten išgirdau save tariant: viskas yra taip čia tik dėl to, kad nusprendžiau siekti savo užsibrėžto tikslo, ir čia nebūčiau, jeigu būčiau pasidavęs. Pabudau neįprastai. Tarsi iš šventės, o paprastai juk būdavo kažkoks ilgesys, nerimas, skuba, ateinanti iš sapno fantominės erdvės, tačiau šįkart viskas lengvai, tarsi iš tikrųjų būčiau pabūdęs egzotinėje lengvoje šventėje prie jūros. O kodėl ne?

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 21: turiu nudžiuginti, normalumas neegzistuoja

 Photos Marius Els

Sveiki,

 

Geroji pasaulio ir gyvenimo žinia yra toji, kad normalumas neegzistuoja, jis yra tik socialiniame lygmenyje susitarimo dalykas. Jeigu visi per pietų pertraukas būtų priima valgyti žalią molį, visi jį ir valgytume. Tereikia pagalvoti, kiek nenormalių dalykų laikome normaliais ir juos atliekame kasdien. Juk tai stebuklas, kai suvoki, jog kiekvienas netelpa į jokią dėžę, neturi nei ribų, nei pabaigos. Žinoma, egzistuoja ir turi būti žmogiškajame plane ribos, negaliu kenkti ir skaudinti kitų, smurtauti, nes man tai „atrodo“ normalu ir patinka. Bet aš šneku apie tuos, kai „įsikinkę“ į savo normatyvumo žabtus, dažnai suinstaliuotus pagal primestus elgsenos kanonus, nusprendžia, kad kitas, kuris iškrenta iš konteksto, tai jau tikrai kuoktelėjęs, kvailas, nevertas pagarbos. O jeigu vieną dieną atsibustume kaip Zamza, pavirtę vabalais, bet gerąja prasme, nes pagaliau supratę, kad Pasaulis nėra tik darbas ir ambicijų įgyvendinimo betoninis lageris, o puiki žalia ir saugi žaidimo aikštelė būti keistiems, būti tiesiog be ribų geriems sau ir visiems.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr.17: suprojektuok rytdieną ir padaryk ką nors kitaip!

 

Bar Beni, A joke Painting, Germany

Sveiki,

 

Žinau, kaip kartais sudėtinga išgyventi įprastą darbo dieną, kai viskas juda ir vyksta mechaniškai, o mus aplanko vis tie patys jausmas, reakcijos ir nuovargis. Juk svarbu yra kasdien linksmintis, tad sąmoningai projektuokim rytojaus dieną kitaip. Kitaip sakant, iškrėskim pokštą arba nustebinkime kitą. Padėkime saldainį kitam ant darbo stalo, kol nemato, nupirkime kavos, pasielkime kaip nors neįprastai, suplokite rankomis dėl niekų, uždainuokite posmą „lygioje vietoje“. „Mūūūūūūūsų dienos kaip šveeentėėėėėė!“ Ir šventė iš tikrųjų įvyksta, jūs tada išsimušate iš algoritmo. Kiek iškart žaismės, kai aplinkinių reakcija atsimuša į kitokią jūsų projekciją. Iš to pajuskime malonumą. Nežinau, kaip Jūs, o aš sakau, kad rytoj pokštausiu ir linksminsiuosi kitaip.

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 13: paskutinis vasaros įrašas – ir gerai!

 Sveikas,

 

Šiandien – 2023 m. rugpjūčio 31 diena ir tai paskutinis šios vasaros įrašas. Rytoj, kaip žinia, kardelių už 39 centus diena. Arba ruduo. Labai džiaugiuosi gerais ir vėsiais Lietuvos orais, nors ir drėgna, nėra saulės, tačiau gerai, kad nereikia vaikščioti pridrėkusiomis pažastimis ir dairytis, kaip atsivėsinti. Puikus ruduo jau dabar! Vasara pasibaigia – ir gerai! Nes stovintis vanduo surūgsta, o pokyčiai veja pokyčius ir tarp jų gali nutikti nušvytimas, netikėtas atradimas, galgi net reikalingas pasidavimas, kurio iš tolo protiškai dažnai neįvertiname ir bijome.

 

Rugsėjis visada man būna palankus, jis leidžia man nusistovėti, nes rugsėjį jau daugel metų tampu kaip vandens stiklinė, prisemta vandens iš kokio nors ežero, su visais mikroorganizmais, kurie lėtai nusėda dugne, tad gyventi kurį laiką tampa aišku ir paprasta. Vasara baigiasi, o tai labai gerai, nes banaliausia tiesa – laikas ir kitokiems pokyčiams, kad ir kokie jie atrodo tolimi kaip granito kalnai. Pasitinku rudenį šią akimirką plačiai plačiai...

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištingos sielos pozityvumo dienoraštis nr. 9: atleisti sau savo nesąmones ir išsikuopti yra labai gerai

 

Sveiki,

 

Sąmoningai sau atleisti už pridarytas nesąmones nėra taip jau kartais lengva. Bent jau man. Saviplaka galiu užsiimti savaičių savaitėmis, o tai kainuoja daug energijos, prastų minčių, prastos nuotaikos, erzelio, tačiau, kai išsikapanoji, pamatai, kaip greitai galėjai užtrumpinti kelią. Pavyzdžiui, šiandien pagaliau džiaugiuosi, jog pabaigsiu plauti langus, kurie laukė nuo pavasario, nepaisant to, kad vakar susuko nugarą, esu pasiryžęs užbaigti. Galgi net grįžti kažkokiomis valios pastangomis prie apleistų kūrybinių procesų, atleisti sau ir kitiems nesėkmes ar nesilaikyti jų palikto emocinio šleifo, nes tai galiausiai stabdo viską gyvenime.

 

Kaip tai padaryti? Vienintelio recepto nėra. Mano – po valymo darbų dar šiek tiek pasportuoti, užsidaryti tamsiame vonios kambaryje, prisidegti žvakių, pasileisti ramios meditacinės muzikos ir manifestuoti tiek, kol galiu išlipti prisipildęs naujos energijos.

 

Vakar panašiai taip ir padariau. Mintys mane nunešė apie energijų cirkuliavimą Visatoje. Yra teorija iš kai kurių dvasinių praktikų, kad kvėpuoti ritmiškai įsivaizduojant aukštos vibracijos srautus su intencija yra žalinga, nes tai reiškia, kad iš kažkur tą energiją tu „atsitempi“, kitaip sakant, vagiliauji ir vėliau teks už ją susimokėti. Visgi stabtelėjęs pamaniau, o kai tos energijos aš nevagiu, o per mane, o gal ir iš manęs liejasi negatyvus krioklys, argi tai ne tas pats? Juk tai irgi energija, visos tos mintys, reiklumas, nepasitenkinimas, kritiška artikuliacija juk irgi yra tos pačios Visatos energija, kuri prausia kasdienybę. Tai jeigu sąmoningai pasirenki kitokią vibraciją, kodėl ji staiga jau tampa pavogta? Ar tai nėra vien įsitikinimai, kurie riboja? Ir išvis, ar yra būdas gyventi pasaulietišką gyvenimą nesinaudojant kokia nors energija? Taigi. Pasirinkimas yra sąmoningumo laisvas įprasminimas, štai ką aš supratau. Ir jeigu sau atleidi, vadinasi, toks yra pasirinkimas, naujas būties registras. Nesvarbu, kad sau atleisti gali tapti įpročiu. Geru įpročiu.

 

Tas mintis netrukus po meditacijos patvirtino ir per LRT radiją transliuotos pokalbių laidos dalyvės performanso menininkės Monikos Dirsnytės atsakymas į laidos vedėjų klausimą apie gyvenimo klystkelius. Šioji atsakė kitais žodžiais, bet labai panašiai, kad nėra vien tik blogų ir gerų klaidų, kurias vis inertiškai norėtųsi sugrįžti atgal ir nedaryti, yra gyvenimas, kuriame svarbiausias dalykas yra patyrimas.

 

P. S. Toliau vėsiomis vasaros naktimis skaitau Olgos Tokarczuk Jokūbo knygas, planuoju ilgą antrą atostogų kelionę ir tai yra patyrimas.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Zig Ziglar apie verslo sėkmę, pozityvų mąstymą ir minčių kontrolę

Sveiki,

 

Kuris laikas buvau atmetęs pozityvųjį mąstymą kaip atgyvenusią reklaminę kaučerių nesąmonę. Man regis, kad tuokart reikėjo bristi giliau, ieškoti dvasinio atsinaujinimo per kitur. Šiandien jaučiuosi apsukęs ratą klystkeliais ir nelabai, todėl grįžtu prie pozityvaus mąstymo, paprastų tikslų išsikėlimo, mokausi vėl viską regėti pozityviai, todėl įsigijau keletą knygų tam įtvirtinti. Įdomiausiomis citatomis pasidalysiu su jumis.

 

Amerikiečių verslininkas Zig Ziglar (1926-2012) buvo garsus knygų autorius, verslininkas ir motyvacijos teoretikas iš Alabamos. Per savo gyvenimą jis įkvėpė daug savo klausytojų ir skaitytojų. Šioji jo citata tik iš pažiūros skirta verslininkams, kurie nori sėkmingo verslo, tačiau ji tinka praktiškai visiems, jeigu prasmę skaitysime nuo vidurio. Šis dėsnis sako: viskas, kas vyksta mūsų galvoje t. y. mūsų mintys galiausiai tampa mūsų gyvenimo sėkmės ar nesėkmės išraiška. Jeigu galvoje gyvena niūrios mintys, atnešančios tamsias būsenas, tai nesitikėkite, kad būsite sėkmingi savo versle ar darbe. Reikia nuolat stebėti savo mintis, ypač negatyvias, nes jomis susigundyti labai lengva, lengva patikėti, kad esi aplinkybių auka, nesėkmingas lūzeris. Tokias mintis reikia sutvarkyti tiesiog jas „pračekinant“. Sunku? Iš dalies tai valios ir disciplinos dalykai.

 

Jūsų Maištinga Siela