Dienos citata: Elena Leontjeva apie valdžios ir verslo įtampą, subsidiarumą

 

Sveiki, skaitytojai

„Mes sukūrėme Lietuvą laisviems žmonėms, kad jie laisvai bendradarbiautų. Todėl atsiradus problemoms sprendimas turi ateiti iš žmonių susitarimo, dėl bendruomenės įsijungimo, o ne centralizuoto nurodymo. Tam yra labai gražus terminas – subsidiarumas. <...> Verslo ir valdžios santykiai visais laikais buvo ir yra didelės įtampos šaltinis. Geras sprendimas yra tik vienas: mažinant valdžios galias, mažinti ir žmonių priklausomybę nuo valdžios.“ Elena Leontjeva

 

Taigi... Subsidiarumas yra politinis ir socialinis principas, teigiantis, kad sprendimai turi būti priimami kuo arčiau piliečių, atsižvelgiant į tai, kas yra efektyviau. Pagrindinė taisyklė yra tokia: sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas turėtų būti priskiriamas žemiausio lygio valdžiai (pavyzdžiui, savivaldybėms), o aukštesnės valdžios institucijos (pavyzdžiui, nacionalinė vyriausybė) turėtų imtis veiksmų tik tada, kai žemesnysis lygis negali veiksmingai išspręsti problemos.  Šis principas yra skirtas skatinti atsakomybę ir laisvę vietiniame lygmenyje, tuo pačiu užtikrinant, kad bendras gėris būtų ginamas, kai to reikia. Subsidiarumo principas yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos pamatų, taip pat plačiai naudojamas katalikų socialiniame mokyme bei konstitucinėje teisėje.

 

Elenė Leontjeva yra viena iš pagrindinių Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) įkūrėjų ir ilgametė jo vadovė. Ji yra žinoma kaip ryški laisvosios rinkos idėjų šalininkė, aktyviai prisidėjusi prie ekonominių reformų Lietuvai atgavus nepriklausomybę.  Be ekonominės veiklos, ji yra publicistė, rašytoja ir mokslinių straipsnių autorė.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: Mindaugas Grigaitis apie įsigalėjusį pragmatizmą mokykloje ir švietime

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Ar mokyklose dar yra svarbios kokios kitos vertybės už rezultatus ir pasiekimus? Mes gyvename pasiekimų ir rezultatų visuomenėje, kurioje klaidingai manome, kad esame vertesni ir geresni, jeigu mūsų rezultatai ir pasiekimai yra puikesni už kitų. Apie pragmatizmą švietime kalba Mindaugas Grigaitis savo straipsnyje Rugsėjo 1-oji ir jos (ne)viltys. Apie tai, kad iš mokyklų padaromi verslą aptarnaujantis fabrikai ir išaukštinamas pragmatizmas, darbo rinka ir karjera, – apie tai jau kalbama seniai, tačiau ar kas pastebėjo, kaip patys verslo rykliai ėmė brautis pro mokyklų duris pristatinėdami verslo galimybės ir planus, sustiprindami įspūdį jaunam žmogui, kad pasaulyje yra tik neribotos galimybės, kurias galima pasiekti vien dėl pragmatizmo.

Juk ir tėvai atėję pasikalbėti su mokytoju klausia, kodėl pažymys toks ir ką daryti, kad jis būtų didesnis? Ne kaip vaikas jaučiasi, ką jis mano, iš kur sužinojo, bet ką daryti, kad būtų pakeltas jo prestižas dėl rezultatų. Čia viskas tuo ir baigiasi, nes pažymys yra vienintelė mokykloje valiuta, kuri dar leidžia šį tą motyvuotai veikti ir mokytis. Daug kas kalba, kad jo nebereikia, bet ar jūs įsivaizduojate valstybinę mokyklą, kurioje lieka tik mokinio vidinė paskata mokytis vien iš susidomėjimo? Mokiniai iš išmaniųjų neišlįstų, o aplinkinis pasaulis nebeegzistuotų. Technologijos viską padėjo ant lėkštutės, tad kam dar klausytis ir kalti tai, už ką nebus atlyginta pažymio valiuta? Tam tikra prasme vertinimas tapo ekonominiu modeliu ir jis labai subanalino švietimo idėjas, padarė jas grynai pragmatiškais, nes tą išdresiravo ydinga sistema. Sakyčiau, belieka tik ieškoti tarpinio dalyko – humanizmo ir pragmatizmo aukso vidurio.

 

„Korepetitorių įmonės vis įžūliau švietimą perorientuoja į formalų rezultatą ir naikina bet kokius vertybinius ar idėjinius švietimo dėmenis. Svarbiausia tampa vidurkis, pažymys, kuris kažkokiu mistišku būdu virsta asmeninio ar net šeimyninio prestižo dalimi. <...> Kas stebi švietimo diskusijų lauką, pastebi, kad korepetitorių kalbos visada yra tik apie procedūras ir skaičius, tik apie ugdymo proceso konvertavimą į kalkuliuojamus dydžius.“ Mindaugas Grigaitis

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Tomas Kavaliauskas apie nesibaigiančią korupciją ir privatizuotą Lietuvą

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Tačiau Gulbinų ežeras atitvertas, Palangos kopose dušinės „nusavintos“ ne ano amžiaus pabaigoje, bet šiam įsibėgėjus, taigi korupcinės schemos tebeveikia ir nepriklausomybei sutvirtėjus. Kažkas veltui „gavo“ prieš trisdešimt, kažkas veltui gauna ir po trisdešimties metų. {...} Nelygybės klausimas skaudžiai aštrus ne todėl, kad yra dvi Lietuvos, o todėl, kad tarp jų toks milžiniškas atotrūkis, atsiradęs ne vien dėl to, kad vieni nesugebėjo integruotis, kiti iš nevilties gėrė pilstuką, bet ir dėl to, kad treti, būdami politikoje, leido sau ir grupei draugų grobstyti mokesčius. Kai kas iki šiol sugeba „nemokamai“ piltis kurą degalinėse kelis kartus per dieną, net dalyvaudami Seimo ar savivaldybės posėdžiuose. Kai kas gali likti neatsakingas už tai, kad jo pavaldiniai sklypus mieste supirkinėja ne rinkos kainomis. Taigi šio to vis dar „gauna“. Tomas Kavaliauskas

 

Geriausias „Kultūros barų“ 2024 metų 6 numerio straipsnis priklauso Tomui Kavaliauskui „Išdavikai“, kuriame jis lygina Lietuvos ir Rusijos politinius, ekonominius ir kultūrinius bei iš esmės moralinius vystymosi etapus po 1990-ųjų. Kaip čia atsitiko, kad kitiems viskas galima nemokamai, o kiti visgi už centų skolą tampomi po antstolius? Nes ne elitas, o korupcija Lietuvoje vis dar egzistuoja, tad ir skandalai su čekiukais vis dar kelia mums aistras, nes puikiai suvokiame, kas vyksta ir kaip viskas vykdavo prieš 30 metų ar seniau. Straipsnyje yra ir kitų gerų niuansų, ypač apie Putino atėjimo į valdžią istorija, todėl verta paskaityti visą.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Zig Ziglar apie verslo sėkmę, pozityvų mąstymą ir minčių kontrolę

Sveiki,

 

Kuris laikas buvau atmetęs pozityvųjį mąstymą kaip atgyvenusią reklaminę kaučerių nesąmonę. Man regis, kad tuokart reikėjo bristi giliau, ieškoti dvasinio atsinaujinimo per kitur. Šiandien jaučiuosi apsukęs ratą klystkeliais ir nelabai, todėl grįžtu prie pozityvaus mąstymo, paprastų tikslų išsikėlimo, mokausi vėl viską regėti pozityviai, todėl įsigijau keletą knygų tam įtvirtinti. Įdomiausiomis citatomis pasidalysiu su jumis.

 

Amerikiečių verslininkas Zig Ziglar (1926-2012) buvo garsus knygų autorius, verslininkas ir motyvacijos teoretikas iš Alabamos. Per savo gyvenimą jis įkvėpė daug savo klausytojų ir skaitytojų. Šioji jo citata tik iš pažiūros skirta verslininkams, kurie nori sėkmingo verslo, tačiau ji tinka praktiškai visiems, jeigu prasmę skaitysime nuo vidurio. Šis dėsnis sako: viskas, kas vyksta mūsų galvoje t. y. mūsų mintys galiausiai tampa mūsų gyvenimo sėkmės ar nesėkmės išraiška. Jeigu galvoje gyvena niūrios mintys, atnešančios tamsias būsenas, tai nesitikėkite, kad būsite sėkmingi savo versle ar darbe. Reikia nuolat stebėti savo mintis, ypač negatyvias, nes jomis susigundyti labai lengva, lengva patikėti, kad esi aplinkybių auka, nesėkmingas lūzeris. Tokias mintis reikia sutvarkyti tiesiog jas „pračekinant“. Sunku? Iš dalies tai valios ir disciplinos dalykai.

 

Jūsų Maištinga Siela