Dienos citata: aktorė Viola Davis apie sėkmę, pinigus ir poveikį žmonių gyvenimui

 

Sveiki,

 

Šiandien išties norisi ne skandalingų citatų, ko netrūksta Lietuvos padangėje, tačiau įkvepiančių ir auginančių.

 

„Sėkmė yra ne tai, kiek pinigų uždirbate, o tai, kokį skirtumą jūs darote kitų žmonių gyvenimams.“ Viola Davis

 

Viola Davis gimė 1965 m. rugpjūčio 12 d. (šiuo metu jai 60 metų) ūkyje Pietų Karolinoje, JAV, ir užaugo skurde Rodo saloje. Jos kelias į Holivudą buvo ilgas ir sunkus, tačiau tai leido jai tapti viena labiausiai tituluotų ir gerbiamų savo kartos aktorių. Jos karjera prasidėjo teatre, kur ji pelnė kritikų pripažinimą, o vėliau sėkmingai persikėlė į kino ir televizijos ekranus. Davis ypatinga tuo, kad ji yra viena iš nedaugelio atlikėjų, laimėjusių „EGOT“ (Emmy, Grammy, Oskarą ir Tony apdovanojimus), taip pat tapo pirmąja juodaode aktore, laimėjusia tris „Oskarus“ ir tris „Tony“ apdovanojimus už vaidybą, įrodydama savo universalumą ir neprilygstamą talentą.

 

Viola Davis labiausiai žinoma dėl savo galingų ir emociškai sudėtingų vaidmenų, kurie dažnai kelia nepatogias socialines temas. Tarp žymiausių jos darbų – Annalise Keating vaidmuo populiariame seriale „Kaip atsikratyti žmogžudystės“ (How to Get Away with Murder), už kurį ji pelnė „Emmy“ apdovanojimą. Kine ji sužibėjo dramoje „Tvoros“ (Fences), pelniusi „Oskarą“ už geriausią antraplanį vaidmenį. Kiti svarbūs vaidmenys apima filmus „Tarnaitė“ (The Help) ir „Ma Rainey: Bliuzo motina“ (Ma Rainey's Black Bottom). Jos asmeninis braižas – tai autentiškumas ir atsisakymas pagražinti vaizduojamus personažus, o tai daro jos pasirodymus nepamirštamus ir giliai paveikiančius žiūrovus.

 

Davis asmenybė ir darbas puikiai atspindi jos ištartą citatą: „Sėkmė yra ne tai, kiek pinigų uždirbate, o tai, kokį skirtumą jūs darote kitų žmonių gyvenimams.“ Aktorė aktyviai pasisako už lygybę, įvairovę ir teisingumą Holivude ir už jo ribų, dalinasi savo skurdo patirtimi, kad įkvėptų kitus. Jos pasirinkti vaidmenys dažnai suteikia balsą marginalizuotoms bendruomenėms ir atskleidžia sudėtingus žmogiškosios būties aspektus, taip darydami neįkainojamą emocinį ir socialinį poveikį. Viola Davis, per savo neeilinį talentą ir socialinį aktyvumą, pasirinko daryti didelį skirtumą, sėkmę matuodama ne vien uždarbiu, bet ir galia paveikti pasaulį per savo meną.

 

Maištinga Siela

Dienos citata: rašytoja J. K. Rowling apie nesėkmės teigiamą pusę

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Kodėl aš kalbu apie nesėkmės teikiamą naudą? Paprasčiausiai todėl, kad nesėkmė man padėjo atsikratyti to, kas nėra esminga. Aš nustojau apsimetinėti sau, kad esu kas nors kitas, nei esu iš tikrųjų, ir pradėjau visą savo energiją skirti vieninteliam man svarbiam darbui.“ J. K. Rowling

 

Kaip greitai bėga laikas, supranti dar ir iš to, kai pažvelgi, kiek anuomet tave dominantys viešieji asmenys paseno. Diena iš dienos. Štai vakar, liepos 31 dieną, žymiai britų rašytojai J. K. Rowling sukako 60 metų! Per savo ilgą rašytojos karjerą moteris yra sukaupusi nemažai patirties, nuo to, kaip visos leidyklos po kelis kartus atmetė pirmąjį „Haris Poteris ir išminties akmuo“ rankraštį ir iki pasaulinės šlovės užgriūtą spaudimą ir uždirbtą pirmąjį milijardą vien iš knygų rašymo per visą žmonijos istoriją.

 

Aš nežinau, kaip kiti tvarkosi su nesėkmėmis. Aš labai sunkiai. Kažin, ar pati Rowling būtų ištariusi tuos žodžius, kai šimtąjį kartą anuomet būtų gavusi neigiamą atsakymą. Nežinau. Manau, tik laikas ir ateinanti sėkmė leidžia kalbėti apie nesėkmės padiktuotas teigiamas pamokas, kurios galiausiai atveda prie visai kitos gyvenimo kokybės. Ne visada ir ne visiems kaip Rowling yra duota taip greitai pamatyti tokias pamokas. Kiti taip ir numiršta nieko iš gyvenimo ir negavę.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Ernő Rubik (Ernas Rubikas) apie sėkmę, nesėkmę ir pasimokymą iš klaidų

 

Sveiki,

 

Esu iš tų žmonių, kurie išgyvena nesėkmes labai skaudžiai. Man sunku į savo klaidas ir nesėkmes, pralaimėjimus žiūrėti kaip į pamokas, nes dažniausiai po blogų patirčių esu linkęs ne tik nuleisti vėliavas, bet galutinai atsitraukti ir pripaišyti nevykėlio etiketę. Suvokiu, kad tai amžini žmogiškieji procesai, tačiau kažkas tikriausiai žmoguje yra daugiau, kas jį valdo, tad pavydžių vengrų genijui, kad jis gali šitaip lengvai (tikriausiai) deklaruoti nesėkmės procesus.

 

„Nesėkmė – esminė kūrybinio proceso dalis. Ji mus moko kuklumo, susitaikymo ir to, kaip svarbu mokytis iš savo klaidų.“ Ernő Rubik

 

Ernas Rubikas (Ernő Rubik) – žymus vengrų išradėjas, architektas ir profesorius, geriausiai žinomas kaip garsiojo Rubiko kubo kūrėjas. Gimęs 1944 m. liepos 13 d. Budapešte, Vengrijoje, Ernas Rubikas nuo mažens buvo apsuptas kūrybinės ir inžinerinės aplinkos. Jo tėvas, Ernő Rubik vyresnysis, buvo aviacijos inžinierius ir sklandytuvų konstruktorius, o motina – poetė. Ši aplinka neabejotinai prisidėjo prie jo pomėgio spręsti problemas ir domėjimosi dizainu. Jis studijavo skulptūrą Dailės ir taikomųjų menų vidurinėje mokykloje, o vėliau – architektūrą Budapešto technologijos universitete, kurį baigė 1967 m. Vėliau studijas tęsė Vengrijos taikomųjų menų akademijoje, kur įgijo interjero architektūros ir dizaino diplomą.

 

Ernas Rubikas didžiąją dalį savo profesinės karjeros paskyrė architektūrai ir dizainui. Po studijų jis dirbo architektu, o vėliau tapo profesoriumi Budapešto taikomųjų menų koledže. Čia jis dėstė dizainą ir ieškojo būdų, kaip geriau paaiškinti studentams erdvinės transformacijos ir aprašomosios geometrijos principus. Būtent šis pedagoginis poreikis ir kūrybinė smalsumas paskatino jį kurti trimates konstrukcijas ir galvosūkius, kurie padėtų vizualizuoti sudėtingas idėjas. Jo paties žodžiais, universitetas ir gautas išsilavinimas suformavo jo gyvenimą, suteikdami galimybę įgyti žinių ir įgūdžių, reikalaujančių daug praktikos, atkaklumo ir kruopštumo. Architektūros srityje jis žavisi tokiais kūrėjais kaip Frankas Lloydas Wrightas ir Le Corbusier.

 

Rubiko kubas, iš pradžių vadintas „Magijos kubu“ (Magic Cube), buvo sukurtas Ernő Rubiko 1974 metais. Jis sukūrė šį mechaninį galvosūkį, kad padėtų savo studentams geriau suprasti trimatės erdvės judėjimą ir struktūras. Pats Rubikas teigia, kad jo įkvėpimas atėjo iš tėvo, kuris buvo gerbiamas inžinierius. Kubą sudaro 26 maži kubeliai, besisukantys aplink centrinį nematomą mechanizmą, o kiekviena iš šešių kubo sienelių yra skirtingos spalvos. Pagrindinis uždavinys – kubą sutvarkyti taip, kad kiekviena iš šešių sienų būtų vienos spalvos.

 

Pats Rubikas pripažino, kad jam prireikė mėnesio, kad išspręstų savo paties sukurtą galvosūkį. Studentai greitai pamėgo kubo koncepciją, todėl jis nusprendė patentuoti ir pradėti jį platinti. 1975 m. Rubikas pateikė paraišką patentui, o 1977 m. jis buvo išleistas į Budapešto žaislų parduotuves. Visame pasaulyje jis išpopuliarėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir devintojo dešimtmečio pradžioje, kai 1980 m. kompanija „Ideal Toy Corp.“ pradėjo jį pardavinėti tarptautiniu mastu kaip Rubiko kubą. Jis tapo populiariosios kultūros simboliu ir vienu perkamiausių žaislų istorijoje, pardavus daugiau nei 400 milijonų vienetų. Rubiko kubas ne tik tapo pasauliniu fenomenu, bet ir padarė didžiulę įtaką matematikos, algoritmų ir kompiuterijos srityse, įkvėpdamas daugybę tyrimų ir kūrinių. Jis pademonstravo erdvinės vaizduotės ir loginio mąstymo svarbą, tapdamas ne tik žaislu, bet ir mokomąja priemone, skatinančia kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius. Nors Rubikas sukūrė ir kitų galvosūkių, tokių kaip „Rubik's Magic“ ir „Rubik's Snake“, Rubiko kubas neabejotinai išlieka jo didžiausiu ir labiausiai atpažįstamu išradimu.

 

Ši Erno Rubiko citata puikiai atspindi jo požiūrį į nesėkmę kaip neatsiejamą kūrybinio proceso dalį. Ji pabrėžia, kad klaidos nėra kliūtis, o veikiau vertinga pamoka, kuri moko mus kuklumo, susitaikymo su realybe ir įžvalgos, kaip tobulėti. Norėčiau taip mąstyti ir gyventi.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Zig Ziglar apie verslo sėkmę, pozityvų mąstymą ir minčių kontrolę

Sveiki,

 

Kuris laikas buvau atmetęs pozityvųjį mąstymą kaip atgyvenusią reklaminę kaučerių nesąmonę. Man regis, kad tuokart reikėjo bristi giliau, ieškoti dvasinio atsinaujinimo per kitur. Šiandien jaučiuosi apsukęs ratą klystkeliais ir nelabai, todėl grįžtu prie pozityvaus mąstymo, paprastų tikslų išsikėlimo, mokausi vėl viską regėti pozityviai, todėl įsigijau keletą knygų tam įtvirtinti. Įdomiausiomis citatomis pasidalysiu su jumis.

 

Amerikiečių verslininkas Zig Ziglar (1926-2012) buvo garsus knygų autorius, verslininkas ir motyvacijos teoretikas iš Alabamos. Per savo gyvenimą jis įkvėpė daug savo klausytojų ir skaitytojų. Šioji jo citata tik iš pažiūros skirta verslininkams, kurie nori sėkmingo verslo, tačiau ji tinka praktiškai visiems, jeigu prasmę skaitysime nuo vidurio. Šis dėsnis sako: viskas, kas vyksta mūsų galvoje t. y. mūsų mintys galiausiai tampa mūsų gyvenimo sėkmės ar nesėkmės išraiška. Jeigu galvoje gyvena niūrios mintys, atnešančios tamsias būsenas, tai nesitikėkite, kad būsite sėkmingi savo versle ar darbe. Reikia nuolat stebėti savo mintis, ypač negatyvias, nes jomis susigundyti labai lengva, lengva patikėti, kad esi aplinkybių auka, nesėkmingas lūzeris. Tokias mintis reikia sutvarkyti tiesiog jas „pračekinant“. Sunku? Iš dalies tai valios ir disciplinos dalykai.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Marina Abramovič apie sėkmę ir riziką (sėkmingumas ir rizika)

Sveiki,

Jau labai seniai žinau, kad sėkmė – tai galimybė labai prisirišti prie aukštųjų akimirkų ir tai stačiausias kelias į emocijų bedugnę. Mėgaudamasis Marinos Abramovič knyga „Eiti kiaurai sienas“, kurioje didžioji jos gyvenimo dalis absoliučiai materialiai skurdi ir nė iš tolo neprimena klestinčios menininkės – o kada jie klestėjo? – visgi ėmiau galvoti apie tuos menininkus, kurie nesikartoja ir pradeda smarkiai rizikuoti. Bet kokiu atveju, didžiausia sėkmė yra ne pripažinimas, o tavo vidinė ir dvasinė būsena, kai atlieki ir kuri vienokį ar kitokį meną.

Jūsų Maištinga Siela