Dienos citata: Julija Ritčik apie mokytojo profesiją, mokytojavimą, pašaukimą ir motyvaciją

 

Sveiki,

 

„Ši profesija Lietuvoje niekada neturėjo aukšto prestižo. Kai pati baigiau mokyklą, dažnai pedagoginį kelią rinkosi tie, kam nepasisekė įstoti į universitetą. Kiti ėjo dirbti specialistais, nes verslas visada mokėjo daugiau. Bet mokytojo profesija ir nėra apie pinigus. Tai labiau apie pašaukimą ir norą dalintis. Manau, kad dabartinės pastangos skirti stipendijas, kelti atlyginimus tikrai turėtų motyvuoti jaunus žmones bent pagalvoti apie tokį pasirinkimą. Tik pirma turi pabandyti, kad sužinotum.“ Julija Ritčik, anglų kalbos mokytoja, dirbanti apie 3 dešimtmečius.

Maištinga Siela

Dienos citata: rašytoja J. K. Rowling apie nesėkmės teigiamą pusę

 

Sveiki, skaitytojai,

 

„Kodėl aš kalbu apie nesėkmės teikiamą naudą? Paprasčiausiai todėl, kad nesėkmė man padėjo atsikratyti to, kas nėra esminga. Aš nustojau apsimetinėti sau, kad esu kas nors kitas, nei esu iš tikrųjų, ir pradėjau visą savo energiją skirti vieninteliam man svarbiam darbui.“ J. K. Rowling

 

Kaip greitai bėga laikas, supranti dar ir iš to, kai pažvelgi, kiek anuomet tave dominantys viešieji asmenys paseno. Diena iš dienos. Štai vakar, liepos 31 dieną, žymiai britų rašytojai J. K. Rowling sukako 60 metų! Per savo ilgą rašytojos karjerą moteris yra sukaupusi nemažai patirties, nuo to, kaip visos leidyklos po kelis kartus atmetė pirmąjį „Haris Poteris ir išminties akmuo“ rankraštį ir iki pasaulinės šlovės užgriūtą spaudimą ir uždirbtą pirmąjį milijardą vien iš knygų rašymo per visą žmonijos istoriją.

 

Aš nežinau, kaip kiti tvarkosi su nesėkmėmis. Aš labai sunkiai. Kažin, ar pati Rowling būtų ištariusi tuos žodžius, kai šimtąjį kartą anuomet būtų gavusi neigiamą atsakymą. Nežinau. Manau, tik laikas ir ateinanti sėkmė leidžia kalbėti apie nesėkmės padiktuotas teigiamas pamokas, kurios galiausiai atveda prie visai kitos gyvenimo kokybės. Ne visada ir ne visiems kaip Rowling yra duota taip greitai pamatyti tokias pamokas. Kiti taip ir numiršta nieko iš gyvenimo ir negavę.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Saulius Jurkevičius apie švietimo sistemą, jos krizę ir mokinių motyvacijos nebuvimą

 

Sveiki,

 

„Šiandien yra suformuotas supratimas, kad mokymosi rezultatai nėra svarbūs ir neturėtų būti akcentuojami. Tokiu būdu, sumenkinę žinių svarbą ir sutelkę dėmesį į mokinių kompetencijų ugdymą, kuriame naują tikrovę, kurioje nežinojimas beveik tapo vertybe. „1984-ųjų“ romano šūkis „Nežinojimas – jėga“ turbūt geriausiai išreiškia šių dienų idėjinę mokyklos kryptį. Atsisakę ilgalaikės patirties ir turėtų tradicijų, išauginome kartą, kuri ypač greitai pavargsta ir sutrinka, kai susiduria su rimtesniais iššūkiais. Be to, jaunimas, išugdytas daugialypių veiklų apsuptyje, ilgai neranda savo vietos gyvenime ir sunkiai susitelkia ties vienu tikslu. Įdomu ir tai, kad naujasis pasakojimas daugeliui tapo patrauklus, nes vegetuoti aplinkoje, kuri nereikalauja didelių pastangų, yra gerokai lengviau nei siekti akivaizdaus rezultato.“ Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius.

 

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/saulius-jurkevicius-kodel-svietimo-sistema-atsidure-dramatiskoje-situacijoje-120078434

 

Jūsų Maištinga Siela

Maištinga Siela: Motyvacijos pelenų barstymai, o gal atsinaujinimai?

Sveiki,

Bandau surasti bent vieną priežastį, kodėl turėčiau norėti toliau tęsti rašyti šį blogą. Paskutiniu metu pagalvoju: juk niekas nepastebės ir net nepamatys. Nebent keli, kurie vis pašniukštinėja, o likę apsilanko per paiešką tik reikiamu klausimu. Bet esminis klausimas yra: o ar man bereikia šio saito, tarnavusio daugiau nei 10 metų?

Jaučiu savyje vis mažesnį poreikį žiūrėti kino. Nebent „ant durnumo“, kokią kvailą komediją, kad sukelt sau juoką. Nebesinori net skaityti. Jausmas keistas. Lyg išduočiau visa tai, ką ilgai maniausi tikįs, dabar tai atrodo tolstančios aktualijos. Nebesinori vaikytis naujų knygų, nebesinori sužiūrėti svarbiausių ir įdomiausių filmų, tad klausiu: kas man pasidarė? Ko aš iš tikrųjų noriu (turiu/privalau) norėti? Ogi nežinau! Kažko kito. Kažko, ko niekada manyje nebuvo patirta arba buvo primiršta; kažkokio iššūkio, pokyčio, kuris sugriautų mano paties senuosius standartus, pasistatytus įsitikinimus.

Tai nereiškia, kad Maištinga Siela užsidarys visai ir išnyks visi įrašai. Nebūtinai bus ir nauji. Galbūt tai iš tikrųjų taps mano asmeniniu labiau dienoraščiu. Dvejonėmis. Aišku, jeigu suvirpės ranka ką nors perskaityti ar pažiūrėti, gal ir pasidalysiu, tačiau jaučiu, kad prislopau. Nebeįdomu vis siurbti tą meną į save ir tučtuojau dalytis, daryti įrašą. Kam visa tai man? Ką aš noriu šioje tuščioje erdvėje užpildyti ir imituoti, tarkim, kad užpildau save? Ogi neužlopomą tuštumą, kažkokią alternatyvią tikrovę, kurią galima prifarširuoti kaip žąsį šventėms, bet tai tam tikra saviapgaulė, bent jau šiandien man taip atrodo. Nebefunkcionalu ir nebeeksploatuojama iš kažkada patirto pasitenkinimo, kad iš tikrųjų save užkemši dirbtinoka „prasme“ kaip dešrą. Kitą vertus, Maištinga Siela visada buvo bėgimas nuo savęs ir nuo akistatos su gyvenimu. Žinokit, tai suvokti ir nebeturėti ką parašyti nėra jau taip baisu. Kiek liūdna, nes vis tiek nėra savęs kuo užlopyti. Kiauras oro balionas, ieškantis pavėjui nusileisti, o nusileisti reikia, kad galėtum susilopyti.

Paskutiniu metu tik ilsiuosi, tik šmirinėju, tik stebiu pasaulį ir tikriausiai bandau patikėti, kad galiu nutupdyti savo oro balioną negaudamas galo. Pagalbos randu visur kaip akla višta grūdų, bet labai trumpalaikės, tokios, pvz., kaip vietoj nušvitimo pasisekus ligonio palatoje pamatyti pilkšvą lempų šviesą prieš vėlei panyrant į komą.

Gal nėra taip jau ir blogai. Žodžiai paguodžia. Irgi laikinai. Bent šis tas. Kaip vienoje autobusų stotyje aptiktoje senoje knygoje Bernardinai.lt  „Aštuntoji diena“ Giedrė Kazlauskaitė eseistikoje rašė: „Aš žinau, kad Dievas didesnis už viską. Jis didesnis už mamas ir tėčius, už mano ligoninę, už parką, aptvertą tvora, už šitą karališką miestą. Jis didesnis už jūras, nesutalpinančias mūsų beprotybes, už visas žvaigždes ir už visą besiplečiančią visatą. <...> Už gyvenimą, kuris sutelpa į du žodžius, už mirtį, kuri ateina žydint kaštonams, už visas pasaulio religijas, maldas, likimus. Šitas didesnis Dievas mus išsaugos. Jis didesnis už mūsų skausmą (p. 207).“

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Kaip išspręsti savo kilusias problemas? (Potencialas ir sąmoningas mąstymas)

Sveiki,

Toks laikas, kurio dar niekad nebuvo. Ana vasara buvo labai panaši į svajonių vasarą, nes šilta. Ši žiema panaši į tą žiemą iš pasakų, nes pilna nuolat atsinaujinančio sniego. Viskas kaip iš paveikslėlių, ir pasaulis juda taip tarsi irgi būtų iš paveikslėlių.

Argi nenuostabu?

Galvoju, kad mokausi naujų gerų dalykų, apie kuriuos norėčiau pasidalyti. Apie problemas ir jų įveikimą. Tokiems jautriems žmonėms kaip aš, tenka ilgai kęsti tą košmarišką susireikšminimą ir sureikšminimą, kas ką pasakę, padarė ar nepadarė, kaip pažiūrėjo. Ir tai veliasi galvoje, sukasi kaip užkratas, protas generuoja ir stumia tave į neigiamas emocijas, kol galiausiai vėl nutinka kas nors, kas vėl paverčia tave pasijusti kančioje. Problemos. Galima jas paversti vien savo mintimis potencialu. Tikrai.

Vos tik susiduriate su kokia nors problema, tarkime, nemaloniu įvykiu ar prievole kažką daryti, ko jūs nemėgstate, pasakykite sau, kad aš problemos nebejaučiu, nes ten, kur problema, slenkstis, rakštis, ten tampa atsispyrimo vieta, tramplynu į visai naują gyvenimo kokybę. Reikia to labai panorėti, o po to pasijausti, pasijuokti iš problemos ir pamatyti, kas bus, jeigu aš tą problemą sumenkinsiu, nusijuoksiu, atliksiu ir praeisiu savęs nedirgindamas arba dirgindamas kuo mažiau? Ji nebeegzistuos, ji neteks savo energetinės galios jus valdyti per graužatį, pyktį, kaltinimus, nepasitenkinimą.

Kai jūs pasijuoksite iš savo problemos, ji savaime virs potencialų lauku, kur galėsite pasijausti kitoje kokybėje. Svarbiausia ne santykis su kitais, nes juk kitų jūs negalite „pasireguliuoti“ jums patinkančiu elgesiu, svarbiausia – santykis su pačiu savimi. Tad kurkite tuos santykius kuo puikesnius, įdomesnius, kūrybiškesnius, nes galbūt bet kokia problema-gyvatė pasitaikiusi jūsų kelyje tėra pasiųsta Visatos tam, kad jus pastūmėtų į susitaikymą su savimi, o ne tam, kad kankintumėtės.

Bet kokiu atveju, sprendžiate Jūs patys. Problema lygu potencialui kurti kokybišką gyvenimą.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Greta Thunberg apie švietimą, politiką, motyvaciją

Sveiki,

Šiemet mergaitė Greta Thunberg (g. 2003) iš Švedijos išgarsėjo protestuodama prieš klimato kaitą ir Švedijos vyriausybę, kuri nesilaiko pasirašyto pakto su ES. Nors jai tik penkiolika, ji kiekvieną penktadienį rengia streiko akcijas prieš žalingus valdžios sprendimus, kurie turi lemiamos įtakos klimato kaitai.

Ši mergaitė tapo ne tik internetine sensacija, bet ir pavyzdžiu visiems, kurie nedrįsta sąmoningai ginti pamatinių vertybių ir, kaip gaila, nuo mūsų pačios valstybės valdžios. Dabar ji turi tūkstančius pasekėjų ir sąjungininkų, kurie sąmoningai prisideda prie protestų, o štai pas mus netgi protestuojantys mokytojai yra laikomi (tik kai kurių) netgi šalies gėda, jie gėdinami, menkinami tiek valdžios, tiek kai kurių tėvų, kurie neturi kur palikti savo atžalų ir pila srutas internete. O kur tokios vertybės kaip pilietiškumas? Orumas? Pagarba? Jų nereikia? Tik prižiūrėkite mano vaiką, o išsilavinimas – kam jo reikia, jeigu pabaigęs išvyks silkių darinėt į Norvegiją.

Nors šie Gretos žodžiai pasakyti klimato kaitos protesto kontekste, bet kaip jie dabar puikiai tinka dabartinei mūsų situacijoje, ypač, kai buldogas Premjeras Saulius Skvernelis apie mokytojus kalba kaip apie kokius pusfabrikačius, niekingas atmatas. Iš esmės tai baisu ir tik galime kartais remtis į tokius šviesius žodžius kaip šios sąmoningos mergaitės ir laikytis, nepasiduoti, nes kuo mūsų daugiau, tuo valdžiai prasčiau. Jeigu ji regi mus kaip priešus ir atmatas, vadinasi, turime pasakyti, kad mums tokios „valdžios“ nereikia.

Jūsų Maištinga Siela