Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 21: turiu nudžiuginti, normalumas neegzistuoja

 Photos Marius Els

Sveiki,

 

Geroji pasaulio ir gyvenimo žinia yra toji, kad normalumas neegzistuoja, jis yra tik socialiniame lygmenyje susitarimo dalykas. Jeigu visi per pietų pertraukas būtų priima valgyti žalią molį, visi jį ir valgytume. Tereikia pagalvoti, kiek nenormalių dalykų laikome normaliais ir juos atliekame kasdien. Juk tai stebuklas, kai suvoki, jog kiekvienas netelpa į jokią dėžę, neturi nei ribų, nei pabaigos. Žinoma, egzistuoja ir turi būti žmogiškajame plane ribos, negaliu kenkti ir skaudinti kitų, smurtauti, nes man tai „atrodo“ normalu ir patinka. Bet aš šneku apie tuos, kai „įsikinkę“ į savo normatyvumo žabtus, dažnai suinstaliuotus pagal primestus elgsenos kanonus, nusprendžia, kad kitas, kuris iškrenta iš konteksto, tai jau tikrai kuoktelėjęs, kvailas, nevertas pagarbos. O jeigu vieną dieną atsibustume kaip Zamza, pavirtę vabalais, bet gerąja prasme, nes pagaliau supratę, kad Pasaulis nėra tik darbas ir ambicijų įgyvendinimo betoninis lageris, o puiki žalia ir saugi žaidimo aikštelė būti keistiems, būti tiesiog be ribų geriems sau ir visiems.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytoja Samanta Schweblin apie normalumą, iracionalumą (kas tai yra?)

Sveiki,

Labai didelis žmonių dalis kenčia dėl to, kad jie jaučia socialinę atskirtį, nes jų nelaiko normaliais. Visi taip trokšta būti normaliais, kad galėtų sulaukti pripažinimo, jog tiesiog neretai (ypač jaunas, nesusitupėjęs žmogus) gali pridaryti iš maišto proveržio itin skaudžių dalykų. Man patiko vokiečių-argentiniečių rašytojos Samantos Schweblin, kurios netrukus lietuviškai pasirodys trečioji knyga „Kentukis“, mintis, kad būtent normalumas neegzistuoja, nes jis tėra tik atskaitos taškas, kuriame mes visi „susitinkame“ ir jis istorijos eigoje gali kisi bet kaip, kaip tik tą įprasmins įstatymai, ar kokie nors dideli socialiniai reiškiniai. Paprasta mintis, atrodo, kaip du kart du, bet gyvenimo praktika rodo, kad pernelyg dažnai tai pamirštame. Nežinau, kaip Jūs, aš tai pernelyg dažnai.

Visą pokalbį su rašytoja ir Audriu Ožalu galite paskaityti ČIA.

Jūsų Maištinga Siela