Šios dienos citata: Audrius Ožalas apie tai, kaip pavyksta perskaityti tiek daug knygų

 

Sveiki,

Taip... Čia aš vienas iš tų, kurie jau ilgus metus seka ir paskaito Audriaus Ožalo knygų pristatymus. Gal ir net ne visus peržiūriu, perskaitau, užtenka užmesti akį į mėnesio atrinktųjų sąrašus ir, galima sakyti, aišku, ką skaityti. Esu komentavęs ir klausęs, kaip jam tiek pavyksta perskaityti, o štai... Po tiek metų ir atsakymas „Literatūroje ir mene“ be jokio stebuklingo atsakymo. Kelia nueina einantysis, o skaitytojas perskaito knygas tiesiog skaitydamas.

„Mane visada trikdo, kai žmonės klausia, kaip įmanoma perskaityti tiek knygų, ir tuoj pat aptaria tris per savaitę peržiūrėtus serialus. Peržiūrėti serialo sezoną trunka panašiai, kiek perskaityti knygą, gal net ilgiau. Tai prioritetų klausimas. Pavyzdžiui, kasdien naudojuosi visuomeniniu transportu, ten praleidžiu po valandą. Per darbo savaitę išeina maždaug penkios valandos. Tiek laiko užtenka perskaityti bent vieną knygą. Vakarais irgi skaitau. Manau, kad knygas mėgstantis žmogus per savaitę gali rasti laiko perskaityti bent dvi knygas, tad nėra čia jokių paslapčių.“ Audrius Ožalas

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Marius Ivaškevičius apie menininko pašaukimą, tarnystę ir romaną "Tomas Mūras"

Sveiki,

 

Po 20 metų rašytojas Marius Ivaškevičius grįžta į prozos literatūros lauką su naujausiu romanu „Tomas Mūras“. Nors romano dar neskaičiau, tačiau A. Ožalo kalbintas autorius interviu metu išsakė ne vieną įdomią mintį apie romaną, kūrybą, politiką, nūdienos tendencijas. Pasirinkau šią citatą, nes ne kartą susidūriau su šiuo menininko tarnystės klausimu. Juolab kad daugelis mano, kad menininkai egocentrikai, jie kuria iš egoistinių hedonistinių paskatų, tačiau šioje citatoje klausimas kiek kitokio rakurso. Ar gali gabus menininkas nekurti, atsisakyti savo demoniškos vergystės aistrai? Čia kaip alkoholikas negerti, paleistuvis laikytųsi celibato. Gal mano palyginimas ir nekoks, betgi supras tie, kurie menininkai ir yra išgyvenę (ar išgyvena) tam tikrą savo kūrybos menopauzę: kai norisi kurti ir degi, tačiau negali, nebeišeina, kažkas trukdo.

 

Jūsų Maištinga Siela

Rašytoja Marina Stepnova. Interviu apie naujausią romaną "Sodas"

 Sveiki,

Prieš ruošdamasis kaip tik skaityti rusų rašytojos Marinos Stepnovos trečią lietuviškai pasirodžiusį romaną „Sodas“, kaip tyčia, pasirodė ir viešojoje erdvėje Audriaus Ožalo pokalbis su mano mėgstama rašytoja. „Lazario moterys“ ir „Italų pamokos“ buvo puikūs kūriniai. Nors galbūt pasakojimo maniera ir stilius labiau patiko „Italų pamokos“, bet savo užmoju – „Lazario moterys“. Apie M. Stepnovos „Sodą“ girdėjau tiek daug visokiausių atsiliepimų, kad tikriausiai jau nebegaliu atidėlioti skaityti.

Man ji nepaprastai šiltas žmogus, kiek skaičiau jos įvairius interviu, man visada patiko jos gebėjimas viską perteikti tarsi sėdėtų su drauge prie kavos eilinę dieną ir aptarinėtų savo kūrybos užkulisius. O kas begali būti įdomiau tokiuose interviu, jeigu ne kūrybos užkulisiai? Dalijuosi interviu:

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Graham Swift apie grožinės literatūros vertę ir nepavaldumą laikui

Sveiki,

Neseniai pasirodė A. Ožalo interviu su garsiu britų rašytojų Graham Swift: „Gyvenimas būtų liūdnas, jei jame nebūtų to, ką galėtume pavadinti magija“. Pastarasis rašytojas vėl verčiamas į lietuvių kalbą ir jis, prisipažinsiu, man labai patinka! Nutariau pasidalyti šia citata iš interviu, kuri iš esmės paantrina mano mintijimams apie geros literatūros vertės matą t. y., kad literatūra nėra pavaldi laikui. Geras kūrinys, knyga neapibrėžia laikmečio kaip koks aktualijų laikraštis, ji, kitaip sakant, nesensta, jame veikia vaizduojami amžinieji kitimo dėsniai, kurie aktualūs visais laikais.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytoja Samanta Schweblin apie normalumą, iracionalumą (kas tai yra?)

Sveiki,

Labai didelis žmonių dalis kenčia dėl to, kad jie jaučia socialinę atskirtį, nes jų nelaiko normaliais. Visi taip trokšta būti normaliais, kad galėtų sulaukti pripažinimo, jog tiesiog neretai (ypač jaunas, nesusitupėjęs žmogus) gali pridaryti iš maišto proveržio itin skaudžių dalykų. Man patiko vokiečių-argentiniečių rašytojos Samantos Schweblin, kurios netrukus lietuviškai pasirodys trečioji knyga „Kentukis“, mintis, kad būtent normalumas neegzistuoja, nes jis tėra tik atskaitos taškas, kuriame mes visi „susitinkame“ ir jis istorijos eigoje gali kisi bet kaip, kaip tik tą įprasmins įstatymai, ar kokie nors dideli socialiniai reiškiniai. Paprasta mintis, atrodo, kaip du kart du, bet gyvenimo praktika rodo, kad pernelyg dažnai tai pamirštame. Nežinau, kaip Jūs, aš tai pernelyg dažnai.

Visą pokalbį su rašytoja ir Audriu Ožalu galite paskaityti ČIA.

Jūsų Maištinga Siela