Sveiki,
Labai
didelis žmonių dalis kenčia dėl to, kad jie jaučia socialinę atskirtį, nes jų
nelaiko normaliais. Visi taip trokšta būti normaliais, kad galėtų sulaukti
pripažinimo, jog tiesiog neretai (ypač jaunas, nesusitupėjęs žmogus) gali
pridaryti iš maišto proveržio itin skaudžių dalykų. Man patiko vokiečių-argentiniečių
rašytojos Samantos Schweblin, kurios netrukus lietuviškai pasirodys
trečioji knyga „Kentukis“, mintis, kad būtent normalumas neegzistuoja, nes jis
tėra tik atskaitos taškas, kuriame mes visi „susitinkame“ ir jis istorijos
eigoje gali kisi bet kaip, kaip tik tą įprasmins įstatymai, ar kokie nors
dideli socialiniai reiškiniai. Paprasta mintis, atrodo, kaip du kart du, bet
gyvenimo praktika rodo, kad pernelyg dažnai tai pamirštame. Nežinau, kaip Jūs,
aš tai pernelyg dažnai.
Visą
pokalbį su rašytoja ir Audriu Ožalu galite paskaityti ČIA.
Jūsų
Maištinga Siela
