Memai. TOP 10 knygų ir filmų, kuriuose pasakojama apie norus ir troškimus, kurie atsigręžia prieš patį žmogų

Sveiki, skaitytojai,

 

Čia yra 10 knygų, kuriose vaizduojami troškimai ir norai, kurie atsigręžia prieš patį žmogų:

 

1. Oskaro Vaildo „Doriano Grėjaus portretas“

Šiame romane Dorianas Grėjus trokšta, kad jo portretas sentų ir darytųsi bjaurus vietoje jo paties. Nors jo noras išsipildo, tai leidžia jam pasinerti į nuodėmes ir amoralumą, o jo siela pamažu nyksta, kol galiausiai pasiekia tragišką pabaigą.

 

2. Džeinės Ostin „Puikybė ir prietarai“

Elžbieta Benet trokšta laisvės ir nepriklausomybės, atsisakydama patogaus, bet nelaimingo gyvenimo santuokoje. Jos noras galiausiai išsipildo, tačiau tik po to, kai ji ir ponas Darsis įveikia savo išankstinius nusistatymus ir puikybę, kuri vos nesugriovė jų laimės.

 

3. Viljamo Šekspyro „Makbetas“

Makbetas trokšta valdžios ir karaliaus sosto. Šis noras veda jį į žmogžudystes ir tironiją, galiausiai sugriauna jo paties ramybę ir atveda prie pražūtingos pabaigos.

 

4. Džordžo Orvelo „1984“

Vinstono Smito troškimas priešintis totalitarinei sistemai ir ieškoti tiesos, nors ir yra herojiškas, galiausiai atsigręžia prieš jį patį. Jis yra sugaunamas, kankinamas ir galiausiai „išgydomas“ nuo savo minčių, tampydamas sistemos dalimi.

 

5. Džono Steinbeko „Rūstybės kekės“

Džoudų šeimos noras išgyventi ir rasti geresnį gyvenimą Kalifornijoje virsta beviltiška kova. Jų troškimas susiduria su sausra, skurdu ir socialiniu neteisingumu, o tai verčia juos aukoti ir patirti didelius praradimus.

 

6. F. Skoto Ficdžeraldo „Didysis Getsbis“

Džėjaus Getsbio troškimas atgauti praeities meilę, Deizę Buchanan, veda jį į prabangą ir nusikalstamą veiklą. Jo didingi vakarėliai ir turtas yra tik priemonė atkreipti Deizės dėmesį, tačiau jo noras pasiekti nepasiekiamą galiausiai atveda prie tragiškos baigties.

 

7. Meri Šeli „Frankenšteinas“

Viktoro Frankenšteino noras sukurti gyvybę veda prie monstro gimimo, kuris atsigręžia prieš savo kūrėją ir sukelia didelę nelaimę. Mokslininko ambicijos peržengia etikos ribas ir sukelia tragiškas pasekmes.

 

8. Natanielio Hotornas „Skaisčioji raidė“

Hesterės Prynne ir pastoriaus Dimmesdale'o troškimas nuslėpti savo nuodėmę ir išvengti gėdos sukelia jiems dideles kančias ir kaltės jausmą. Nors jie stengiasi paslėpti tiesą, ji juos persekioja ir griauna jų gyvenimus.

 

9. Čarlzo Dikenso „Didieji lūkesčiai“

Pipo troškimas tapti džentelmenu ir pakilti socialinėje skalėje veda jį į nusivylimą ir aklavietę. Jis siekia materialinės gerovės ir socialinio pripažinimo, tačiau praranda savo tikrąjį „aš“ ir santykius su artimaisiais.

 

10. Viljamo Goldingo „Musių valdovas“

Vaikų troškimas išlikti ir sukurti tvarką negyvenamoje saloje pamažu virsta chaosu ir barbariškumu. Jų noras įsitvirtinti ir išgyventi atskleidžia tamsiausias žmogaus prigimties puses ir galiausiai priveda prie smurto.

 

TOP 10 filmų, kurie kalba apie norus, kurie pražudo žmones

 

1. „Pinigų spalva“ (angl. The Color of Money) (1986 m.)

Filmas pasakoja apie Eddie Felsoną (Paul Newman), buvusį baseino lošėją, kuris, trokšdamas atgaivinti savo karjerą ir patirti senus laikus, paima po savo sparnu jauną, talentingą žaidėją (Tom Cruise). Tačiau jo noras kontroliuoti ir laimėti atsigręžia prieš jį patį, kai jis supranta, kad naujoji karta yra kitokia ir kad praeities šlovė nebegali būti tiesiog atkartota.

 

2. „Švytėjimas“ (angl. The Shining) (1980 m.)

Džeko Toranso (Jack Nicholson) troškimas ramiai dirbti ir rašyti atokioje vietoje virsta pragaru, kai viešbučio piktosios dvasios užvaldo jo protą ir atskleidžia tamsiausius jo norus. Jo noras pasiekti ramybę virto beprotybe.

 

3. „Rekviem svajonei“ (angl. Requiem for a Dream) (2000 m.)

Šis filmas vaizduoja keturių personažų (motinos, sūnaus ir jo draugų) troškimus pasiekti laimę ir sėkmę, tačiau šie troškimai juos veda į priklausomybę nuo narkotikų. Jų bandymai pabėgti nuo realybės ir siekti svajonių virsta spirale, vedančia į visišką nuosmukį.

 

4. „Volstryto vilkas“ (angl. The Wolf of Wall Street) (2013 m.)

Džordano Belforto (Leonardo DiCaprio) troškimas bet kokia kaina pasiekti turtus ir galią veda jį į nusikalstamą veiklą, narkotikus ir besaikį gyvenimo būdą. Nors jis išpildo savo materialinius norus, tai galiausiai griauna jo gyvenimą ir atveda jį į kalėjimą.

 

5. „Asas“ (angl. Ace in the Hole) (1951 m.)

Cynikas žurnalistas Čakas Teitas (Kirk Douglas), trokšdamas atgauti savo šlovę, sąmoningai vilkina gelbėjimo operaciją, kad galėtų parašyti išskirtinę istoriją. Jo noras manipuliuoti situacija ir pelnyti šlovę atsigręžia prieš jį patį, sukeldamas tragediją ir socialinį pasmerkimą.

 

6. „Prestižas“ (angl. The Prestige) (2006 m.)

Du magai, Alfredas Bordenas (Christian Bale) ir Robertas Angieras (Hugh Jackman), trokšta būti geresniais už vienas kitą ir atskleisti vienas kito paslaptis. Jų obsesinis noras nugalėti vienas kitą veda į pavojingus eksperimentus ir asmenines tragedijas.

 

7. „Neatšaukiamas“ (angl. Irreversible) (2002 m.)

Filmo veikėjų troškimas keršyti už įvykdytą nusikaltimą veda juos į smurto spiralę, kuri sunaikina jų pačių moralę ir palieka juos su didžiule trauma. Keršto troškimas atsigręžia prieš juos pačius, atskleisdamas, kad smurtas generuoja tik dar daugiau smurto.

 

8. „Tobulas planas“ (angl. A Simple Plan) (1998 m.)

Trys vyrai randa nukritusį lėktuvą su didžiule pinigų suma. Jų noras pasisavinti pinigus ir išspręsti savo finansines problemas veda prie melų, įtarumo ir mirtinų susirėmimų. Troškimas lengvai praturtėti sunaikina jų tarpusavio santykius ir gyvenimus.

 

9. „Velnio advokatas“ (angl. The Devil's Advocate) (1997 m.)

Kevinas Lomaxas (Keanu Reeves), jaunas ir ambicingas teisininkas, trokšta sėkmės ir šlovės. Jis priima pasiūlymą dirbti prestižinėje Niujorko advokatų kontoroje, tačiau pamažu supranta, kad jo viršininkas (Al Pacino) yra pats Šėtonas, o jo norai atveda jį į moralinę ir dvasinę bedugnę.

 

10. „Amerikos grožybės“ (angl. American Beauty) (1999 m.)

Lesterio Burnhamo (Kevin Spacey) troškimas atgauti jaunystę, laimę ir aistrą, kurias jis jautė praradęs savo rutiniškame gyvenime, veda jį į pavojingus sprendimus ir elgesį. Jo bandymai išsivaduoti iš vidutinybės galiausiai pasibaigia tragiškai, atskleidžiant visuomenės spaudimo ir neįgyvendintų norų pasekmes.

 

Jūsų Maištinga Siela

Dainius Kepenis ragina susimąstyti: legendinis memas, kuris išties leidžia susimąstyti apie Dainių Kepenį (Pridemonth)

 

Sveiki,

 

Praeina internetiniai amžiai ir epochos, bet ima ir vieną dieną iškyla visu gražumu tai, kas pamiršta ir atsidengia visu gražumu Anus Penis. Nes... tikriausiai reikia ne tik raginti kitus mąstyti, bet ir pačiam mąstyti, ką ir dėl ko, o svarbiausia – KAIP ragini mąstyti. Memai, kurie nesensta.

Maištinga Siela

Šios dienos citata: rašytojas William Paul Young apie gyvenimo kančią ir grožį, prasmę ir pokyčius

 Sveiki,

Labai seniai, kai dar blaškydavausi Vilniaus gatvėmis ir buvau tarsi su išlupta siela, ėmiau ir iš paskutinių skatikų nusipirkau amerikiečių rašytojo Williamo P. Youngo romaną „Trobelę“, tikėdamas viršelio skambiomis antraštėmis, kad šioji knyga pakeis manąjį gyvenimą. Tai nėra savipagalbos knyga, bet tąkart perskaičiau, nuteikė kaip kūrinys optimistiškai, tačiau poveikio, deja, žadėto nebuvo. Gal ne laiku ir ne vietoj? Pasirodžiusi ekranizacija verčiama „Pašiūrė“ dar labiau nuvylė, tačiau visgi visada, prie ko prisilietei, vienaip ar kitaip grįžta.

Šiandien iš bernardinai.lt puslapio sužinojau, kad William P. Young gegužės 11 dieną sukanka 70 metų. Bernardinai.lt labai riekalingas portalas, neįtikėtina, kaip jis išsilaikė tiek metų! Jis taip pat savo facebooko puslapyje skelbia dienos citatas.

„Nepamiršk, kad nepaisant viso tavo skausmo ir sielvarto tave supa grožis, kūrybos stebuklas, menas, muzika ir kultūra, juokas ir meilės garsai, šnabždamos viltys ir šventės, naujas gyvenimas ir pokyčiai, susitaikymas ir atleidimas.“ William P. Young

William Paul Young (gimęs 1955 m. gegužės 11 d.) yra kanadiečių rašytojas, labiausiai žinomas dėl savo debiutinio romano „Trobelė“ („The Shack“), kuris tapo neįtikėtinu pasauliniu bestseleriu. Jo gyvenimo kelias iki literatūrinės sėkmės buvo vingiuotas ir paženklintas tiek džiaugsmais, tiek iššūkiais, kurie vėliau atsispindėjo jo kūryboje ir pasaulėžiūroje. Young užaugo Naujosios Gvinėjos aukštumose, kur jo tėvai dirbo misionieriais tarp vietinių Dani žmonių. Ši ankstyva patirtis, būnant tarp skirtingų kultūrų ir religinių perspektyvų, formavo jo atvirą ir tolerantišką požiūrį į tikėjimą ir dvasingumą. Vėliau šeima persikėlė į Kanadą, kur Young patyrė sunkumų prisitaikant prie naujos aplinkos ir susidūrė su asmeninėmis traumomis. Jis studijavo religijos mokslus ir kurį laiką dirbo įvairiose srityse, įskaitant darbus statybose ir ofise. Šie įvairūs gyvenimo etapai suteikė jam gilios įžvalgos apie žmogiškąją patirtį, skausmą, praradimą ir atleidimo svarbą, kurios vėliau tapo pagrindinėmis jo kūrybos temomis.

Romano „Trobelė“ istorija yra ne mažiau įdomi nei paties autoriaus gyvenimas. Iš pradžių Young šią istoriją parašė kaip dovaną savo šeimai ir draugams, norėdamas jiems perteikti savo asmeninį supratimą apie Dievą ir atleidimą po didelės tragedijos. Knyga pasakoja apie Mackenzi Allen Phillips, kuris po siaubingos dukters nužudymo giliai grimzta į sielvartą ir kaltės jausmą. Praėjus keleriems metams po tragedijos, jis gauna mįslingą kvietimą sugrįžti į trobelę, kurioje įvyko nusikaltimas. Ten jis susitinka su trimis neįprastomis būtybėmis, įkūnijančiomis Šventąją Trejybę – Dievą Tėvą (vaizduojamą kaip malonią afroamerikietę moterį, vardu Papa), Jėzų ir Šventąją Dvasią (vaizduojamą kaip azijietę moterį, vardu Sarayu). Praleisdamas laiką su jomis, Mack giliai išgyvena savo skausmą, užduoda sudėtingus klausimus apie Dievo prigimtį ir blogio egzistavimą pasaulyje, ir galiausiai atranda kelią į atleidimą ir gydymą. Knyga pirmą kartą buvo išleista 2007 m. gegužės mėn. ir iš pradžių buvo savarankiškai išleista. Vėliau ji sulaukė didžiulio populiarumo, tapo ilgalaikiu bestseleriu ir buvo išversta į daugybę kalbų. „Trobelė“ sukėlė nemažai diskusijų dėl savo netradicinio Dievo vaizdavimo ir teologinių interpretacijų, tačiau daugelis skaitytojų ją įvertino už nuoširdų ir jaudinantį požiūrį į skausmą, tikėjimą ir atleidimą.

William P. Young savo interviu ir rašymuose dažnai dalijasi savo nuostatomis apie rašymą, kūrybą ir žmones. Jis pabrėžia, kad rašymas jam yra ne tiek profesija, kiek būdas tyrinėti savo vidinį pasaulį ir megzti ryšį su kitais žmonėmis. Jo kūrybos varomoji jėga yra noras dalytis savo asmeninėmis įžvalgomis ir patirtimis, ypač susijusiomis su skausmu, praradimu ir vilties paieškomis. Young tiki, kad kiekvienas žmogus turi unikalią ir vertingą istoriją, kurią verta papasakoti. Jis ragina rašytojus būti drąsiems ir nuoširdiems savo kūryboje, nebijoti pažeidžiamumo ir leisti savo asmeninėms patirtims praturtinti pasakojimus. Rašytojas taip pat akcentuoja kūrybos kaip bendradarbiavimo su Dievu arba aukštesne jėga idėją, teigdamas, kad kūrybinis procesas gali būti dvasinė praktika. Kalbėdamas apie žmones, Young išreiškia gilų tikėjimą jų gebėjimu augti, keistis ir rasti prasmę net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis. Jo kūryboje dažnai nagrinėjamos atleidimo, empatijos ir meilės temos, kurias jis laiko esminėmis žmogiškųjų santykių ir asmeninio išsipildymo sąlygomis. Young savo rašymu siekia ne pateikti galutinius atsakymus, o skatinti dialogą, kelti klausimus ir atverti naujas perspektyvas į gyvenimą, tikėjimą ir tarpusavio supratimą.

Maištinga Siela

Memas: menininkas Maurizio Cattelan pardavė už 6 milijonus bananą priklijuotą ant sienos

 

Sveiki,

 

Ši savaitė jau yra savaime beprotiška ir juokinga! Menininkas Maurizio Cattelan už kiek daugiau nei 6 milijonus pardavė tiesiog buitine lipnia juosta pritvirtintą bananą ant sienos.

 

Cituoju.

 

„Niujorke vienas interesantas už lipnia juosta prie sienos priklijuotą bananą sumokėjo 6,2 mln. dolerių. Tai ne tiek astronominių kainų šiame mieste atspindys, kiek konceptualaus menininko Maurizio Cattelano provokuojančios idėjos sėkmės įrodymas“.

 

Ir viskas tikriausiai yra gerai su tuo. Galima juoktis, galima smerkti, bet visa ta reakcija irgi yra menas! Panašiai kaip tos legendinės breiko šokėjos iš Australijos pasirodymas per Olimpiadą šią vasarą. Tiesiog, kai gyveni karnavališkoje kultūroje, karnavalas negali pastrigti.

 

Jūsų Maištinga Siela

Juodkalniečių humoras, juokeliai apie tinginystę ir tingėjimą (црногорски смисао за хумор)

 

Sveiki,

Kelionės mane tuo ir žavi, kad jų įspūdžių nuotrupos ateina ištisus metus ir vienaip ar kitaip iškyla kasdienybėje. Štai vasarą kelionėje į Juodkalniją teko gauti tokį atviruką su juodkalniečiams būdingu humoru apie tingėjimą ir tinginystę. Pabandžiau išversti į lietuvių kalbą. Kaip pavargsite, prisiminkite šiuos 10 punktų.

Žmogus gimė pavargęs, todėl gyvendamas turi ilsėtis.

Mylėk savo lovą taip, kaip pats save.

Dienos metu pailsėk, kad naktį galėtum pamiegoti.

Nepersidirbk, nes darbas žudo.

Jeigu matai, kad kažkas ilsisi, padėk jam.

Dirbk mažiau tai ką moki, o tai ką moki, perduok kitiems.

Pailsėk po medžio šešėliu, juk nuo poilsio niekas nenumirė.

Darbas atneša ligas, nemirk jaunas!

Jeigu netyčia užsinorėsi padirbėti – prisėsk, pailsėk ir noras pradings.

Jeigu pamatai, kad žmonės linksminasi – prisijunk, o jeigu pamatai dirbančius – apeik ir netrukdyk.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos nuotrauka: Vladimir Putin ir Volodymir Zelencky memas pagal Mikelandželo freską

 

Sveiki,

Jau kuris laikas nepolitizuoju, bet šįkart nesusilaikiau, nes juk juokinga. Maži vyro lytiniai organai ir didelė galia kontrastu tapo, sakyčiau, mūsų Naujais ir Naujausiais laikais. Visais laikais turėti mažą penį gi buvo pagarbos ir vyriškumo simbolis. Nežinau, kas pakeitė mūsų civilizacijos sąmonėje šią nuostatą, tačiau šiuo metu iš internetinio memo (Ukrainos ir Rusijos vadų bei Mikelandželo freskos fragmentų sukaltą memą) matome seksistinį bandymą pažeminti – ką? Putino vyriškumą? Nes drąsa asocijuojasi su lytiniais organais ir kietais kiaušais? Sunku atsakyti.

Manau, kad sumenkinti Putiną, bet tais pačiais šiuolaikinį vyrą žeminančiais (o gal jau nebe taip pornografijos atvirumo amžiuje) elementais yra truputi neturėjimas ką veikti. Pyzdavokimės iš pimpaliukų. Man tokie memai, atleiskite, memų kūrėjai, visada asocijavosi (na, ne visada, kol iki to pribrendau) su negebėjimu niuktelėti į nosį. Kad ir koks fainas visiems dabar atrodytų Šurajevas (o jis toks dažnai ir yra), visgi tos akcijos (kaip ir pas poną Mindedą) yra kažkoks užsuktas nevisavertiškumo kompleksas, kurį dangstome altruistiniu sijonu. Visgi juk ir Trojos kare ne visi buvo uolūs ietininkai, reikėjo, kad kas inicijuotų kasdienes pjautines ir generuotų procesus, nustatytu, kokie anuomet vyriškumo standartai. Kodėl ne mažasis kojų pirštelis, o pimpaliukas? Sunku pasakyti.

Jeigu mano šis įrašas pasirodė antiukrainietiškas, jūs labai klystate, tik noriu pasakyti, kad iš to karo kažkas tikrai dirba savo karmai, todėl raginu ne pimpalą matuoti, o protą ir žodžių rekšmes.

P. S. Bet visgi kare kaip kare, net lytinių organų varžytuvėse, net kai Žalgeris kovodavo su CSKA kreipšinio komanda sovietiniais laikais. Juk visi klykdavo, kai iš pasigėrėjimo galėdavo sutriuškinti apsimetėlius didžiakiaušius. Oksimoronas aiškus.

Jūsų maloningoji Maištinga Siela.