Ankedotai. Lietuvių ir latvių anekdotai apie Estiją ir estus

 

Sveiki!
 
Kiekvienoje tautoje yra pajuokavimų ir anekdotų apie kitataučius. Lietuviai ne išimtis, pas daugiausiai pokštaujama apie estus, kad jie neva labai lėti. Latviai taip pat panašiai juokauja apie estus. Nutariau surinkti šiuos anekdotus.
 
LIETUVIŲ ANEKDOTAI APIE ESTUS
 
Kodėl estai masiškai negeria arbatos ar kavos? Nes bijo, kad kol užvirs virdulys, jau prasidės pensija.
 
Vairuoja estas automobilį, staiga subyra variklis. Stovi pakelėje, žiūri į kapotą ir galvoja: „Na, turbūt už valandos reikės pradėti galvoti, kur čia paskambinti.“
 
Kodėl estai į parduotuvę važiuoja lėtai įjungę atbulinę pavarą? Kad pardavėja galvotų, jog jie jau išeina, ir paskubėtų aptarnauti.
 
Sėdi du estai ant suoliuko parke, praeina graži mergina. Vienas po dešimties minučių sako kitam: „Graži mergina.“ Į tai antrasis atsako tik kitą dieną: „Oi, tikrai graži.“
 
Žaidžia estai šachmatais, o po penkerių metų partijos vienas sako: „Šachas ir matas!“ Antrasis nustebęs atsako: „Palauk, aš dar ėjau tik antrą pėstininką.“
 
Eina estas per gatvę, užsikabina už akmens ir pargriūva. Atsigula ant asfalto ir galvoja: „Na, štai, grįždamas namo šitą akmenį jau tikrai spėsiu apeiti.“
 
Kodėl estai į keliones visada pasiima medinį blokelį? Jei automobilis sugenda vidury kelio, padeda jį po ratais ir ramiai laukia pavasario.
 
Susitinka du estai miške ir vienas sako: „Girdėjai vakar perkūniją?“ Antrasis pagalvoja ir atsako: „Ne, vakar aš dar negirdėjau, turbūt išgirsiu rytoj per pietus.“
 
Kodėl estas į kino teatrą eina su palapine? Nes žino, kad filmas bus ilgas, o kol sulauks pabaigos, reikės kažkur pernakvoti.
 
Kodėl estai niekada nebėga nuo lietaus? Nes kol jie nusprendžia bėgti, lietus jau būna baigęsis ir prasidėjusi sausra.
 
Klausia lietuvis esto: „Ką tu veiki visą dieną?“ Estas atsako: „Iš pradžių galvoju, o po to... na, tiesiog galvoju.“
 
Kodėl estas prie kompiuterio sėdi su apsauginiu šalmu? Nes laukia, kol užsikraus naujas puslapis, ir bijo, kad netikėtai trenks žaibas.
 
Kodėl estai žiemą nesivalo sniego nuo stogo? Nes laukia, kol pavasarį saulė viską sutvarkys pati, o per tą laiką galima pailsėti.
 
Kodėl estas į svečius eina ne per duris, o per langą? Nes pamatė, kad durų rankena pajudėjo tik vakar vakare.
 
Susitiko du draugai – lietuvis ir estas – ir pradėjo kalbėtis apie savo gyvenimą bei keliones. Lietuvis pasakoja, kaip jis praėjusią savaitę skrido į Ispaniją, kaip greitai viskas keitėsi, kaip per kelias valandas pasikeitė kultūros ir kraštovaizdis. Tuomet estas giliai atsidusęs pradeda savo pasakojimą: „Taip, kelionės yra dalykas... Aš pernai irgi nusprendžiau nuvažiuoti pas gimines į kaimyninį miestelį, kuris yra už trisdešimties kilometrų. Įsėdau į savo seną automobilį, užvedžiau variklį ir pradėjau važiuoti. Važiuoju aš valandą, antrą, žiūriu – pakelėje vis dar tie pačiai medžiai. Pasižiūriu į veidrodėlį, o ten pamatau, kad iš paskos manęs bėga mažas šuniukas. Pagalvojau: na nieko, turbūt tiesiog pavymui bėga.“ Estas tęsia savo istoriją toliau, o lietuvis klauso išplėtęs akis: „Pravažiavau aš dar tris valandas, žiūriu, šuniukas vis dar bėga iš paskos, tik jau truputį pavargęs. Dar po dviejų valandų žiūriu – tas šuniukas jau atsisėdęs ant kelkraščio sunkiai alsuoja. Tada aš supratau, kad kažkas čia ne taip, sustabdžiau mašiną, atsidariau langą ir klausiu to šuns: „Klausyk, draugu, ar tu čia mane persekioji jau visą pusdienį?“ O šuo pasižiūri į mane ir sako: „Ką tu čia šneki, žmogau? Aš tiesiog užsikabinau už tavo galinio buferio su savo uodega ir dabar jau penkios valandos bandau rasti progą nusispjauti, bet tu vis važiuoji per lėtai, kad galėčiau paleisti.“
 
Sėdi traukinyje lietuvis, estas ir latvis, važiuoja ilgą kelionę per Baltijos šalis, o už lango lėtai keičiasi kraštovaizdis. Lietuvis po kelių valandų nuobodulio išsitraukia knygą, paskaito, pabaigia skyrių ir padeda ją į šalį. Latvis tiesiog spokso pro langą ir stebi praplaukiančius laukus. Tuo tarpu estas ramiai sėdi kampe, rankose laikydamas užverstą storą knygą, ir visiškai nieko nedaro. Praėjus dar kelioms valandoms, lietuvis neapsikentęs ir smalsaudamas paklausia esto: „Klausyk, tu jau pusę dienos sėdi su ta pačia knyga, bet net neatsiverti jos puslapių. Ar tu jos neskaitei?“ Estas lėtai, su didžiuliu pauzės intervalu, pasuka galvą į lietuvį ir atsako: „Aš skaitau... Bet matai, ši knyga yra parašyta labai lėta kalba, todėl aš perskaitau po vieną raidę kas tris valandas, kad suspėčiau pilnai pajusti gilią autoriaus mintį.“ Lietuvis su latviu tik nusijuokia, o estas ramiai ir neskubėdamas vėl nusminga į savo mintis, kol traukinys vos judėdamas rieda toliau.
 
Vairuoja latvis automobilį, sustabdo policininkas ir sako:
– Jūs viršijote greitį, bet kadangi šiandien šventė, skiriu tik įspėjimą. O dabar pasakykite anekdotą apie estus.
Latvis sugalvoja tokį:
– Važiuoja dvi bobutės dviračiu per mišką. Viena sako: „Oi, kaip šalta!“, o kita atsako: „Ne, čia ne trečiadienis, čia ketvirtadienis.“
Policininkas sako:
– Čia juk visai ne juokas, čia visiška nesąmonė!
Latvis atsako:
– Kokius estus duodat, tokius anekdotus ir pasakoju.
 
Susitiko du estai. Vienas kitam sako:
– Žinai, vakar nusipirkau puikų knygyną!
– O ką ten veikei?
– Skaičiau.
 
Kodėl estai savo šalyje tiltus stato išilgai upės, o ne skersai?
– Kad nereikėtų toli eiti, kai nori pereiti į kitą krantą.
 
Bėga estų zuikis per mišką, susitinka vilką ir sako:
– Bėk greičiau, bėk, medžiotojai eina!
Vilkas išsigandęs bėga, o po valandos sustoja ir galvoja:
– Kodėl aš bėgu? Juk aš vilkas!
 
 
LATVIŲ ANEKDOTAI APIE ESTUS
 
Vaikšto trys estų svečiai palei Dauguvą. Vienas sako: „Man atrodo, čia vėžiai gyvena.“ Po 15 minučių antrasis: „Ne, man taip neatrodo.“ Dar po 15 minučių trečiasis: „Pone, man jūsų bevaisis ginčas jau atsibodo.“
 
Ateina du estai į viešnamį ir klausia: ką čia galima gauti už 10 latų? Šiems atsako, kad už dešimt latų jie gali permiegoti vienas su kitu.
 
Estiškoje žaidimo „Kas nori tapti milijonieriumi?“ versijoje įdiegta ketvirta papildoma galimybė – „Laiškas draugui“.
 
Vienas estas pasakoja latviui apie savo šalies pranašumus, iš kurių minėjo sparčiau augančią ekonomiką, gražesnę gamtą ir geresnį maistą, tačiau pripažino vienintelį latvių pranašumą – kad jiems pasisekė labiau su kaimynais.
 
Atėjęs benamis pašnekovas iš pradžių droviai užsimena girdėjęs, jog estai pasižymi išskirtiniu taupumu, o estas jam atsako su pasididžiavimu, kad tokios vejos niekas kitas gyvenime nebūtų galėjęs paragauti.
 
Kai mirtį pasitinkantis vyras, užsiėmęs juodąja magija, perspėja savo žmoną, kad ji drįstų jį apgauti net po jo mirties, jis pažada išsikasti iš kapo, o aplinkiniai kaimynai mąsto, kiek laiko tam prireiktų estišku tempu.
 
Susitikus latviui ir estui kelyje, estas labai lėtai ir apsvarstydamas kiekvieną žodį bando paaiškinti savo savaitgalio kelionės įspūdžius, kol latvis jau spėja nuveikti pusę savo dienos darbų.
 
Pakeliui į parduotuvę estų porelė susiruošia apsipirkti, tačiau kol jie nusprendžia išsirinkti prekę iš lentynos, parduotuvė jau spėja užsidaryti vasaros atostogoms.
 
Mokykloje mokytoja klausia estų mokinio paprasto klausimo, o šis pradeda galvoti taip giliai, kad atsakymą pateikia tik prasidėjus kitų mokslo metų semestrui.
 
Kalbėdamiesi apie greitąjį internetą Baltijos šalyse, estai latviams tvirtina, jog jų ryšys toks patikimas, kad net naujienos iš praėjusio amžiaus pasiekia juos pačiu idealiausiu ir lėčiausiu ritmu.
 
Maištinga Siela