Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 144: jūs nuolat perkuriate praeitį, keisdami dabartį ir ateitį (daugiadimensija multivisatoje)

Sveiki,

 

Šiandien pamačiau ženklą, kad mąstau teisingai, visiškai atsitiktinai nesureguliuotame laikrodyje rodė 20:02 val. Veidrodinis laiko atšvaitas, kuris, bent jau man, reiškia, kad plečiuosi ir vėlei grįžtu į savo formą.

 

Pastarosiomis dienomis išgyvenau įdomių dalykų, šiandien turiu nuostabią, dar nepasibaigusią dieną, o jau noriu pasidalyti savo meditacijos suvokimais su Jumis.

 

Pamenate tuos pasakymus, kad praeities nėra, o ateitis neegzistuoja? Visokiausių versijų ir formuluočių galima išgirsti, bet kas jūsų kasdieniniame patyrime tai yra iš tikrųjų? Jeigu gyvenate paprastame gyvenime, kur domitės socialiniu gyvenimu, darbu ir kitais įpratsais dalykais, klausotės radijo, žinių ir gyvenate trumpalaikiais politiniais skandalais, nuolat aikčiojate ir reaguojate į bereikšmius išorinius dirgiklius, tai šito, galimas daiktas nejaučiate, tačiau kas milisekundę jūs sukuriate save iš naujo ir vis kiek kitokios perspektyvos. Kvantiniai šuoliai irgi įmanomi, nes mes šokinėjame iš vienos perspektyvos į kitą, mainomės begalinėje erdvių jungtyje pagal savo intencijas, mintis ir vibracijos dažnį, nors mums atrodo, kad nieko nevyksta. Vyksta.

 

Iš esmės įdomiausia, kad galima keisti praeitį, paprastai per integravimą, paleidimą, transformavimo technikas, esmė – vibracija ir tavo energijos kryptis, todėl kai kurie dalykai linijiniame laike pamirštami, jie paprasčiausiai išnyksta kaip niekada nebuvę ir mūsų perspektyvą suformuoja pakitęs praeities variantas su naujų potyrių ir patirčių bagažu. Dažniausiai tai nėra labai kardinalūs pasikeitimai, veikiau nežymūs, tačiau labiau įvaldžius ir suvokus šią būties ir savęs suvokimo iš dabarties taško techniką, galimi neriboti daugiadimensiniai šuoliai, pokyčiai ir net tikrovės pasikeitimai.

 

Tai nuostabu!

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 121: nesikapstyk praietyje, priimk-integruok-paleisk ir pereik prie veiksmo!

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kažkas yra pasakęs, kad į praeitį dairytis neverta, nebent tai pakeistų dabartį. Mes nuolat dairomės į praeitį, ieškome sielos integracijos, paliktų mazgų, kuriuos reiškia atriški, bandome paaiškinti, kodėl elgiamės ar esame tokie, kokia esame. Bandome išgyti.

 

Šiandien manau, kad reikia atsargiai su praeitimi. Ten galima užsiciklinti, stiprinant dabarties įsitikinimus, pvz., jeigu mane vaikystėje mušė, todėl nemoku dabar būti švelnus ir mylėti. Tokių panašių sau pasiaiškinimų, kurie virsta veikimo programa, gali netgi pražudyti. Pavyzdžiui, nemoku prašyti pagalbos, nes kaip augęs vienas ir nuolat gėdinamas, maniau, kad viską privalau išspręsti pats. Iš to ateina dramatizmas, iš kurio sudėtinga išlipti, todėl reikia kiek įmanoma dirbti su savimi ir veikti dabarties momentu, nesigręžioti į praeitį ir nesitapatinti su aukos pozicija, neizoliuoti savęs iš sociumo ar kokių nors veiklų nusivylus gyvenimo atkarpoje.

 

Tai sudėtingi procesai, todėl verta paleisti įsitikinimus su praeities impulsais, transformuoti juos, priimti ir pamiršti, bet tikriausiai svarbiausia bandyti veikti, veikti, veikti. Tam kartais reikia drąsos. Bet iš tikrųjų ne tiek drąsos, kiek ryžto pabėgti nuo įsitikinimų ir ryšių su savo praeitimi. Šiandien galvoju apie tai, bet to neužtenka, reikia veikti.

 

Maištinga Siela

Filmas: "Praeitis" / "El Pasado"

Sveiki, kino mėgėjai,

Žinau, kad Lietuvoje yra nemažai aktoriaus Gael Garcia Bernal‘io gerbėjų tarp paprastų žiūrovų ir tų pačių kinomanų. Gal tarp kinomanų labiau, kadangi Bernalis labiau filmuojasi rimtesnėse juostose, tokią galimą palaikyti ir argentiniečio režisieriaus Hectoro Babenco kino juostą „Praeitis“ (El Pasado) (2007), kuri pasakoja apie vyro gyvenimą tarp dviejų moterų – vos ne klasikinė situacija.

Nepasakyčiau, kad juosta labai ypatinga, tiek savo scenarijumi, tiek jos raiška, taip, ji pretenduoja į rimtą filmą, narplioja painias ir įdomias situacijas, tačiau tamsios ir niūrios spalvos, slogumas, kuris lyg ir neveda į nieką, mano galva, uždaro žiūrovą į dėžutę. Vyrukui, kuriam nyksta praeitis, nyksta atmintis ir kuris dar bando susigrąžinti prabėgusį gyvenimą nelengviau nei pačiam žiūrovui. Nesitikėkite Lotynų Amerikos „Memento“ (2000) versijos – to nebus, tačiau išdarkyta chronologija, vaikai, seksas, potraukis, meilė-nemeilė viskas lyg buldozeriu sustumta personažo galvoje, todėl filmą siūlau žiūrėti gana įdėmiai, analizuoti veikėjo pasirinkimus ir jausmus, nes kitaip pamesite giją ir liks tik Kariotiškių sąvartynas.

Ispanų aktoriams priekaištų neturiu, jie puikūs su savo kalba, odos spalva, kultūriniais dalykais, pasaulėjautos receptoriais, kurie galbūt iš esmės nedaug kuo skiriasi nuo mūsų pačių. „Praeitis“ vidutinio sunkumo ir sudėtingumo kinas, kuris daugeliui gurmanų visgi, manyčiau, turėtų patikti, tačiau į mano mėgstamiausiųjų aruodą toli gražu nepatektų dėl tematikos, pateikimo ir raškos, kuriems iš esmės priekaištų kaip ir neturiu, tačiau „ne mano filmas“ ir viskas. Be viso to, kad tai „ne mano filmas“, smagu visada sugrįžti į Lotynų Amerikos kiną, kurį taip mėgstu ir pasimėgauti lyg geru rūšiniu vynu. Šis vynas buvo pakankamai geras. Tikiuosi, kad Jums taip pat.

Mano įvertinimas: 7.5/10

IMDb: 5.7

Jūsų Maištinga Siela