Šios dienos citata: Hermann Hesse apie orumą, etiką, moralę ir teisingą elgesį

 Sveiki, skaitytojai,

 

Iš tos nostalgijos „Stepių vilkui“, o ypač Hessės „Sidharta“, šios cienos citata taip kartais, sakyčiau, reikalinga man ir kitiems.

 

„Prilaikyti liežuvį, kai visi apkalba, šypsotis be priešiškumo žmonėms ir institucijoms,  kompensuoti meilės stygių pasaulyje didesne meile mažuose, asmeniniuose dalykuose, būti labiau pasišventusiems savo darbe, rodyti daugiau kantrybės, atsisakyti pigaus keršto pajuokiant ir kritikuojant – visa tai galime padaryti.“ Hermann Hesse

 

Hermannas Hesse (1877–1962) – tai iškilus vokiečių ir šveicarų rašytojas, poetas bei tapytojas, pelnęs Nobelio literatūros premiją 1946 metais. Jo kūryba paliko gilų pėdsaką literatūros istorijoje, o jo darbai iki šiol skaitomi ir analizuojami visame pasaulyje.

 

Hesse's kūrybos esmę sudaro gilus žmogaus dvasinio kelio, savęs atradimo ir individualizmo tyrinėjimas. Jo personažai dažnai yra ieškotojai, keliaujantys per vidinius ir išorinius labirintus, siekiantys rasti prasmę ir harmoniją materialistiniame pasaulyje. Rašytojas nuolat priešino dvasinį ir materialųjį gyvenimą, pabrėždamas dvasinių vertybių svarbą. Jį stipriai veikė Rytų filosofija, ypač budizmas ir hinduizmas, taip pat Carl Gustavo Jungo psichoanalizės idėjos, kurios ryškiai atsispindi jo romanuose, tokiuose kaip „Sidarta“, pasakojantis apie jauno brahmano dvasinę kelionę, ar „Stepių vilkas“, nagrinėjantis individo susidūrimą su visuomenės normomis ir vidinius konfliktus.

 

Hesse's rašymo stilius yra išskirtinis – jis pasižymi filosofiniu gilumu, poetine kalba ir simbolizmo gausa. Jo kūryba yra ne tik meninė išraiška, bet ir kvietimas į savistabą, apmąstymą apie egzistencinius klausimus ir ieškojimą. Jis ragino žmones gyventi sąmoningai, priimti savo vidinius prieštaravimus ir nuolat tobulėti. Būtent dėl šios priežasties jo kūriniai išlieka aktualūs ir jaunosios kartos skaitytojams, ieškantiems savo vietos pasaulyje.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 121: nesikapstyk praietyje, priimk-integruok-paleisk ir pereik prie veiksmo!

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kažkas yra pasakęs, kad į praeitį dairytis neverta, nebent tai pakeistų dabartį. Mes nuolat dairomės į praeitį, ieškome sielos integracijos, paliktų mazgų, kuriuos reiškia atriški, bandome paaiškinti, kodėl elgiamės ar esame tokie, kokia esame. Bandome išgyti.

 

Šiandien manau, kad reikia atsargiai su praeitimi. Ten galima užsiciklinti, stiprinant dabarties įsitikinimus, pvz., jeigu mane vaikystėje mušė, todėl nemoku dabar būti švelnus ir mylėti. Tokių panašių sau pasiaiškinimų, kurie virsta veikimo programa, gali netgi pražudyti. Pavyzdžiui, nemoku prašyti pagalbos, nes kaip augęs vienas ir nuolat gėdinamas, maniau, kad viską privalau išspręsti pats. Iš to ateina dramatizmas, iš kurio sudėtinga išlipti, todėl reikia kiek įmanoma dirbti su savimi ir veikti dabarties momentu, nesigręžioti į praeitį ir nesitapatinti su aukos pozicija, neizoliuoti savęs iš sociumo ar kokių nors veiklų nusivylus gyvenimo atkarpoje.

 

Tai sudėtingi procesai, todėl verta paleisti įsitikinimus su praeities impulsais, transformuoti juos, priimti ir pamiršti, bet tikriausiai svarbiausia bandyti veikti, veikti, veikti. Tam kartais reikia drąsos. Bet iš tikrųjų ne tiek drąsos, kiek ryžto pabėgti nuo įsitikinimų ir ryšių su savo praeitimi. Šiandien galvoju apie tai, bet to neužtenka, reikia veikti.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata. Ką norėjo pasakyti DJ nevykėlė, rodydama triusikus ir kriokdama dėmesio?

 

Sveiki,

 

„Esu jauna, graži, darau, ką noriu. Užsisakiau 20 „fart“ bombų, kurias suspaudi, meti, jos sprogsta ir pareina niuchas. Galvojau, bus bajeris pamėtyti ant raudono kilimo ir niekas nežinos, kas čia taip vanialina, bent jau man bus juokinga. Tačiau jų nespėjo atsiųsti. Pradėjome kurti įvaizdį, galvojome idėjas, kokias transliuosime, ką jomis norėsime pasakyti. Trys trauzai yra visai gili prasmė.“ Dj nevykele

 

Neturiu žalio supratimo, kodėl apie tai išvis rašau, gal dėl to, kad nuolat man meta paskaityti antraštes apie DJ nevykėlės (tikrasis vardas Ugnė Dominaitė) (kaip puikiai charakterizuoja pseudonimas personą!) apie jos triusikus ir pasirodymą M. A. M. A., kurių nežiūriu ir iš esmės nesidomiu, jeigu ko nors sraute netyčia nepamatau. O pamačiau DJ nevykėlės galimai neblaivios, susireikšminusios ir atėjusios padaryti pigaus 2000-ųjų lygmens vulgaraus skandalo, kokius jau matėme dar tada, kai pati atlikėja dar net neegzistavo šioje galaktikoje. Ar skandalas pavyko? Žinoma, kad ne, tik tiek, kiek žiniasklaida pravilko jaunąją kartos mūzą per bulvarinius padvalus.

 

Žinoma, nėra ko čia smerkti, kai aštuoniolikos metų didinga asmenybė (pagal amžių tikriausiai abiturientė, kuri ruošiasi egzaminams ir šiek tiek nuobodžiauja?) elgiasi kaip 6-8 metų vaikas, kuris krenta prie žaislų skyriaus ant plytelių prekybos centre ir bliauna tėvų nupirkti lego. Tik šįkart perkamas dėmesys, kurio turinį, manau, galima reflektuoti ir plačiau. Kai dėmesio sulaukiančios, pvz., amerikiečių naujosios kartos dainininkai randa būdą kalbėti apie išsilaisvinimą, stereotipų griovimus, apgalvoja daugiau ar mažiau, ką ir kaip sakys viešai, nes suvokia elementariausią dalyką, kad jie formuoja ir daro įtaką savo bendraamžiams, vadinasi, yra ne tik ego ir pigūs skandalai, o atsakomybės jausmas, kuris niekada nebūna „fainas“. Aišku, jie jau turi protingus vadybininkus ir prodiuserius, kurie prižiūri, formuoja, o ką sako savo citatoje DJ nevykėlė? Kad trys triusikai buvo gili prasmė. Žodžiu, toliau pokštauja kaip šešiametė kalbėdama apie persišviečiančius spenelius, sudarydama savo kartai klaidingą įsitikinimą, kad tokiais būdais, kurie ateityje atsirūgs ir tikrai bus gėdingi (bet iki to dar reikia užaugti), galima perteikti kokią nors idėją. Kitą vertus, kas sakė, kad DJ nevykėlė turi ką nors ir kaip nors kažką perduoti užuot vien tik savo kvailą ir vulgarų elgesį? Tad neskubėkime mesti akmenų, nes su egocentrizmo persisunkusiomis personomis sunkiausia būna tėvams. Galiu tik įsivaizduoti, kaip jiems sunku susitvarkyti su DJ nevykėlės didybe ir priklausomybėmis.

 

Kai nėra turinio, o tavęs neleidžia per apdovanojimus ant scenos, galima pasitelkti teroristinius skandalų triukus, tik Lietuvos rinka ne tokia ir didelė, kitąkart ne tik bus palydėta iki paradinių, o ir neįleista, tad prie laukujų durų teks smarvės bombeles sprogdinti ir gaivintis pakvipusiu oreliu. Žurnalistų etika vaikų žaidimams – tikras ėdalas, nes yra apie ką rašyti ir tikriausiai gauna už tokius niekalus po 5-10 eurų į nagus, o jei dar gerai paskaito ir „palaikina“ – premija!

 

Man už šias eilutes premijos ir eurų nereikia. Pakalbėjau su jaunosios kartos žmonėmis, visi juokėsi iš DJ nevykėlės ir neįtikėtinai protingai supranta, kad dairytis į lėkštumą ir skirti dėmesį nevykėlei neverta, tad apie daromą įtaką, kurią minėjau, tėra tik iliuzija, atlikėja tiesiog vaikiškame brendimo etape ir nesugeba paveikti žmonių visapusiškai, o kai esi bejėgė daryti įtaką, belieka garsiai rėkti ir sukelti iliuziją, kad esi reikšminga.

 

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Leonidas Donskis apie heiterius, neapykantos kurstytojus ir niekintojus - kodėl jie taip daro?

 

Sveiki,

 

„Mes“ ir „jie“ dažniausiai tėra fikcijos, naudingos tuo, kad patiriame momentinį solidarumą su kitais tada, kai mūsų individuali sąžinė yra nešvari ir nepajėgia stoti prieš melą. Tais momentais mus ir gelbsti kolektyvinis dalijimasis anonimine ir iš esmės fiktyvia atsakomybe.“ Leonidas Donskis

 

Beskaitydamas Leonido Donskio vėlyvąją publicistiką esu labai ramus. Tai išmintingi tekstai. Jau nežinau, kiek įvairiausių citatų prisirankiojau ir kiek čia aš jomis dalysiuosi, nes vis tiek visko neperteiksiu – reikia patiems perskaityti „Leonidas Donskis: man skauda“ (Tyto alba, 2022). Visgi labiausiai mane knygoje žavi, kaip L. Donskis suvokia visuotinius Lietuvoje procesus, kurie per karantiną ir po jo, jau autoriui nebesant gyvam, vis smarkiau pasireiškė, ypač internetiniai heiteriai, kitų niekintojai, kurie solidarizuojasi į atskiras grupes ir varo, varo, varo... Net tikriausiai nelabai suvokdami kodėl, bet jausdami kažin kokį teisuolišką pasitenkinimą. Citatoje Donskis įvardija, kodėl taip yra. Nes daugelis iš jų per menki būti savimi, mums reikia paliudijimo ir užnugario, perlipti per kitų galvas ir įsmeigti vėliavą į tariamą Everestą, kad pamintume savo menkumą ir pažeidžiamumą.

 

Maištinga Siela

Šios dienos citata: Aušra Maldeikienė apie Petrą Gražulį

Sveiki,

Apie Petro Gražulio problemas ir elgesį galima kalbėti iki begalybės – verkti ir juoktis, verkti ir juoktis... Paskutiniu metu ši persona kažkaip neišlenda itin į eterį, tačiau vis tiek, manau, vieną dieną vėl suspindės savo absurdo idėjomis, tad negaliu ateičiai nepasidalyti protingos Aušros Maldeikienės pasakymu, patarimu, kaip iš tiesų reiktų bendrauti su Petru Gražuliu.

Jūsų Maištinga Siela