Sveiki, skaitytojai,
Iš tos nostalgijos „Stepių vilkui“, o ypač Hessės „Sidharta“,
šios cienos citata taip kartais, sakyčiau, reikalinga man ir kitiems.
„Prilaikyti liežuvį, kai visi apkalba,
šypsotis be priešiškumo žmonėms ir institucijoms, kompensuoti meilės stygių pasaulyje didesne
meile mažuose, asmeniniuose dalykuose, būti labiau pasišventusiems savo darbe,
rodyti daugiau kantrybės, atsisakyti pigaus keršto pajuokiant ir kritikuojant –
visa tai galime padaryti.“ Hermann Hesse
Hermannas Hesse
(1877–1962) – tai iškilus vokiečių ir šveicarų rašytojas, poetas bei tapytojas,
pelnęs Nobelio literatūros premiją 1946 metais. Jo kūryba paliko gilų pėdsaką
literatūros istorijoje, o jo darbai iki šiol skaitomi ir analizuojami visame
pasaulyje.
Hesse's kūrybos esmę sudaro gilus žmogaus dvasinio
kelio, savęs atradimo ir individualizmo tyrinėjimas. Jo personažai dažnai yra
ieškotojai, keliaujantys per vidinius ir išorinius labirintus, siekiantys rasti
prasmę ir harmoniją materialistiniame pasaulyje. Rašytojas nuolat priešino
dvasinį ir materialųjį gyvenimą, pabrėždamas dvasinių vertybių svarbą. Jį
stipriai veikė Rytų filosofija, ypač budizmas ir hinduizmas, taip pat Carl
Gustavo Jungo psichoanalizės idėjos, kurios ryškiai atsispindi jo romanuose, tokiuose
kaip „Sidarta“, pasakojantis apie jauno brahmano dvasinę kelionę, ar „Stepių
vilkas“, nagrinėjantis individo susidūrimą su visuomenės normomis ir vidinius
konfliktus.
Hesse's rašymo stilius yra išskirtinis – jis pasižymi
filosofiniu gilumu, poetine kalba ir simbolizmo gausa. Jo kūryba yra ne tik
meninė išraiška, bet ir kvietimas į savistabą, apmąstymą apie egzistencinius
klausimus ir ieškojimą. Jis ragino žmones gyventi sąmoningai, priimti savo
vidinius prieštaravimus ir nuolat tobulėti. Būtent dėl šios priežasties jo
kūriniai išlieka aktualūs ir jaunosios kartos skaitytojams, ieškantiems savo
vietos pasaulyje.
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą