Sveiki, ne tik Veliuonos
gyventojai,
Veliuonos herbas
yra unikalus ir paslaptingas šio Lietuvos miestelio simbolis. Jo centre,
žydrame lauke, plaukia aukšsinis karpis su raudonais pelekais, o jam virš
nugaros, tarsi iš vandens, kyšo trys sidabriniai vilko dantys. Šis derinys
sukuria išskirtinį ir simboliškai turtingą atvaizdą.
Veliuonos heraldikos istorija, anot Edmundo Rimšos,
yra gana neaiški ir skurdi. Nors miestas turi ilgą ir turtingą praeitį, iš
XVI–XVII a. nėra išlikusių herbo piešinių. Ankstyviausias žinomas herbo
atvaizdas aptinkamas tik XVIII a. pabaigos šaltiniuose, ir jame jau matomas
karpis su vilko dantimis. Manoma, kad žuvis simbolizuoja Veliuonos padėtį prie
vandens (Nemuno) ir čia klestėjusią laivybą bei žvejybą. Tuo tarpu vilko dantys
yra siejami su Batorų giminės herbu. Tai susiję su tuo, kad Lenkijos karalius
ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras (iš Batorų giminės)
ypač prisidėjo prie Veliuonos savivaldos stiprinimo ir 1580 m. patvirtino
miesto herbą, suteikdamas jam privilegijas. Dabartinis Veliuonos herbas buvo
patvirtintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos dekretu 1992 m.
spalio 7 d., taip įteisinant ilgametes miestelio heraldines tradicijas, kurios
atspindi tiek geografinę padėtį, tiek istorinius ryšius.
Veliuonos herbo pašto ženklas, išleistas 2001 m.
spalio 27 d., yra svarbi „Lietuvos miestų herbai“ serijos dalis. Šis ženklas,
kurio dizainą kūrė J. Galkus, buvo atspausdintas Vengrijos valstybinėje
spaustuvėje, Budapešte, ir išleistas 500 000 tiražu. Jo nominalas siekė 1,70
Lietuvos lito. Ženkle vaizduojamas Veliuonos herbas – žydrame lauke plaukiantis
auksinis karpis su raudonais pelekais ir trimis aukštyn kyšančiais sidabriniais
vilko dantimis. Šis išleidimas pabrėžė miestelio heraldikos svarbą ir įamžino
unikalius simbolius, susijusius su Veliuonos istorija ir geografine padėtimi
prie vandens, taip pat ir su istoriniais ryšiais su Batorų gimine.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą