Nuotraukos: Tauro kalno Vilniuje rekonstrukcija-renovacija (Tauro kalnas, Vilnius)

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Kaip sparčiai keičiasi Vilnius nuo mano studijų laikų. Kai tik tenka praeiti pro Tauro kalną, ant kurio ateidavau naktimis iš studentinio barako paklausyti vienumoje muzikos, tos istorinės vietos prie buvusių Profsąjungos rūmų jau tokios nebebus, bet bus Nacionalinė koncertų salė, kitaip įveiklinta erdvė. Gal ir gerai. Darbai, kaip matau kaip tęsiasi darbai ir dalijuosi savo autentiškomis nuotraukomis iš satybvietės. Matau, kad laiptai jau puikiai sutvarkyti, o juk anuomet buvo tamsaus monolito, kai kas sakė, kad net iš žydų kapinių akmenų suręstas dar XX amžiaus viduryje. Nesu dėl to tikras bet šiandien jau laiptai visur padaryti nauji, visur dar statybų kranai.

 

Trumpa Tauro kalno istorija

 

Vilniaus Tauro kalnas, senovėje vadintas Velnio kalnu, o vėliau ir Pamėnkalniu, yra giliai įsišaknijęs Vilniaus istorijoje ir legendose. Manoma, kad ant šio kalno senovėje vykdavo pagoniškos šventės, o jo pavadinimo kilmė apipinta pasakojimais. Viena populiariausia legenda pasakoja, kad būtent čia Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo Lietuvos girių karalių taurą ir po šios medžioklės susapnavo lemtingąjį sapną, kuris paskatino jį įkurti Vilniaus sostinę. Tačiau istorikai teigia, kad taurai šioje vietovėje nesiveisė, o kalno pavadinimas greičiausiai kilęs nuo buvusio žemių savininko Juozapo Bouffalo pavardės, kuri lietuvių kalba reiškia "taurą".

 

XIX amžiuje ant Tauro kalno buvo įkurtos Evangelikų kapinės, kuriose ilsėjosi daug žymių Vilniaus veikėjų, mokslininkų ir menininkų. Šios kapinės, deja, 1962 metais sovietų valdžios sprendimu buvo uždarytos, o dalis palaikų perkelta į kitas kapines.

 

XX amžiaus pradžioje, su tautinio atgimimo idėjomis, kilo mintis ant Tauro kalno pastatyti Tautos namus – visos Lietuvos kultūros centrą. Šią idėją aktyviai palaikė tokie iškilūs asmenys kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Jonas Basanavičius. Nors buvo nupirktas sklypas ir surinkta lėšų, Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė šių ambicingų planų įgyvendinimą.

 

Po Antrojo pasaulinio karo, 1958 metais, ant Tauro kalno pradėti statyti Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai, duris atvėrę 1963 metais. Šie socialinio realizmo stiliaus rūmai tapo žymiu sovietmečio Vilniaus kultūriniu centru, kuriame vyko įvairūs renginiai, koncertai, veikė įvairios organizacijos, o 1988 metais čia netgi buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Nepriklausomybės atkūrimo laikais rūmai perėjo profesinių sąjungų žinion, o jų erdvėse vėliau veikė ir naktiniai klubai, baikerių klubai, menininkų studijos. Deja, per ilgą laiką pastatas apleistas, patyrė gaisrą ir tapo avarinės būklės. Galiausiai, 2019 metais, Profsąjungų rūmai buvo nugriauti, išsaugant vertingus Algimanto Stoškaus vitražus, kurie perduoti Nacionaliniam dailės muziejui.

 

Dabartinė Tauro kalno vizija apima ne tik atnaujintą parko erdvę, bet ir ilgai lauktos Nacionalinės koncertų salės statybą. Kalnas, kuris ilgą laiką buvo tarsi tranzitinė teritorija, dabar atgimsta kaip gyvybingas traukos centras, siūlantis atnaujintus pėsčiųjų takus, vaikų žaidimų aikšteles, kaip matote iš mano nuotraukų, sporto zonas, amfiteatrą renginiams, patogesnį priėjimą žmonėms su judėjimo negalia ir nuostabius Vilniaus panoramos vaizdus. 2024 metų lapkričio mėnesį buvo įkasta simbolinė kapsulė, žyminti Nacionalinės koncertų salės statybų pradžią. Planuojama, kad šioje salėje, kuri turės didžiąją salę iki 1600 vietų ir papildomą erdvę su maždaug 800 vietų, vyks klasikinės ir moderniosios muzikos koncertai, o pastatas taps svarbia ašimi, jungiančia Vilniaus kultūrines zonas ir suteiksiančia miestui naują veidą. Tauro kalnas ir toliau išlieka viena svarbiausių Vilniaus vietų, susipynusi su miesto istorija, legendomis ir ambicingais ateities planais.

 

Maištinga Siela