Adomas Mickevičius ir jo paminklas Vilniuje: istorija, biografija, faktai (Adomo Mickevičiaus skveras)

 

Sveiki,

 

Esu per gyvenimą padaręs daugybę Adomo Mickevičiaus skvero nuotraukų, bet taip niekada ir nesidalinau per „Maištingos Sielos“ puslapį, tad šiandien nusprendžiau pasidalyti.

 

Adomas Mickevičius (lenk. Adam Mickiewicz) – vienas žymiausių lenkų ir lietuvių romantizmo poetų, dramaturgų ir politinių veikėjų, kurio kūryba ir asmenybė yra glaudžiai, kaip žinia, susijusi su Vilniumi. Miestas jam buvo ne tik studijų vieta, bet ir įkvėpimo šaltinis, atsispindintis daugelyje jo kūrinių.

 

Adomas Mickevičius gimė 1798 m. Zaosėje (dabar Baltarusija), tačiau jo jaunystės metai ir kūrybinio kelio pradžia neatsiejamai susiję su Vilniumi. Čia jis 1815–1819 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo humanitarinių mokslų išsilavinimą ir aktyviai dalyvavo slaptose studentų organizacijose – filomatų ir filaretų draugijose. Šios draugijos, siekusios šviesti jaunimą ir puoselėti tautinę savimonę, turėjo didelę įtaką Mickevičiaus pasaulėžiūrai ir vėlesnei kūrybai. Būtent Vilniuje jis parašė pirmuosius savo eilėraščius ir balades, padėjusius pagrindus lenkų romantizmo literatūrai.

 

Vilniaus senamiestyje, netoli Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių, yra jaukus Adomo Mickevičiaus skveras. Nors pats skveras neturi oficialaus įkūrimo datos, jis susiformavo aplink svarbiausią jo akcentą – Adomo Mickevičiaus skulptūrą. Skulptūra, vaizduojanti stovintį poetą, yra Bronislovo Leono Pušies (lenk. Bolesław Leon Pusz) kūrinys. Ji buvo pastatyta ir iškilmingai atidaryta 1984 metais. Šios skulptūros atsiradimas Vilniuje buvo svarbus įvykis, įtvirtinantis Mickevičiaus vietą miesto kultūrinėje ir istorinėje atmintyje. Skveras su skulptūra tapo traukos centru tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams, norintiems pagerbti poeto atminimą ir pasinerti į miesto istoriją.

 

Adomo Mickevičiaus reikšmė Vilniui yra daugialypė. Pirmiausia, Vilnius tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui poeto kūrinių. Joje atsispindi miesto gatvės, pastatai, legendos ir to meto visuomenės nuotaikos. Ypač ryškiai Vilniaus motyvai atsiskleidžia poemoje „Gražina“ ir dramoje „Vėlinės“, kurios laikomos vienais svarbiausių lenkų literatūros kūrinių. Antra, Mickevičius buvo ne tik poetas, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas, kovojęs už tautų laisvę. Jo veikla Vilniuje, ypač filomatų ir filaretų draugijose, liudija apie miesto, kaip kultūrinio ir patriotinių idėjų centro, svarbą XIX a. pradžioje. Trečia, Adomas Mickevičius yra tapęs svarbiu simboliu, jungiančiu Lietuvos ir Lenkijos kultūras. Jo atminimo įamžinimas Vilniuje – tai pripažinimas bendros istorijos ir kultūrinio paveldo, kurį puoselėja abi tautos. Adomas Mickevičius ir jo atminimo vietos Vilniuje primena apie sudėtingą, bet turtingą miesto istoriją ir jo vaidmenį Vidurio Europos kultūriniame žemėlapyje.

 

Maištinga Siela