Šios dienos citata: Valdas Papievis apie "Eiti", ėjimo ir judėjimo filosofiją

 

Sveiki,

 

Vėl bernardinai.lt puslapyje aptikau puikią dienos citatą, kurią noriu pasidalyti, nes manau, kad mintimis reikia dalytis su visais, o gerų minčių skleidimas ir yra tas EITI – esminis prasmingos informacijos vaikščiojimas nuo manęs iki jūsų, nuo jūsų iki manęs, tad dalijuosi, nors tik perduodu.

 

„Eiti“ apglėbia visus judėjimus ir man pirmiausia siejasi su lėtumu: net ir važiuodamas greituoju traukiniu gali važiuoti lėtai. Eiti – tai susigrąžinimas to, ką iš mūsų atima nuolatinis bėgimas. Išeiti ne pasivaikščioti, o būtent eiti, kartais su prasimanytu tikslu, kartais be tikslo – klajoti, bastytis. Galiausiai eiti nebe ten, kur akys veda, o kur kojos neša. Be to, eiti – nebūtinai fiziškai. Eiti gali ir gulėdamas ant žolės kokiame skvere ar parke ir žiūrėdamas į medžių viršūnes...“ Valdas Papievis

 

Valdas Papievis, gimęs 1962 metais Anykščiuose, yra vienas išraiškingiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkų ir eseistų, išsiskiriantis subtiliu stiliumi ir giliu psichologiniu jautrumu. Didžiąją savo kūrybinio gyvenimo dalį praleidęs Paryžiuje, jis nuosekliai narplioja tapatybės, atminties, vienatvės ir namų ilgesio temas, žvelgdamas į jas per melancholijos ir filosofinės refleksijos prizmę. Jo kūrybai būdinga poetiška kalba, detalūs aplinkos aprašymai ir vidinių išgyvenimų analizė, leidžianti skaitytojui pasinerti į jo personažų mintis ir jausmus. Tarp svarbiausių jo kūrinių galima išskirti romanus „Ruduo provincijoje“, „Eiti“, „Odilė, arba Oro uostų tyla“, bei esė knygas, tokias kaip „Vienos vasaros knyga“. Papievio proza yra lėta, meditatyvi ir kupina egzistencinių apmąstymų, priverčiančių stabtelėti ir susimąstyti apie būties prasmę.

 

Maištinga Siela