Rodomi pranešimai su žymėmis ribos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis ribos. Rodyti visus pranešimus

2025 m. spalio 15 d., trečiadienis

Maištingos Sielos dienoraštis nr. 143: visas mūsų gyvenimas yra apie ribas ir jų peržengimą

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Begalinėje Visatos struktūroje, kur per sekundę peršokame per tūkstančius tikrovės realybių, patys to nė nenujausdami, iš tikrųjų gyvename kiek apgaulingą žemiškąjį socialinį gyvenimą. Viskas, kas tu esi, esi jau visas čia ir dabar. Tobulai pasirūpintas ir aprūpintas, netgi jeigu taip ir neatrodo.

 

Viskas, ko reikia ir kas galioja, tai nuolatinis tavo potencialo augimas, kuris visada atveda tave prie tam tikrų ribų, kurias reikia peržengti. Kartais skaudžiai ir dramatiškai vien tam, kad būtų naujos patirtys su naujomis tavo suvokimo ir apibrėžtumo struktūromis. Dabar, kad ir kaip bepažiūrėsi, pokytis mūsų laikiname ir trumpame žemiškame viename gyvenime yra esminis palydovas, veikiantis pozityviai arba destruktyviai vien tam, kad kaskart patirtume augimą ir naują savęs suvokimą.

 

Tai suvokti sudėtinga tiems, kurie gyvenime visada siekia balanso, saugumo ir stabilumo. Saugumas ir stabilumas atsiranda iš priėmimo, kad kaskart save sunaikini ir perkuri į naują save ir tai... niekada nesibaigia.

 

Jūsų Maištinga Siela


2025 m. rugsėjo 3 d., trečiadienis

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 133: nėra ribų, ribas susikuriame tik mes

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Naktinėju... Jau ruduo ir viskas taip aplinkui brandu ir savaime aišku. Lūkesčiai, kurie, atrodo, kėlė jaudulį jau pasiekė piką ir viskas stoja į kasdien trumpesnes dienas ir man šis metas visada patinka. Ruduo – tai stabilumas, derlius. Visgi pasirinkęs šį paveikslėlį, kurio debesys išeina iš įrėminimo, galvoju ir apie mus, žmones. Kiek daug mes prarandame save įrėmindami dėl saugumo, baimių, kas ką pasakys. Nepaliauju galvoti, kad dažnas iš mūsų esame sukurti vien kitų įsitikinimais, dažnai nesąmoningai prisiimdami ir kurdami apie save mitus bei istorijas.

 

Ar reikia gėdytis ir bijoti to mus apibrėžiamo rėmo? Ne. Ar reikia visomis išgalėmis iš jo išeiti? Ne. Verta tik tais atvejais, manau, susimąstyti, ko mes netenkame atsisakydami išeiti ir ką įgyjame, kai išeiname. Juk čia paradoksas ir jis apibūdina visą mūsų žmogiškąjį prigimtį: visada esame išėjime, palikime ir naujo savęs sukūrime. Kai tai sau primeni, gyventi vyksme ir pokytyje pasirado lengviau ir paprasčiau.

 

Maištinga Siela

2024 m. lapkričio 4 d., pirmadienis

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 79: kaip sugriauti sieną tarp savęs ir pasaulio?

 

Photo. Mark Longo ir jo voverė, kurią jis buvo prisijaukinęs ir augino 7 metus. Visai neseniai, įskundus pavydiems kaimynams, atvyko departamento atstovai ir jie užmušė gražiąją voveraitę ir Marko Longo meškėną, nes demokratija tai leido. Kitaip sakant, vertinkime grožį, kurį turime, nes į jį vieną dieną gali pasikėsinti vyriausybė visiškai lygioje vietoje. Mark Longo įrašų su vovere galite pasižiūrėti internete, vyras taip pat atskiroje ir uždaroje platformoje užsiima ir onlyfans.com veikla. Galbūt tai kerštas?

 

Sveiki!

 

Kokia puiki ir rami diena. Važiavau namo ir gaudžiau tuos retus saulės spindulius, nes kelias dienas išvis nemačiau jokios saulės. Viskas klostosi stabiliai ir be didesnių pastangų. Taip, kartais reikia gyvenime daug pastangų priimti ar padaryti vienokius ar kitokius sprendimus ar pokyčius, tačiau kasdienybėje persistengimas ir persitempimas, noras viską atlikti maksimaliai gerai veda prie perdegimo, o perdegti niekas nenori, todėl kam save alinti tuo, ką galima padaryti ramiai ir su šypsena?

 

Horace Rutledge sako: „Jeigu į pasaulį žvelgiate siaurai, tai siauras jis ir atrodo! Jeigu žiūrite godžiai – jis godus! Tačiau jeigu žiūrite į jį atvirai, plačiai ir draugiškai, tai jame randate puikių žmonių!“ Ankstyvaisiais jaunystės metais buvau itin kategoriškas, o tai nebuvo lengva, nes visur susidurdavau su apibrėžtimi ir sienomis, kurios atsirado ne dėl kitų veiksmų ar įsitikinimų, bet dėl mano paties pozicijos, jog pasaulis teisingas tik toks, kokį aš jį pats matau ir kitaip negali būti. Visas likęs laikas yra tikriausiai to kategoriškumo griovimas, kuris tebevyksta sėkmingai dabar. Kaskart išėmus plytą iš tos sienos, nyksta riba ir pasaulis plečiasi, tampa paprastesnis ir malonesnis, nes nieko nereikia įrodinėti ar keisti, visi telpame po vienu pasaulio stogu, nors ir stereotipiškai skamba. Nestereotipiškai skamba tada, kai tai tampa ne vien žodžiai, bet ir įvyksta lūžis, pajautimas, kaip gera atsisakyti tai, kas kažkada atrodė kaip atribojantis teisingumas.



Jūsų Maištinga Siela

2024 m. vasario 11 d., sekmadienis

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 42: gyvenimas yra ribų laužymas ir siela visada nori veiksmo

 Elihu Vedder (1836-1923), The Pleiades (Plejadės, Septynios seserys), 1885.

Sveiki,

 

Kaip kartais sunku parašyti ką nors pozityvaus, nes atrodo, kad kasdienybės rutinoje reikia pastangų sukurti kokiai nors skaidriai minčiai, kurios vienaip ar kitaip nebūčiau jau aprašęs ar permąstęs. Šiandien viena iš tokių temų, besiklausant YouTube platformoje regresinės hipnozės seansų, yra ribos.

 

Šiaip pagauna save tose situacijose, kai protas įgalina laikytis saugios komforto zonos, kur nevyksta pokyčiai, kur viskas užrūgę. Netekantis vanduo linkęs surūgti. Tačiau kaip duoti pokyčiams valia? Tik per drąsą veikti, kuri kyla iš to, kad gyvenimas yra vien tik ribų peržengimas. Kad ir kaip bebūtume save įrėminę į kažin kokius įsitikinimus, moralinius ir etinius rėmus, kurie atrodo nedalomai ir nepajudinamai teisingi, gyvenimas tikriausiai vis ves prie to, kad juos reikės sugriauti ir paneigti. Dažnai skausmingai, nes mes nenorime to, kas už proto ribų, nepažinaus nepakenčiame, tačiau tai tik iliuzija. Mūsų asmeninės programos sudaro neretai skausmingas situacijas, kuriose pramušame tas ribas. Dažnai traumuojančiai, neretai šokiruojant aplinkinius, ir tai išveda iš paraštės, ką įsivaizdavome esant normalų ir saugų save, pasaulį ir gyvenimą į naują suvokimą, prie naujos ribos.

 

Normalumas neegzistuoja. Mes esame tankai ir ledlaužiai šokantys kaip tos septynios seserys, simbolizuojančios Plejades iš Tauro žvaigždyno. Mums atrodo amžinos ir kasdien patekančios tokios, kaip tekėjo jau kasnakt šimtus metų, bet tiesa tame, kad savo teritorijoje jos yra nuolat išgyvenančios kosmologinius virsmus ir transformacijas.

 

Jūsų Maištinga Siela