9 priežastis, dėl ko verta gyventi: "Pasiduodu ir laimiu" mąstymo praktika

Sveiki,

Šį rytą tarsi vėl grįžau prie to, ką buvau užmiršęs, kai paskendau savose kasdieninėse iliuzijose. Kaskart atsidūręs aklavietėje, suprantu, kad esminis mano problemų stimuliatorius yra sukurta tapatybė, žmogus, kuris turi vardą, pavardę, darbą, šeimą... Kai suvokiu, jog viskas yra nesvarbu, paleidžiu bet kokį įsitikinimą, kad esu labai svarbus, susireikšminęs, kad esu šioji tapatybė, tada atsitinka kažkas panašaus į savęs išplėtimą, pasidavimo laimėjimą. Staiga pakyla vidinė motyvacija, vidinė vibracija ir vėlei supranti, kad prie visko, prie ko esi prisirišęs tėra tik tam tikrų primestų ir sureikšmintų, įtikėtų vertybinių sistemų nasrai, perdėtos atsakomybės ir perfekcionizmo spąstai.

Aišku, galima dejuoti: kaip čia dabar žmogui niekas neberūpi, o kaip šeima, kaip vaikai, kas bus, jeigu ant visko nusispjausi. Sakau, nereikia nusispjauti, tereikia priimti viską taip, kaip yra su didžiule galimybe kiekvieną akimirką keisti ir priimti taip, kaip siūlo gyvenimas. Kartais vietoj rytinės kavos galima pasidaryti mėtų arbatos ir, žiūrėk, išsimuši iš tam tikros suplanuotos sistemos. Ir tai yra nuostabu, menkniekiai yra nuostabūs, o tai, kas mūsų sukurtoms asmenybėms atrodo labai svarbu, irgi yra pakeičiama, netgi tokios neišraunamos vertybės kaip šeima. Nes... Pripažink, tu ją gali bet kada prarasti, todėl kam kabintis prie to, kas prarandama? Tai tarsi kabintis prie praradimo kančios. Tai sukurtų mūsų asmenybių tinklai, ryšiai, netgi vienas kito meilė man šįryt atrodo tik mano paties meilė. Kiek tu myli save, tiek tu išskleidi laimės ir šviesos, štai kodėl mums norisi būti prie charizmatiškų, besišypsančių ir laimingų, o ne prie depresuojančiųjų, nes tai yra meilės vibracija, o ryšiai „tu mano, o aš tavo“ tėra dar viena susitarimo iliuzija, kuri gali pasibaigti, kad ir už kampo, jeigu nors vienas šį susitarimą sugriaus. Ir kartais sugriaunama vien dėl to, kad praregėtume arba sunyktume tiek, kad galėtume praragėti. NEBESISAVINKIME.

Taigi pasiduodu ir laimiu. Pasiduotu šiai sukurtai savo tapatybei, nieko iš jos nesitikiu, nieko netrokštu ir kartu sąmoningai leidžiu jai būti, todėl... Todėl iš esmės suvokime, jausmų ir būsenų lygmenyje keičiasi kokybė, o kai kokybė pasikeičia, pasikeičia ir žmogaus likimas. Pasiduodu ir laimiu. Pasiduodu ir laimiu. Pasiduodu ir laimiu. All time.

Jūsų Maištinga Siela

8 priežastis, dėl ko verta gyventi: gali nuolat save realizuoti ir patirti pilnatvę (kaip save realizuoti?)

Sveiki,

Viena didžiausių gyvenimo savirealizacijos problemų yra ta, kad mes įsivaizduojame, kad turime tas problemas. Dėl neteisingo auklėjimo, įtikėjimo mums primestomis tiesomis, dažnai nueiname ne ten, kur reikia, ir paklystame, pamiršę savo širdies balsą. Dažnai tiesiog pasiduodame sistemai, nes taip darė mūsų draugai, tėvai, seneliai ir atrodo, kad taip turi būti, bet...

Bet iš tikrųjų dažnai darome ir kalame pinigus ne tais būdais ir veikiame gyvenime ne tai, ką norime veikti. Netgi patikime, kad gyvename sėkmingai ir laimingai, nes garaže gražus automobilis, naujas namas, karjera, bet... Kartais būna, kad netikime tuo, todėl norime daugiau ir geriau.

Esminis klausimas, kurį reiktų sau užduoti, norint išsiaiškinti, kaip save realizuoti yra savęs paklausti tokio klausimo: O ką aš norėčiau (galėčiau) veikti, jeigu turėčiau tiek pinigų, kiek noriu, kad absoliučiai viską pasiekęs, viską sau ir kitiems įrodęs, kad nebereikėtų nei stengtis, nei vargti... Ką aš tada daryčiau, kad gyvenime galėčiau mėgautis veikla?

Atėjęs atsakymas ir yra jūsų savirealizacijos raktas. Pradėk juo rakinti savo užrūdijusią spyną ir išeik iš savo narvo, kurioje tu tiek laiko tupėjai kaip neprotaujanti šimpanzė.

Jūsų Maištinga Siela

7 priežastis, dėl ko verta gyventi: veidrodinis gausos ir meilės efektas

Sveiki,

Dėl ko verta gyventi? Dėl veidrodinio efekto, kurį kiekvienas iš mūsų patiriame čia ir dabar. Kiek tu energijos atiduoti, tiek ir gauni. Kai stovi prieš veidrodį ir jeigu tu tik imi sau, tai realiai tiek iš tavęs ir atimama – blogos mintys, geidulys materialiųjų daiktų, sėkmės, pripažinimo. Kiek tu pripažįsti ir myli kitus, tiek tu sulauki pripažinimo ir meilės iš aplinkos. Jeigu tu veidrodžiui duodi, juk matai atspindį, kad tu realiai gauni, bet jeigu saviniesi ir trauki – iš tavęs atvaizdas irgi pasiima.

Juk taip dažnai būna, kada jaučiamės nelaimingi, nes esame apvilti gyvenimo, tačiau tai tas pats efektas, kai traukiame save dusindami, bet jeigu sąmoningai suvokiame, kad tik duodami viskam, kas supa, mes iš tikrųjų apdovanojame save, tada pasikeičia visas pasaulis ir realiai dėl nieko nereikia jaudintis, nes rytojus tave paruošia vedimui, o tau belieka tik eiti su šypsena.

Žinau, tai dažnai atrodo kaip sausa teorija ir kai kam reikia tiek daug laiko visa tai ne tik suvokti skaitant tekstą, bet ir išgyventi, patiems patirti ir pajusti. Taip jau būna, kad kiekvienam iš mūsų savo laikas tai patirti. Labai linkiu ir siunčiu visiems dabar skaitantiems šias eilutes po spindulį geros energijos, kuri išbudina, apsaugo ir leidžia jaustis puikiai. Prisiminkime veidrodinį efektą ir gausinkime meilė, laimę ir pasitikėjimą savimi bei pasauliu šimteriopai!

Simas Ausiura, dalijosi meditacine muzika "Šviesos piramidė":

Jūsų Maištinga Siela

6 priežastis dėl ko verta gyventi: vienintelė kova – pasidavimas

Sveiki,

Šeštoji priežastis dėl ko verta gyventi yra pasidavimas, kuris atneša taiką, harmoniją ir ramybę. Kas nenorėtų gyventi taikoje su savimi ir pasauliu, kai esame įsukti į tam tikras priklausomybių sistemas kaip antai nemėgstamas darbas, įtampa santykiuose ir panašiai?

Ogi galima tiesiog nieko nevertinti, nieko neteisti, tiesiog pro viską praeiti taip, lyg neegzistuotų. Sunku? Pabandyk. Ir tavo gyvenimas įgaus teigiamo valentingumo, pasidarys gera gyventi, nes ne kovoti ir laimėti reikia – tokia kova yra pralaimėta kova, nes po jos būtinai ateis kita kova ir tu nualinsi save. Geriausia kova yra pasidavimas viskam, nes neturint trinties, nėra ir reakcijos, jei nėra reakcijos, nėra ir neigiamų emocijų bei minčių. Tiesiog galima gyventi vardan pasidavimo. Šiandien tai suvokiu taip aiškiai, kaip niekada anksčiau.

Jūsų Maištinga Siela

5 priežastis, dėl ko verta gyventi: absoliuti laisvė

Nuotrauka Fabio Malloggi.

Sveiki,

Buvau jau ir pamiršęs, kad pavasarį buvau pradėjęs gerų ir pozityvių minčių ciklą, kurį norėjau dalytis su Jumis. Taigi...

Penktoji priežastis, dėl ko verta gyventi yra absoliuti laisvė. Netgi jeigu jos neturite, jos visada galite sieti, nubraukti visas kasdienybės dulkes ir akimirkai nuo visko atsiriboti, nuo atsakomybės, įsipareigojimų, nuo streso, nuo darbo ir tiesiog pasakyti sau, kad šią akimirką esu tas, kas esu ir niekam neprivalau įtikti ar patikti, neprivalau pateisinti jokių lūkesčių, nes tai yra tik primestiniai dalykai, kuriuos mus mokė pateisinti tokiu būdu padarydami mus kaliniais. Net jeigu ir vėl po to grįšite į kasdienybę, į tą rutiną, visada žinokite, kad esate laisvi ir visada galite viską keisti ir tiesiog kurį laiką nieko nedaryti, tik būti ir džiaugtis savo būvimu. Skamba banaliai, kaip iš budistinės teorijos, bet tai įmanoma, jeigu to iš tikrųjų norite. Iš dalies laisvė yra atmesti tai, kas jums primesta.

Jūsų Maištinga Siela

4 priežastis, dėl ko gyventi: bėgimas ir judėjimas

Sveiki,

Ketvirtoji priežastis: Jeigu gali bėgti – bėk! Bėk, kol išpils prakaitas, kol pritrūks kvapo ar pradės skaudėti šoną. Toks beprotiškas trumpas ir iš visas jėgas atimantis sprintas (iš esmės vieno kilometro klausimas) yra puikus variantas išblaškyti bet kokioms blogoms mintims. Nereikia daug, tik susikaupti, susirasti kilometražą ir nubėgti vieną kilometrą. Neįtikėtina, kaip po bėgimo „išsitaško“ viskas ir lieka tik kvėpavimas. Šiuo atveju verta gyventi vien dėl judėjimo ir juo mėgautis.

Jūsų Maištinga Siela

3 priežastis, dėl ko verta gyventi: knygos

Sveiki,

Trečioji priežastis: kai ant knygos stirtos paliekamas mylimo žmogaus raštelis „būk geras“. Na, banalybių banalybė, bet kaip gera! Ant knygų! Atskirų, žodžiais „suvystytų“ pasaulių krūvos, kuriuos dar nenugyvenau, bet trokštu nugyventi. Argi dėl to neverta gyventi? Žmonės tie, kurie mano, kad knygų skaitymas – laiko švaistymas, kad reikia gyventi ir veikti kažką įdomaus. Dažniausiai tie patys sėdi ant sofutės priešais TV, maigo žaidimo kompiuterius, spokso savaitgaliui skirtus tuščius šou, kur kažkas kažką parodijuoja, imituoja, dainuoja, šoka ant parketo... Būk žvaigžde! Būk X factoriumi! Būk anuo ar tuo ir vis tiek metai iš metų tu ant tos pačios sofutės tuščias ir neabejingas tik blizgučiams. Bet tai nepalyginamai nykiau, nei, tarkim, perskaityti kokią nors Sigito Parulskio tekstą.

Jūsų Maištinga Siela

2 priežastis, dėl ko verta gyventi: nusispjauk!

Antroji priežastis: dėl to, kad galima tiesiog į viską nusispjauti. Tikrai! Nusispjovimas yra į sveikatą. Kartais mes taip įkrentame į savo problemas ir tampame maniakais, kurie mano, kad be jų pastangų pasaulis tiesiog nebeegzistuos. Tai yra susireikšminimas, tai yra inertiškas judėjimas, kuris iš tavęs pareikalauja beprotiško streso ir įtampos. Tiesiog nusispjauk. Pasiimk baseino šliures, eik prie jūros, eik ir pasėdėk parke ant suolo, palesink balandžius batonu ir tiesiog vienai dienai visus pasiųsk velniop, neatsiliepk į skambučius, būk sau ir tik dėl savęs. Verta gyventi dėl tokių atsipalaidavimo ir suvokimo, kad nesi pasaulio centras akimirkų.

Jūsų Maištinga Siela

1 priežastis, dėl ko verta gyventi: Upė

Sveiki,

Šiandien – pavasario lygiadienis ir nuo šiol šviesos mūsų šiauriniame pusrutulyje daugiau nei tamsos. Paskutiniu metu labiau mėgstu rudenį nei pavasarį. Būtų kas pasakęs anksčiau, kad pats šitaip apsiversiu kaip pusrutulis, niekada nepatikėčiau, nes iš esmės maniau, kad esu absoliučiai pavasario žmogus. Tiesa, dabar nebemanau.

Tarp lėkimo ir gyvenimo temperatūros svyravimų kartais pritrūksta miligramo pozityvumo, nes leki, graužiesi, kaltini, pyksti ant savęs ir aplinkinių dėl to paties beprotiško lėkimo, dėl klaidų, kurias darai nuolat, nors sakai, kad nebedarysi, bet vis tiek lipi ant to paties grėblio... Daugybė priežasčių būti nelaimingiems. Pernelyg daug, tad...

Lygiadieniui atėjus nusprendžiau suformuluoti trumpas gyvenimo pamokas sau, dėl ko verta tiesiog laisvai be pretenzijų gyventi.

Pirmoji priežastis: Aš negaliu sustabdyti upės. Tiesiog negaliu! Ji teka, o aš vaikštau ir tai yra mūsų skirtingos prigimtys. Kam stabdyti upę ir bandyti viską sukontroliuoti? Tai ne mano galioms. Ir nereikia. Upė teka, o aš geriau joje išsimaudysiu ir pasiimsiu iš jo švarą. Upė ir aš – nesame priešai, kaip bando įrodyti aplinkiniai ar kvaili diegiami įsitikinimai, todėl verta gyventi geriau taikoje su upe.

Jūsų Maištinga Siela