Asmenybė. Sam Cushing – homoseksualumo neslepiantis fitneso entuziastas ir gyvenimo džiaugsmą skleidžiantis influenceris

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Samuelis Cushingas (angl. Sam Cushing) (g. 1992 m. balandžio 13 d.) šiandien yra viena iš labiausiai atpažįstamų veido figūrų Amerikos socialinių tinklų erdvėje, veikianti kaip turinio kūrėjas, fitness entuziastas ir atviras LGBT bendruomenės atstovas. Gimęs Teksase, konservatyvioje aplinkoje, Samas ilgainiui persikėlė į Niujorką, kuris tapo jo asmeninės ir profesinės emancipacijos vieta. Ši geografinė permaina atspindėjo ir jo vidinį lūžį: iš užsisklendusio, jautraus jaunuolio jis tapo drąsiu, autentišku savimi. Samas pasižymi ryškiu, estetišku stiliumi ir puikia fizine forma, o tai, kartu su jo charizma, garantavo jam didelį populiarumą ir sekėjų skaičių, siekiantį šimtus tūkstančių abiejose pagrindinėse platformose, YouTube ir Instagram. Jo sėkmė rodo, kad asmeninė istorija ir nišinis turinys gali peržengti tradicinius viešosios nuomonės formuotojo rėmus.

 

Savo turinyje Samas Cushingas nuosekliai propaguoja sveikatą, fitnesą ir gerovę (wellness), tačiau jo darbas neapsiriboja tik „pasidaryk-pats“ treniruočių vaizdo įrašais. Jis siekia parodyti visapusišką gyvenimo būdą: nuo treniruočių rutinos ir mitybos patarimų iki rytinių ritualų ir psichologinio atsparumo ugdymo. Samas, be to, yra talentingas pianistas ir kartais įtraukia savo muziką, taip praturtindamas savo, kaip menininko, įvaizdį. Pagrindinis jo dalijamas patarimas sukasi apie autentiškumą, savęs priėmimą ir pozityvią mąstyseną. Jis nuolat ragina auditoriją gyventi be gėdos, siekti aukštų tikslų ir priimti tiek fizinius, tiek emocinius pokyčius. Stebėtojai jį vertina kaip išvaizdų, nuoširdų ir įkvepiantį asmenį, kuris geba dalintis energija ir optimizmu.

 

Vienas iš pamatinių Samo turinio ir gyvenimo pasakojimo aspektų yra jo santykis su šeima. Nors jis puoselėja tvirtą ryšį su abiem tėvais, ypač svarbi yra jo mama Cindy Cushing, kuri dažnai pasirodo jo vaizdo įrašuose. Jų duetas yra vienas mėgstamiausių auditorijos, o jų šiluma ir besąlygiškas palaikymas yra aiški žinutė apie šeimos meilės svarbą. Samas naudoja šiuos asmeninius momentus parodyti vaizdo įrašuose, kad meilė ir priėmimas gali egzistuoti ir net klestėti, net ir esant netradiciniams gyvenimo pasirinkimams, o tai ypač svarbu LGBT auditorijai, kuri dažnai susiduria su šeimos atmetimu.

 

Samo kelionė viešai atsiskleidžiant esant gėjumi buvo itin svarbi ir dokumentuota. Šis procesas nebuvo vienkartinis, tačiau pats reikšmingiausias momentas įvyko 2017 metais, kai jis paskelbė vaizdo įrašą pavadintą „I’m Gay“ (Aš – gėjus). Šis atsiskleidimas buvo drąsus žingsnis, ypač turint omenyje jo auditoriją, kuri galbūt iš pradžių nebuvo vien tik LGBT palaikytojai. Samas atvirai kalbėjo apie tai, kad ilgus metus slėpė savo tapatybę ir jautėsi pažeidžiamas, bet priėmęs save jis pagaliau pasijuto laisvas gyventi autentišką gyvenimą.

 

Apie savo „coming out“ (atsiskleidime) jis yra sakęs, kad tai buvo išsilaisvinimas ir pripažinimas, kad slapukavimas atima per daug energijos. Jis pabrėžė, kad jo istorija turi tikslą – normalizuoti gėjaus gyvenimą Amerikos visuomenėje. Samas norėjo parodyti, kad gėjai yra įprasti, sėkmingi ir mylintys žmonės. Jis yra rašęs ir kalbėjęs apie tai, kad didžiausia baimė buvo, jog praras dalį savo auditorijos, tačiau galutinis rezultatas buvo priešingas: jis įgijo didesnį sekėjų pasitikėjimą ir ištikimybę, o jo balsas tapo įtakingesnis.

 

Šiuo metu Samas Cushingas dalinasi savo gyvenimu nebe vienas. Jis yra romantiškuose santykiuose su Blake'u Scottu, kuris yra jo partneris. Blake'as taip pat yra gerai žinomas socialinės žiniasklaidos kūrėjas, daugiausia dėmesio skiriantis mados ir gyvenimo būdo temoms, tad estetiškai jie puikiai papildo vienas kitą. Blake'as reguliariai pasirodo Samo vaizdo įrašuose, kartu keliauja ir dalyvauja kasdieniuose vloguose, demonstruodami atvirus ir meilės kupinus santykius. Jų viešumas padeda dar labiau normalizuoti tos pačios lyties porų santykius ir tarnauja kaip įkvėpimo šaltinis LGBT bendruomenei.

 

Taigi, Samo Cushingo istorija – tai ne tik fitness sėkmės istorija, bet ir pasakojimas apie drąsą, autentiškumą ir asmeninį triumfą. Jo gebėjimas sujungti wellness, estetiką, šeimos vertybes ir atvirą tapatybę sukūrė stiprų ir įtakingą prekės ženklą. Samas, nepaisant savo išvaizdos ir sėkmės mainstream nišoje, visų pirma yra laikomas patikimu ir sąžiningu balsu, kuris atvirai dalinasi sunkumais ir pergalėmis, taip įkvėpdamas savo auditoriją siekti geresnės, autentiškesnės savęs versijos.

 

Čia galite pasižiūrėti Samo Chshingo padarytą atsiskleidimo įrašą. Įrašų daugiau rasite jo asmeniniame kanale.

 

Maištinga Siela

Lietuva – Latvija: krepšinio rungtynių istorija nuo tarpukario iki šių dienų (1937-2025): Eurobasket, Olimpiada ir kt.

 

Sveiki,

 

Kokios buvo rungtynės 2025 m. rugsėjo 6 dieną tarp Lietuvos ir Latvijos? Lietuva 88–79 Latvija. Istorinės žaidynės tarp draugiškų tautų, kur sentimentų ir draugystės jau nebegali tą akimirką būti. Žiūrėjau šias varžybas, jaudinausi. Niekada lietuviams prieš latvius nėra lengva kovoti. Jie kažkaip perpranta lietuvišką žaidimą, gal dėl to, kad esame visaip panašūs? Nežinau. Parengiau trumpą lietuvių ir latvių susitikimą prestižiškiausiuose krepšinio varžybose pasirodymų istoriją ir išklotinę.

 

Lietuvos ir Latvijos svarbiausios krepšinio rungtynės ir susitikimai tarpukaryje (1918-1939)

 

Tarpukario laikotarpiu, nuo 1918 iki 1939 m., Lietuvos ir Latvijos krepšinio dvikovos įgijo ypatingą reikšmę, atspindėdamos ne tik sportinį, bet ir kultūrinį šalių varžymąsi. Lietuva ir Latvija buvo vienos iš krepšinio pradininkių Europoje, ir jų susidūrimai buvo laikomi prestižiniais įvykiais, sulaukiančiais didelio visuomenės dėmesio. Šios rungtynės formavo abiejų tautų krepšinio identitetą, o pergalės įgijo simbolinę prasmę.

 

Pirmasis žymus lietuvių ir latvių susidūrimas įvyko 1937 m. Rygoje, kur vyko antrasis Europos krepšinio čempionatas, likus keleriems metams iki Antrojo pasaulinio karo.  Tuo metu Latvija jau buvo tituluota Europos čempionė, laimėjusi pirmąjį turnyrą 1935 m.  Lietuvos rinktinė, vadovaujama amerikiečių trenerio F. Kriaučiūno, susitiko su Latvija ir, nors žaidimas buvo labai atkaklus, pralaimėjo.  Tai buvo didelė pamoka lietuviams, parodžiusi, kad norint pasiekti viršūnę, reikės gerokai patobulinti žaidimo techniką ir taktiką.  Šios rungtynės įžiebė aistrą ir ambicijas, kurios tapo varomąja jėga ateities pergalėms. 1937 m. Rygos čempionate, kur vyko antrasis turnyras, Lietuvos rinktinė iš tikrųjų pralaimėjo Latvijos komandai rezultatu 29:41, tačiau pačiame čempionate užėmė 5 vietą, o latviai 6.

 

Svarbiausias ir labiausiai įsimintinas susitikimas įvyko 1939 m. Kaune, Lietuvoje, kur vyko trečiasis Europos krepšinio čempionatas. Prieš pat lemiamas rungtynes, laikraščių antraštės mirgėjo nuo aistringų straipsnių, o atmosfera stadione buvo įkaitusi iki maksimumo.  Lietuviai, dabar turintys subrendusią ir galingą komandą, pasiryžo atkeršyti už pralaimėjimą Rygoje.  Rungtynės buvo neįtikėtinai įtemptos. Paskutinėmis minutėmis, esant lygiam rezultatui, lietuviai sugebėjo pelnyti taškus ir iškovoti pergalę minimalia persvara, 37:36.  Ši pergalė prieš latvius tapo lemiama, įtvirtinusi Lietuvą kaip čempionę, nes lietuviai laimėjo visus savo mačus. Bet vis tiek tai rodo, kad lietuviams su latviams žaisti jau tarpukaryje buvo sudėtinga.

 

Šis mačas ne tik leido Lietuvai antrą kartą iš eilės tapti Europos čempione, bet ir įtvirtino jos statusą kaip krepšinio valstybę. Pergalė prieš Latvijos rinktinę, kuri iki tol buvo laikoma krepšinio „grandais“, turėjo didelę moralinę ir nacionalinę reikšmę. Tai buvo įrodymas, kad mažas kraštas gali pasiekti didelių laimėjimų sporte ir sėkmingai konkuruoti tarptautinėje arenoje.

 

Latvių ir lietuvių susidūrimas krepšinyje Sovietų Sąjungos okupacijoje iki 1990 m.

 

Būnant Sovietų Sąjungos sudėtyje, Lietuvos ir Latvijos krepšinio dvikovos nebevyko nepriklausomų valstybių lygmenyje, tačiau sportinė aistra ir konkurencija persikėlė į sovietinius čempionatus. Tiek Latvijos, tiek Lietuvos komandos – Kauno „Žalgiris“ ir Rygos ASK – buvo Sovietų Sąjungos pirmenybių lyderės. Jų tarpusavio rungtynės pritraukdavo pilnas arenas, o aistra dažnai primindavo šių dienų Eurolygos finalus.

 

Ši konkurencija įgavo ypatingą atspalvį dėl abiejų tautų laisvės troškimo. Nors oficialiai sportas turėjo tarnauti sovietinės sistemos propagandai, lietuviams ir latviams tai buvo galimybė išreikšti savo nacionalinį tapatumą ir parodyti pranašumą prieš didžiąją imperiją.  Krepšinis tapo savotiška „neoficialia diplomatija“, kurioje buvo įtvirtinamas tautos gyvybingumas ir pasididžiavimas.

 

Devintajame dešimtmetyje ypač įsiminė Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSKA konfrontacija, kurią daugelis prisimena kaip ryškiausią krepšinio dvikovą Sovietų Sąjungos istorijoje. Nors oficialiai „Žalgirio“ pagrindiniu varžovu buvo Maskvos komanda, Latvijos komandos, ypač Rygos ASK, visada buvo svarbūs konkurentai. Latvių krepšininkai, tokie kaip Valdis Valters ir Igors Miglinieks, buvo itin talentingi ir kovingi, o jų susidūrimai su Arvydu Saboniu ir kitais „Žalgirio“ lyderiais visada būdavo itin atkaklūs. Šis pranašumas ypač išryškėjo devintajame dešimtmetyje, kai Kauno „Žalgiris“ tris kartus iš eilės (1985, 1986 ir 1987 m.) tapo Sovietų Sąjungos čempionu, įveikdamas pagrindinį varžovą Maskvos CSKA, o latvių krepšinis buvo pasilikęs šešėlyje.

 

Latvių ir lietuvių krepšinių varžybų istorija nuo 1990 iki 2025 m.

 

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., Lietuvos ir Latvijos krepšinio dvikovos tapo viena iš svarbiausių Baltijos šalių sporto tradicijų. Tai ne tik sportinis, bet ir broliškas susirėmimas, kuriame persipina istorinė draugystė ir sportinė aistra. Nors bendras susitikimų balansas yra palankesnis lietuviams, latvių krepšininkai ne kartą įrodė, kad gali mesti iššūkį ir nugalėti. Šios rungtynės dažniausiai vykdavo Europos čempionatuose, kur abi rinktinės kovojo dėl bilietų į aukščiausias vietas.

 

Pirmoji pergalė ir auksas (2001-2003)

 

Pirmasis žymus susidūrimas po nepriklausomybės įvyko 2001 m. Europos čempionate (Eurobasket) Turkijoje. Čia, aštuntfinalyje, Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Jasikevičiaus ir Ramūno Šiškausko, įveikė latvius rezultatu 94:76. Ši pergalė parodė, kad lietuviai jau buvo grįžę į Europos krepšinio elitą, o Latvijos rinktinė dar tik brendo. Tačiau kur kas įsimintinesnis susitikimas įvyko 2003 m. rugsėjo 8 d., Švedijoje vykusiame Eurobasket 2003 čempionate. Grupės etape lietuviai susitiko su Latvijos rinktine. Rungtynės buvo dramatiškos ir baigėsi tik po pratęsimo. Lietuva, demonstruodama geležinę valią, nugalėjo Latvijos komandą rezultatu 92:91. Ši drama nuo pat turnyro pradžios parodė, kad lietuviai yra pasiryžę kovoti iki galo, ir galiausiai iškovojo aukso medalius, įveikę Ispanijos rinktinę finale. Asmeniškai pamenu tas rungtynes, nes pirmąkart po šios nepriklausomybės (ir kol kas paskutinį) Lietuva tapo Europos čempionė. Visus įveikusi, visgi su latviais žaidė labai sunkiai ir įtemptai vos laimėjo, ko per to sezono čempionatą nebuvo nei su ispanais, nei su kitais, kuriuos Lietuva anuomet lengvai patiesė.

 

Dominavimas tęsiasi, kovingumas auga (2007-2013)

 

Po 2003 m. pergalės lietuviai ir toliau išlaikė pranašumą prieš brolius latvius.  2007 m. Europos čempionate Ispanijoje, lietuviai grupės etape vėl įrodė savo pranašumą prieš latvius, laimėdami 84:68. Šios pergalės leido Lietuvai iškovoti bronzos medalius, o Latvijos komanda, nors ir turėjo talentingų žaidėjų, nesugebėjo rimčiau pasipriešinti. Tačiau situacija ėmė keistis. Per kitą dešimtmetį Latvijos krepšinis ėmė sparčiai augti, o tai atsispindėjo ir abiejų šalių tarpusavio dvikovose. 2013 m. rugsėjo 9 d., Eurobasket čempionate Slovėnijoje, Lietuva ir Latvija susitiko antrajame etape. Nors lietuviai laimėjo rezultatu 76:62, rungtynės buvo permainingos, o latviai demonstravo kovingumą ir ryžtą.  Šiame čempionate lietuviai pasiekė finalą ir iškovojo sidabro medalius.

 

Dramatiškos kovos (2017)

 

Didžiausia dviejų Baltijos šalių krepšinio drama po nepriklausomybės įvyko 2017 m. rugsėjo 2 d., Eurobasket čempionate Tel Avive (Izraelis). Lietuvos ir Latvijos dvikova grupės etape baigėsi minimalia Lietuvos pergale 76:75. Tiek Lietuva, tiek Latvija demonstravo puikų žaidimą ir aistrą, o rungtynės iki paskutinės sekundės išlaikė įtampą. Šis mačas parodė, kad latvių krepšinis sparčiai kyla, o atotrūkis tarp abiejų rinktinių mažėja, o jų dvikovos tampa vis atkaklesnės.

 

Šiuolaikinis krepšinis ir susidūrimai (2020-2025)

 

Naujausi įvykiai rodo, kad abi šalys ir toliau išlieka svarbios tarptautiniame krepšinyje. Lietuvos ir Latvijos krepšinio komandų keliai olimpinėse žaidynėse ar Eurolygos turnyruose po nepriklausomybės atkūrimo susikerta itin retai. Tačiau Latvijos rinktinė sužibėjo 2023 m. Pasaulio čempionate, kur užėmė istorinę penktąją vietą, o Lietuva – šeštąją. Nors čia komandų keliai nesusikerto, abiejų šalių aukšti pasiekimai įrodė, kad Baltijos šalių krepšinio lygis yra išties aukštas. Šiandien, 2025 m. rugsėjo 6 d., Lietuvos ir Latvijos krepšinio rinktinės vėl susitiko. Jų „Eurobasket 2025“ aštuntfinalio dvikova Latvijos sostinėje Rygoje baigėsi Lietuvos pergale. Šios rungtynės dar kartą įrodė, kad krepšinis yra abiejų tautų pasididžiavimas.  Nors pergalę šventė lietuviai, abi komandos pademonstravo išskirtinį talentą ir kovingumą.

 

Lietuvos ir Latvijos krepšinio istorija yra kupina įtampos ir dramos, tačiau visada pagrįsta abipuse pagarba. Abiejų šalių krepšinio aistra yra tokia didelė, kad tai įkvepia sportininkus ir sirgalius visame pasaulyje.  Nors lietuviai dažniau laimėdavo, latvių kovingumas nuolat priversdavo lietuvius atiduoti visas jėgas.  Galima teigti, kad be Latvijos krepšinio, nebūtų tokios stiprios ir Lietuvos krepšinio rinktinės.

Kad latviai nenusimintų, nes jie tikri šaunuoliai, kaip ir lietuviai, visgi pridėsiu tokį faktą: „2024 m. liepos 30 d., olimpinėse žaidynėse, Latvijos 3x3 rinktinė įveikė Lietuvos 3x3 rinktinę grupės etape rezultatu 21:14. Tai buvo pirmasis oficialus šalių krepšinio dvikovos epizodas Olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Šis mačas dar kartą įrodė, kad Latvija, nepaisant savo dydžio, yra rimta varžovė krepšinio aikštelėje ir sugebėjo įveikti Lietuvą.“

 

Tai tokia mūsų istorija!

 

Maištinga Siela

Latvia (Latvija): Stirnu Buks 2025 (Naujoji Akmenė / Jaunakmenes)

 Sveiki,

Iš latvių kalbos išvertus žodį „Stirnu buks“, reiškia stirniną arba stirnų patiną. Tačiau latviai jau turi tradiciją tokiu pavadinimu organizuoti ir bėgimo varžybas, kurios 2025 m. gegužės mėnesį bus organizuojamos Lietuvoje, Naujojoje Akmenėje

"Stirnu buks" yra daugiau nei tik bėgimo varžybos – tai ištisas bėgimo takais kultūros reiškinys Latvijoje, kuris 2025 metais tęsia savo sėkmingą istoriją. Šis populiarus renginių serialas, pavadintas greito ir vikraus stirnos patino garbei, kviečia įvairaus fizinio pasirengimo dalyvius išbandyti savo jėgas natūralioje aplinkoje. Kiekvienas "Stirnu buks" etapas vyksta vis kitoje vaizdingoje Latvijos vietovėje, dažnai pasižyminčioje miškingomis teritorijomis, kalvomis ar ežeringais kraštovaizdžiais, taip suteikdamas unikalią patirtį kiekvienam dalyviui.

2025 metų "Stirnu buks" sezonas žada būti įvairus ir įtraukiantis, suplanuoti keli etapai skirtinguose Latvijos regionuose. Dalyviai gali rinktis iš kelių skirtingų distancijų, pritaikytų tiek vaikams ir pradedantiesiems, tiek patyrusiems ultramaratonininkams. Populiariausios distancijos, tokios kaip "Susurs", "Vāvere", "Zaķis" ir pagrindinė "Stirnu buks" trasa, leidžia kiekvienam pasirinkti tinkamą iššūkį. Be to, šiais metais "Stirnu buks" žengia ir už Latvijos ribų – vienas iš etapų numatytas netoli Naujosios Akmenės Lietuvoje, taip praplėsdamas renginio geografiją ir pritraukdamas dar daugiau dalyvių.

Pagrindinis "Stirnu buks" tikslas yra ne tik propaguoti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, bet ir skatinti meilę gamtai bei norą pažinti gražiausius Latvijos kampelius. Bėgimas takais leidžia dalyviams atitrūkti nuo miesto šurmulio, pasinerti į gamtos ramybę ir patirti nepamirštamų įspūdžių. Norintys sužinoti daugiau apie konkrečius 2025 metų "Stirnu buks" etapus, datas, registracijos procesą ir varžybų nuostatus, gali apsilankyti oficialiame renginio tinklalapyje https://www.stirnubuks.lv/, kuriame pateikiama visa reikalinga informacija, įskaitant ir versiją lietuvių kalba. Šis renginys neabejotinai yra puiki galimybė aktyviai praleisti laiką ir atrasti naujų bėgimo takų Baltijos šalyse.

**

"Stirnu buks" ir vairāk nekā tikai skriešanas sacensības – tas ir vesels taku skriešanas kultūras fenomens Latvijā, kas savu veiksmīgo stāstu turpina arī 2025. gadā. Šis populārais pasākumu seriāls, kas nosaukts par godu ātrajam un veiklam stirnas tēviņam, aicina dažāda fiziskā sagatavotības līmeņa dalībniekus pārbaudīt savus spēkus dabiskā vidē. Katrs "Stirnu buks" posms notiek citā gleznainā Latvijas vietā, bieži vien ar mežainiem apvidiem, pauguriem vai ezerainām ainavām, tādējādi sniedzot unikālu pieredzi katram dalībniekam.

2025 gada "Stirnu buks" sezona solās būt daudzveidīga un aizraujoša, ar plānotiem vairākiem posmiem dažādos Latvijas reģionos. Dalībnieki varēs izvēlēties no vairākām dažādām distancēm, kas pielāgotas gan bērniem un iesācējiem, gan pieredzējušiem ultramaratonistiem. Populārākās distances, piemēram, "Susurs", "Vāvere", "Zaķis" un galvenā "Stirnu buks" trase, ļauj ikvienam izvēlēties piemērotu izaicinājumu. Turklāt šogad "Stirnu buks" sper soli ārpus Latvijas robežām – viens no posmiem paredzēts netālu no Jaunās Akmenes Lietuvā, tādējādi paplašinot pasākuma ģeogrāfiju un piesaistot vēl vairāk dalībnieku.

Galvenais "Stirnu buks" mērķis ir ne tikai popularizēt veselīgu un aktīvu dzīvesveidu, bet arī veicināt mīlestību pret dabu un vēlmi iepazīt skaistākās Latvijas vietas. Skriešana pa takām ļauj dalībniekiem atrauties no pilsētas kņadas, iegremdēties dabas mierā un gūt neaizmirstamus iespaidus. Tie, kuri vēlas uzzināt vairāk par konkrētajiem 2025. gada "Stirnu buks" posmiem, datumiem, reģistrācijas procesu un sacensību nolikumu, var apmeklēt oficiālo pasākuma mājaslapu https://www.stirnubuks.lv/, kurā ir pieejama visa nepieciešamā informācija, ieskaitot versiju lietuviešu valodā. Šis pasākums neapšaubāmi ir lieliska iespēja aktīvi pavadīt laiku un atklāt jaunus skriešanas maršrutus Baltijas valstīs.

***

"Stirnu buks" ei ole pelgalt jooksuvõistlused – see on terve Läti maastikujooksu kultuuri nähtus, mis jätkab oma edukat lugu ka 2025. aastal. See populaarne ürituste sari, mis on nime saanud kiire ja osava metskitse isaslooma järgi, kutsub erineva füüsilise ettevalmistusega osalejaid proovima oma jõude looduslikus keskkonnas. Iga "Stirnu buks" etapp toimub erinevas maalilises Läti paigas, sageli metsastes piirkondades, küngastel või järvede läheduses, pakkudes seeläbi ainulaadset kogemust igale osalejale.

2025 aasta "Stirnu buks" hooaeg tõotab tulla mitmekesine ja kaasahaarav, planeeritud on mitmed etapid erinevates Läti piirkondades. Osalejad saavad valida mitme erineva distantsi vahel, mis on kohandatud nii lastele ja algajatele kui ka kogenud ultramaratoonaritele. Populaarsemad distantsid, nagu "Susurs", "Vāvere", "Zaķis" ja peamine "Stirnu buks" rada, võimaldavad igaühel valida sobiva väljakutse. Lisaks sellele astub "Stirnu buks" sel aastal ka väljaspool Läti piire – üks etapp on planeeritud Leetu, Naujoji Akmenė lähedale, laiendades seeläbi ürituse geograafiat ja meelitades ligi veelgi rohkem osalejaid.

"Stirnu buks" peamine eesmärk ei ole mitte ainult tervislike ja aktiivsete eluviiside propageerimine, vaid ka armastuse süvendamine looduse vastu ja soovi tundma õppida Läti kauneimaid paiku. Maastikujooks võimaldab osalejatel eemalduda linnakärast, sukelduda looduse rahusse ja saada unustamatuid elamusi. Need, kes soovivad saada rohkem teavet konkreetsete 2025. aasta "Stirnu buks" etappide, kuupäevade, registreerimisprotsessi ja võistlusjuhendi kohta, saavad külastada ürituse ametlikku veebilehte https://www.stirnubuks.lv/, kus on olemas kogu vajalik teave, sealhulgas ka versioon leedu keeles. See üritus on kahtlemata suurepärane võimalus veeta aktiivselt aega ja avastada uusi jooksuradu Balti riikides.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos pozityvumo dienoraštis nr. 111: pasimankštink ir diena bus geresnė!

 

Sveiki,

Sekmadienis. Būtina judėti ir pasportuoti, dažnai pametu šį naratyvą. Judėjimas vaikystėje buvo toks natūralus, toks savaime suprantamas, kad suaugusieji pamiršta, kad tai dalis mūsų gyvenimo, energijos artikuliavimo dalis. Po darbų kartais tikrai nieko nesinori, tik drybsoti, tačiau Visatos dėsnis sako, kad energija didėja tik ją didinant. Dažnai virškinimas mus įgalina būti nejudriais, nes tam reikia daug energijos, kuo daugiau judi, kuo saikingiau valgai, tuo daugiau turi energijos. Šiandien užteko tuo įsitikinti. Padariau kelis tempimo pratimus, atsispaudimų, atsilenkimų serijas ir iškart kūnas sucirkuliavo, norėjosi vėl veikti, vėl daryti, nes kūną užplūdo energija.

Jūsų Maištinga Siela

Stiklinė skulptūra "Bėgikas" Graikijoje, Atėnuose: Dromeas - The Runner, a Modern Sculpture in Athens Greece

 

Sveiki,

Būnant Atėnų sostinėje teko ne kartą pamatyti šią didelę stiklinę skulptūrą, kuri vadinama Dromeas arba lietuviškiau „Bėgikas“. Jos istorija įdomi tuo, kad ji nebuvo skirta olimpinėms 2004 metų graikų žaidynėms, kaip dažnas mano, tačiau tapo Atėnų puošmena. Skulptūros autorius Costas Varotsos, kuris šį darbą pradėjo 1988 metais ir baigė 1994 m. iš įvairių stiklo lakštų sutvirtinimų. Efektas įspūdingas – bėgančio žmogaus siluetas. Pirmąkart skulptūra buvo kitoje vietoje, šalia metro, bet buvo baiminamasi, kad skulptūra subyrės, todėl ji perkelta į šią aikštę. Patys atėniečiai įvairiai vertino šį kūrinį: vieniems jis patiko, kitiems anuomet buvo per drąsus ir postmodernus. Atėnams apskritai tinka šis kūrinys, nes miestas turi ilgą bėgimo ir bėgikų istoriją, pradedant garsiojo Pheidippides iš Maratono mūšių lauko bėgimu ir baigiant šiuolaikiniais olimpiniais pasiekimais.

Maištinga Siela

Istorinis krepšinis: JAV 104 – 110 Lietuva (USA–Lithuania)

 

Sveiki,

Nesu kažin koks didelis krepšinio stebėtojas, nes tikriausiai kaskart neištvertų nervai stebėti lietuvių krepšinį, tačiau taip jau atsitiko, kad šiemet JAV ir Lietuvos rungtynių nepraleidau. Pamenu ir 2004 metų rungtynes, kurias laimėjo lietuviai prieš NBA žvaigždes. Tada dar buvau mokinys (19 metų – ir pasitaikyk man šitaip!) mes vėl lošiam su JAV ir vėl Lietuva laimi. Istorinės rungtynės! Lietuva 110 – 104 JAV. Buvo gražu žiūrėti ir jaudintis. Ypač paskutinioji minutė. Tarsi vaikščioti plonu ledu.

Jūsų Maištinga Siela

4 priežastis, dėl ko gyventi: bėgimas ir judėjimas

Sveiki,

Ketvirtoji priežastis: Jeigu gali bėgti – bėk! Bėk, kol išpils prakaitas, kol pritrūks kvapo ar pradės skaudėti šoną. Toks beprotiškas trumpas ir iš visas jėgas atimantis sprintas (iš esmės vieno kilometro klausimas) yra puikus variantas išblaškyti bet kokioms blogoms mintims. Nereikia daug, tik susikaupti, susirasti kilometražą ir nubėgti vieną kilometrą. Neįtikėtina, kaip po bėgimo „išsitaško“ viskas ir lieka tik kvėpavimas. Šiuo atveju verta gyventi vien dėl judėjimo ir juo mėgautis.

Jūsų Maištinga Siela