Rodomi pranešimai su žymėmis Atėnai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Atėnai. Rodyti visus pranešimus

2026 m. gegužės 23 d., šeštadienis

Dienos citata: rašytojas Jurgis Savickis apie Graikiją, Atėnus ir Akropolį, įspūdžius apie Partenono griūvėsius

 

Sveiki,
 
„Tačiau jau po dienos antros žmogus visai atsipalaiduoji ir nejunti miesto apačioje smarvės ir visokeriopos teršynės. Pro marmuro ižus imi staiga matyti grožį. Šį grožį tikrai pajunti. Darosi kiek drąsiau, kad ne viskas dar baigta šiame mūsų pasaulyje su modernišku žmogumi. Jis dar turįs kai kurių sąskaitų ir prievolių gyvenime. Ne vien tik tų kasdieniškų reikalų. Ir, regis, jis dar gali pažvelgti blaivesne galva aukštyn. Ir Nikės išlikęs tempelis. Ir Dionizo misterijų teatras. Ir Dzeuso išlikusios kolonos. Kokie vis tai grožiai. <...> pajunti visa savo sumenkėjusia ir suturistėjusia širdimi, ką graikai norėjo pasakyti, statydami savo tempelius. Kaip jie vykdė savo apeigas. Ir pajunti jų skaisčią ir aukštą mintį.“ Jurgis Savickis
 
Jurgis Savickis –XX a. pirmosios pusės lietuvių modernizmo atstovas, kurio kūryboje ypač išryškėjo europietiška pasaulėjauta, intelektualumas bei estetizuotas požiūris į tikrovę. Būdamas profesionalus diplomatas, jis didžiąją gyvenimo dalį praleido užsienyje, todėl jo literatūrinis palikimas yra persmelktas kosmopolitizmo, kelionių įspūdžių bei atstumo nuo provincijos dvasios. Savickio proza pasižymi lakoniškumu, ironija, subtiliu psichologizmu ir gebėjimu perteikti sudėtingas žmogaus būties peripetijas per detales, vengiant deklaratyvaus moralizavimo ar sentimentalaus heroizavimo.
 
Autoriaus kūryboje svarbią vietą užima tragikomiškas pasaulio suvokimas, kuriame gyvenimo absurdas susipina su subtiliu estetizmu ir žaisminga, kartais net kiek ciniška intonacija. Jis atsisakė tradicinio pasakojimo būdo, eksperimentavo su forma ir siužeto struktūra, taip priartindamas lietuvių literatūrą prie Vakarų Europos modernizmo tendencijų. Savickio novelės – tai tarsi tikrovės fragmentai, kuriuose svarbiausia tampa ne išorinis įvykis, o subjektyvus, kartais netikėtas situacijos vertinimas, atveriantis žmogaus prigimties prieštaringumą ir egzistencijos trapumą. Šioje citatoje, kurioje autorius aprašo savo dienas Atėnuose taip pat galite pajusti ironišką požiūrį į to metų Atėnus.
 
Maištinga Siela

2026 m. balandžio 5 d., sekmadienis

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 5 d. – atrasta Velykų sala, Steponas Batoras veda Oną Jogailaitę, Atėnuose įvyko pimosios modernios Olimpinės žaidynės

 

Sveiki!

 

Šiandien yra Šv. Velykos, bet ir 1722 metais balandžio 5 dieną buvo Velykos, kai europietis pirmąkart atrado garsiąją Velykų salą. Apie tai, kas balandžio 5 dieną iš tikrųjų dėjosi pasaulyje ir Lietuvoje.

 

Reikšmingi pasaulio įvykiai.

 

1242 m. – Ledo mūšis. Ant užšalusio Peipaus ežero Aleksandro Nevskio vadovaujama kariuomenė sutriuškino Livonijos ordiną. Šis mūšis sustabdė ordino plėtrą į rytus.

 

1722 m. – Velykų salos atradimas. Olandų admirolas Jakobas Rogevenas tapo pirmuoju europiečiu, pasiekusiu šią izoliuotą salą. Kadangi tai įvyko Velykų sekmadienį, sala gavo būtent tokį pavadinimą.

 

1896 m. – Atidarytos pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės. Atėnuose, Graikijoje, prasidėjo pirmosios moderniosios eros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 šalių.

 

1951 m. – Nuosprendis Rozenbergams. JAV teismas nuteisė mirties bausme sutuoktinius Etelę ir Julijų Rozenbergus už šnipinėjimą Sovietų Sąjungai (atominės bombos paslapčių perdavimą).

 

1955 m. – Winstono Churchillio atsistatydinimas. Legendinis Didžiosios Britanijos premjeras dėl prastos sveikatos pasitraukė iš pareigų, užbaigdamas ilgą ir įtakingą politinę karjerą.

 

Įvykiai Lietuvoje.


1253 m. – Pirmą kartą paminėtos vietovės: Ceklio žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Alsėdžiai, Babrungėnai, Beržėnai, Žemaičių Kalvarija ir kt.

 

1576 m. – Stepono Batoro vedybos. Krokuvoje ATR valdovas Steponas Batoras susituokė su Ona Jogailaite, taip sutvirtindamas savo teisę į sostą.

 

Kiti svarbūs įvykiai.

 

1994 m. – Mirė Kurtas Cobainas. Būdamas 27-erių nusižudė kultinės grupės „Nirvana“ lyderis, tapęs „grunge“ muzikos eros simboliu (nors oficialiai žinia apie mirtį pasklido po kelių dienų, balandžio 5-oji laikoma mirties data).

 

1998 m. – Akashi Kaikyō tiltas. Japonijoje eismui atidarytas tuo metu ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas (jungiantis Kobę ir Avadžio salą).

 

Gimtadienius švenčia.

 

JAV generolas Colinas Powellas (1937), aktorė Bette Davis (1908) bei grupės „ABBA“ narė Agnetha Fältskog (1950).

 

 

Maištinga Siela

2024 m. liepos 8 d., pirmadienis

Likabeto kalva Atėnuose, Graikijoje: kuo ypatingas Likabeto kalnas: ką pamatyti Atėnuose?

 

Sveiki,

Atėnai itin baltas iš platus bei tankus miestas. Atrodo, kad nuo Akropolio atsiveria visas miestas, tačiau geriausiai ir puikiausiai jis matomas ne nuo Akropolio, o nuo tolėliau nuo centro esančios Likabeto kalvos. Toji kalva kuo puikiausiai matosi nuo Akropolio ir ten nueiti bei užkopti tikriausiai nuo Aktorpoio prireiktų pora valandų. Mano maža svajonė – ten užkopti esant naktinėms šviesoms. Labai saugu ir paprasta, nes yra funikulierius arba galima neskubant įvairiais takeliais užlipti pėsčiomis į 277 metų aukštį, kuriame Atėnai atsiveria kaip ant delno 360 laipsniu. Ant kalvos yra pastatyta Agios Georgios bažnyčia. Galima įeiti į vidų, fotografuoti draudžiama, nors padariau kadrą dar nepamatęs įspėjimo. Rytinėje pusėje yra įsikūrusi puiki kavinė, dienos metu ten nėra daug žmonių ir turistų, bet ką gali žinoti. Porcijos ten puikios, skanios graikiškos salotos, puikūs ir dideli ledų rutuliai (ne taip, kaip Lietuvoje už bumbuliuką šaukštu permoki kaip už nežinai ką). Vaizdai pasakiški, dėl jų čia verta grįžti kaskart ir lengvai pamedituoti virš miesto. Dalijuosi vaizdais.

Maištinga Siela


Likabeto kalvos vaizdas nuo Akropolio pusės (kitos nuotraukos darytos jau esant ant tos kalvos).










Viena seniausia Atėnuose esanti Panagia Kapnikarea bažnyčia: Εκκλησία της Παναγίας Καπνικαρέας

 

Sveiki,

Vaikštant Atėnų bulvarais senamiestyje galima pamatyti net kelias mažas, kone į žemę įsmegusias bažnytėles. Viena iš jų – Panagia Kapnikarea, laikoma viena seniausių Atėnuose esančių bažnyčių, manoma, kad ji pastatyta XI amžiuje, gal net apie 1050 metus. Tradicija buvo labai paprasta: bažnyčias statydavo ant pagonių šventyklų, manoma, kad ant Atėnės arba Demetros šventyklos. Ši bažnyčia išlikusi iki šių dienų, atidaryta ir lankoma turistų. Ji labai mažytė, kone miniatiūrinė, viduje tamsi, dvelkia senove, pasigrožėkite.

Maištinga Siela











Stiklinė skulptūra "Bėgikas" Graikijoje, Atėnuose: Dromeas - The Runner, a Modern Sculpture in Athens Greece

 


Sveiki,

Būnant Atėnų sostinėje teko ne kartą pamatyti šią didelę stiklinę skulptūrą, kuri vadinama Dromeas arba lietuviškiau „Bėgikas“. Jos istorija įdomi tuo, kad ji nebuvo skirta olimpinėms 2004 metų graikų žaidynėms, kaip dažnas mano, tačiau tapo Atėnų puošmena. Skulptūros autorius Costas Varotsos, kuris šį darbą pradėjo 1988 metais ir baigė 1994 m. iš įvairių stiklo lakštų sutvirtinimų. Efektas įspūdingas – bėgančio žmogaus siluetas. Pirmąkart skulptūra buvo kitoje vietoje, šalia metro, bet buvo baiminamasi, kad skulptūra subyrės, todėl ji perkelta į šią aikštę. Patys atėniečiai įvairiai vertino šį kūrinį: vieniems jis patiko, kitiems anuomet buvo per drąsus ir postmodernus. Atėnams apskritai tinka šis kūrinys, nes miestas turi ilgą bėgimo ir bėgikų istoriją, pradedant garsiojo Pheidippides iš Maratono mūšių lauko bėgimu ir baigiant šiuolaikiniais olimpiniais pasiekimais.

Maištinga Siela

Barbaro Athens Restaurant: Graikija, Atėnai, kur skaniai pavalgyti Atėnų centre?

 Sveiki,

Būnant Graikijos sostinės Atėnų centre gali iškilti klausimas, kur čia skaniai pavalgyti? Labai rekomenduoju, jeigu esate netoli apsistoję ar kokio turistinio objekto, pavalgyti. Kai svečiavausi neseniai Atėnuose, kasdien eidavau čia pavalgyti. Nepasakyčiau, kad labai pigu, tačiau Atėnų centre kainos ganėtinai panašios, skiriasi keliais eurais, tačiau Barbaro Athens Restaurant, kuris įsikūręs adresu Antinoros 42-44, Athina 161 21, Graikijoje, ir kuriame yra puikus porcijos, skonio ir kainos santykis. Pusryčiai skanūs, ypač graikiškos salotos, vakarienės – didžiulės porcijos, matote, kokį šašlyką teko sudoroti ir po jo nebesinorėjo žiūrėti vėl į meniu, nes skrandis buvo pilnutėlis. Restoranas pradeda dirbti tik nuo 12 dienos ir paprastai dirba iki vidurnakčio arba 1 nakties.

Jų oficialus puslapis: https://barbaroathens.gr/en/ 

Maištinga Siela




2024 m. balandžio 7 d., sekmadienis

Šios dienos citata: Anželika ir Rimvydas Laužikai apie Atėnus, Graikijos sostinės pavadinimo kilmę ir sąsajos su Lietuva

 Sveiki,

 

„Atėnai daugumos europiečių mintyse yra daugiau legenda nei topografinė tikrovė. Kartais – banali, faktologiškai teisinga, iškalta mokyklose, bet iki galo nesuprasta, tokia kaip „Graikijos sostinė‘, „demokratijos tėvynė“ ar „Europos kultūros lopšys“. Toks šio miesto pavadinimas, iš moteriškosios giminės vienaskaitos (Atėnė, Ἀθηνᾶ) perkeistas į vyriškosios daugiskaitą. Kartais tai savotiška aukso amžiaus nostalgija, tokia kaip „Vilniaus ateneumas“ ar „Šiaurės Atėnai“. Kitais atvejais – agresyvi kaip „Akropolio“ prekės ženklas, keičiantis nusistovėjusias kultūrines reikšmes. Kai kada tai kelias reikšmes jungiantis pokštas, panašus į grafičių mėgėjų išpurkštą ant Vilniaus senamiesčio sienos: „Koks Akropolis, tokie ir Šiaurės Atėnai“. Andželika ir Rimvydas Laužikai iš knygos „Graikija: alyvmedis, vynmedis ir laivas“ (Terra Publika, 2020).

 

Mūsų masinės kultūros vartojimo sferoje Graikija ir jos sostinė Atėnai neretai atrodo kaip kokia Atlantida, nugrimzdusi civilizacija su baltas tunikas vilkinčiais polio gyventojais. Laužikų knyga apie Graikiją šiek tiek leidžia permąstyti tikrojo patyrimo ir vadovėlinio gaikiškojo sapno ribas ir pamatyti kiek margesnį tikrovės variantą.

 

Jūsų Maištinga Siela