Sveiki,
„Atėnai daugumos
europiečių mintyse yra daugiau legenda nei topografinė tikrovė. Kartais –
banali, faktologiškai teisinga, iškalta mokyklose, bet iki galo nesuprasta,
tokia kaip „Graikijos sostinė‘, „demokratijos tėvynė“ ar „Europos kultūros
lopšys“. Toks šio miesto pavadinimas, iš moteriškosios giminės vienaskaitos
(Atėnė, Ἀθηνᾶ) perkeistas į vyriškosios daugiskaitą. Kartais tai savotiška
aukso amžiaus nostalgija, tokia kaip „Vilniaus ateneumas“ ar „Šiaurės Atėnai“. Kitais
atvejais – agresyvi kaip „Akropolio“ prekės ženklas, keičiantis nusistovėjusias
kultūrines reikšmes. Kai kada tai kelias reikšmes jungiantis pokštas, panašus į
grafičių mėgėjų išpurkštą ant Vilniaus senamiesčio sienos: „Koks Akropolis,
tokie ir Šiaurės Atėnai“. Andželika ir Rimvydas Laužikai iš
knygos „Graikija: alyvmedis, vynmedis ir laivas“ (Terra Publika, 2020).
Mūsų masinės kultūros
vartojimo sferoje Graikija ir jos sostinė Atėnai neretai atrodo kaip kokia
Atlantida, nugrimzdusi civilizacija su baltas tunikas vilkinčiais polio
gyventojais. Laužikų knyga apie Graikiją šiek tiek leidžia permąstyti tikrojo
patyrimo ir vadovėlinio gaikiškojo sapno ribas ir pamatyti kiek margesnį tikrovės
variantą.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą