Filmas: "Maišagalvė" / "Baghead"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Rašydamas apžvalgas apie filmą pagaunu save galvojant, kiek laiko mano atmintyje išliks vienas ar kitas filmas. Neįtikėtina, tačiau peržiūrinėdamas 2019 metų čionai aprašytus filmus stebėjausi, kad nemažai kino juostų man kaip nematyti, neidentifikuoju žiūrėjimo patirties, net kai kurių pavadinimai išties stebina. Manau, kad vienas naujausių siaubo filmų „Maišagalvė“ (angl. Baghead) (2023) bus vienas iš tų, kurių net šių metų pabaigoje neprisiminsiu.

 

Šiaip tie tamsūs ant vieno kurpalio susukti siaubo filmai mane iš vienos pusės labai masina, ypač kai esu pavargęs po darbų ir bežiūrint nebus gėda užmigti, todėl renkuosi siaubo trilerius, nes jie paprastai primityvoki, viensiužečiai su nuspėjamais charakteriais. „Maišiagalvė“ joks išskirtinis, sakyčiau, tipiškai nišinis filmas, skirtas fonui.

 

Tiesa, norisi retsykiais pagirti filmo idėjas, kurios, deja, nevirsta „paturtbintais“ scenarijais ir nežinia dėl ko... Dėl negabių scenaristų ar režisierių, o gal dėl lėkšto kino kampanijos užsakymo, kur režisierius gauna finansavimą tik tiek, kiek kampanija mato filmo potencialą, kitaip sakant, jį sužlugdo. Visgi toji moteris didžiulio ir seno namo rūsyje su maišu ant galvos, įkalinta už raganavimą prieš 400 metų, buria ir įtraukia su mirusiais pasikalbėti trokštančius veikėjus. Nežinau savo pažįstamų rate, kas išvis norėtų pakalbėti su kokiu mirusiu giminaičiu, todėl man nesuprantamas tas maniakiškas veikėjų troškimas prievartauti maišagalvę ir kalbėtis su dvasiomis, kurioms tauzija nesąmonės. Bent jau paklaustų: kur pakasei milijoną?! Būtų prasminga. Bene keli veikėjai filme pasako, kad nori su artimaisiais atsisveikinti, taigi dėl sentimentų, biliūniškos sąžinės ir dėl to neįdomu. Tai ko neatsisveikinai prie karsto ar nebuvai mielaširdingesnis, kai šie buvo dar gyvi? Neatrodo, kad veikėjai norėtų kaip nors numalšinti kaltės jausmą, nors scenarijus būtent liguistai kelia šį motyvą kaip pagrindinę filmo varomąją idėją. Šiaip kvaila pagrindinė veikėja, kvaila maišagalvė, kvailas tėvas ir kvailas kaimynystės vyrukas... Lyg ir suvokia kuo rizikuoja, tačiau kaip prisukamos balerinos dirbtinai sukasi apie pernelyg akivaizdžiai suformuluotus banalius veikimo principus.

 

Kita vertus, nėra ko norėti, juk filmas lėkštas ir jis nesugeba daugelio žiūrovų patenkinti. Baisiausia, kad pagrindinė veikėja toli gražu nieko nebijo ir naktį ryžtasi nakvoti, žinodama, kad į namus bet kada gali įeiti vyrukas, o rūsyje gyvena kažkokia moteris. Nei policijos, nei natūralios savisaugos, tiesiog vienas didelis pigus neįtikinamas teatras. Gaila tik vieno: neužsnūdau ir teko tai susiurbti iki paskutinės minutės.

 

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 5.4

 

Jūsų Maištinga Siela