Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 13 d. – Steponas Batoras įkuria VU, gimė JAV prezidentas Džefersonas, pirmasis juodaodis aktorius Sideny Poitier pelnė "Oskarą" ir kt.

 Sveiki, skaitytojai!

 

Prietarai sako, kad 13 skaičius nelaimingas, tačiau asmeniškai pažįstu daug laimingų žmonių, gimusių bet kurio mėnesio 13 dieną. Kas Lietuvoje ir pasaulyje reikšmingo įvyko balandžio 13 dieną, kai pavasaris pamažu pradeda užvaldyti mūsų kraštus? Kviečiu susipažinti.

Reikšmingi įvykiai, nutikę Lietuvoje balandžio 13 d.

1579 m. – Vilniaus universiteto įkūrimo patvirtinimas. Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria jėzuitų kolegija buvo pertvarkyta į Vilniaus akademiją ir universitetą (Almae Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu). Tai buvo esminis lūžis Lietuvos švietimo ir kultūros istorijoje.

1831 m. – Sukilėliai užėmė Šiaulius. 1831 m. sukilimo prieš Rusijos imperiją metu jungtinės sukilėlių pajėgos užėmė Šiaulių miestą. Tai buvo viena iš svarbių sukilimo pergalių Lietuvoje.

1940 m. – Prasidėjo antroji masinė deportacija. Sovietų Sąjunga pradėjo antrąją didelę trėmimų bangą iš okupuotų teritorijų (Vakarų Ukrainos ir Baltarusijos), kuri palietė ir pasienio su Lietuva gyventojus bei šeimas.

1990 m. – SSRS ultimatumas Lietuvai. Michailas Gorbačiovas ir Nikolajus Ryžkovas pateikė ultimatumą Lietuvos vadovybei, grasindami ekonomine blokada, jei nebus atšaukti Kovo 11-osios aktai. Netrukus po to prasidėjo tikroji blokada.

Reikšmingi įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 13 dieną.

1598 m. – Prancūzijos karalius Henrikas IV pasirašė Nanto ediktą. Šis dokumentas suteikė hugenotams (protestantams) tikėjimo laisvę ir nutraukė kruvinus religinius karus Prancūzijoje. Tai vienas pirmųjų religinės tolerancijos pavyzdžių Europoje.

1743 m. – Gimė Thomas Jeffersonas. Trečiasis JAV prezidentas ir pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos autorius.

1919 m. – Amritsaro žudynės Indijoje. Britų kariai atidengė ugnį į neginkluotą minią Pandžabo provincijoje. Žuvo šimtai žmonių, o šis įvykis tapo esminiu lūžiu Indijos nepriklausomybės judėjime.

1924 m. – Graikija tapo respublika. Tą dieną buvo oficialiai paskelbta Graikijos Respublika (nors monarchija vėliau dar buvo grįžusi).

1943 m. – Pranešimas apie Katynės žudynes. Vokietija oficialiai paskelbė apie miške netoli Smolensko rastas masines lenkų karininkų kapavietes, kurias nužudė NKVD. SSRS dešimtmečius neigė savo kaltę, versdama ją naciams.

1970 m. – „Houston, we've had a problem“. Skrydžio į Mėnulį metu misijoje „Apollo 13“ sprogo deguonies bakas. Įgulai (Lovellui, Swigertui ir Haise'ui) teko nutraukti nusileidimą Mėnulyje ir herojiškomis pastangomis bandyti saugiai grįžti į Žemę.

1997 m. – Tigerio Woodso triumfas. Būdamas 21 metų, jis tapo jauniausiu golfo žaidėju, laimėjusiu „Masters“ turnyrą, taip pradėdamas naują erą šio sporto istorijoje.

1928 m. – Pirmas sėkmingas skrydis lėktuvu per Atlantą iš Rytų į Vakarus. Vokiečių ir airių įgula lėktuvu „Bremen“ nusileido Kanadoje. Skristi prieš vėją (iš Europos į Ameriką) tuo metu buvo daug sunkiau nei atvirkščiai.

1964 m. – Sidney Poitier tapo pirmuoju juodaodžiu aktoriumi, laimėjusiu „Oskarą“ už geriausią pagrindinį vaidmenį. Jis apdovanotas už vaidmenį filme „Lilies of the Field“.

Kokie įžymūs žmonės gimė balandžio 13 dieną?

Thomas Jefferson (1743–1826). Trečiasis JAV prezidentas ir pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos autorius. Intelektualas, polimatas ir laisvės šauklys, kurio idėjos suformavo demokratinę Vakarų pasaulio sanklodą.

Samuel Beckett (1906–1989). Airių rašytojas, dramaturgas ir Nobelio literatūros premijos laureatas. Jo kultinis kūrinys „Belaukiant Godo“ sukėlė revoliuciją teatre ir pavertė jį viena svarbiausių XX a. egzistencializmo bei absurdo literatūros figūrų.

Garry Kasparov (g. 1963). Vienas didžiausių visų laikų šachmatininkų, tapęs jauniausiu pasaulio čempionu istorijoje būdamas 22-ejų. Šiandien jis žinomas ne tik dėl savo genialumo prie lentos, bet ir kaip aktyvus politinis veikėjas bei žmogaus teisių gynėjas.

Catherine de' Medici (1519–1589) Prancūzijos karalienė, kilusi iš garsiosios Florencijos Medičių giminės. Nors jos valdymas buvo lydimas kruvinų religinių karų, ji buvo viena galingiausių Europos moterų, turėjusi milžinišką įtaką to meto politikai, madai ir menui.

Ron Perlman (g. 1950). Charizmatiškas JAV aktorius, kurio unikalūs veido bruožai ir balsas pavertė jį kino žvaigžde. Labiausiai žinomas dėl pagrindinio vaidmens filmuose „Pragaro vaikis“ (Hellboy) bei kultinio personažo Klauso Moro seriale „Anarchijos vaikai“.

Butch Cassidy (1866–1908). Tikrasis vardas Robert LeRoy Parker – legendinis Amerikos Laukinių Vakarų nusikaltėlis, vadovavęs „Laukinei gaujai“ (Wild Bunch). Jo gyvenimas ir mįslinga mirtis Bolivijoje tapo neatsiejama vesternų mitologijos dalimi.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 5 d. – atrasta Velykų sala, Steponas Batoras veda Oną Jogailaitę, Atėnuose įvyko pimosios modernios Olimpinės žaidynės

 

Sveiki!

 

Šiandien yra Šv. Velykos, bet ir 1722 metais balandžio 5 dieną buvo Velykos, kai europietis pirmąkart atrado garsiąją Velykų salą. Apie tai, kas balandžio 5 dieną iš tikrųjų dėjosi pasaulyje ir Lietuvoje.

 

Reikšmingi pasaulio įvykiai.

 

1242 m. – Ledo mūšis. Ant užšalusio Peipaus ežero Aleksandro Nevskio vadovaujama kariuomenė sutriuškino Livonijos ordiną. Šis mūšis sustabdė ordino plėtrą į rytus.

 

1722 m. – Velykų salos atradimas. Olandų admirolas Jakobas Rogevenas tapo pirmuoju europiečiu, pasiekusiu šią izoliuotą salą. Kadangi tai įvyko Velykų sekmadienį, sala gavo būtent tokį pavadinimą.

 

1896 m. – Atidarytos pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės. Atėnuose, Graikijoje, prasidėjo pirmosios moderniosios eros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 241 sportininkas iš 14 šalių.

 

1951 m. – Nuosprendis Rozenbergams. JAV teismas nuteisė mirties bausme sutuoktinius Etelę ir Julijų Rozenbergus už šnipinėjimą Sovietų Sąjungai (atominės bombos paslapčių perdavimą).

 

1955 m. – Winstono Churchillio atsistatydinimas. Legendinis Didžiosios Britanijos premjeras dėl prastos sveikatos pasitraukė iš pareigų, užbaigdamas ilgą ir įtakingą politinę karjerą.

 

Įvykiai Lietuvoje.

1253 m. – Pirmą kartą paminėtos vietovės: Ceklio žemės dalybų akte tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Alsėdžiai, Babrungėnai, Beržėnai, Žemaičių Kalvarija ir kt.

 

1576 m. – Stepono Batoro vedybos. Krokuvoje ATR valdovas Steponas Batoras susituokė su Ona Jogailaite, taip sutvirtindamas savo teisę į sostą.

 

Kiti svarbūs įvykiai.

 

1994 m. – Mirė Kurtas Cobainas. Būdamas 27-erių nusižudė kultinės grupės „Nirvana“ lyderis, tapęs „grunge“ muzikos eros simboliu (nors oficialiai žinia apie mirtį pasklido po kelių dienų, balandžio 5-oji laikoma mirties data).

 

1998 m. – Akashi Kaikyō tiltas. Japonijoje eismui atidarytas tuo metu ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas (jungiantis Kobę ir Avadžio salą).

 

Gimtadienius švenčia.

 

JAV generolas Colinas Powellas (1937), aktorė Bette Davis (1908) bei grupės „ABBA“ narė Agnetha Fältskog (1950).

 

 

Maištinga Siela

Kas yra šlėktos? Kaip jie atrodė? Kokia šlėktų istorija?

Stefanas Batoras prie Pskovo, 1872 (dailininkas Jan Matejko)

Labas,

 

Labai dažnai susiduriu su žodžiu šlėktos, tiksliau – tenka jį kitiems dažnai paaiškinti, tad šiandien plačiau apie jį istoriškai.

 

Istoriškai šlėktos (lenk. szlachta) buvo privilegijuotas bajorų sluoksnis Lenkijos Karalystėje ir vėliau Abiejų Tautų Respublikoje. Jų atsiradimas ir išskirtinės privilegijos siekia viduramžius, kai valdovai, siekdami gauti karinę paramą ir sustiprinti savo pozicijas, suteikdavo žemės valdas ir politines teises kariuomenės vadams bei riteriams. Šis sluoksnis nebuvo uždaras – į jį galėjo patekti ir paprasti, bet pasiturintys žmonės, kurie nupirkdavo ar nuopelnų dėka įgydavo žemę bei bajoro titulą. Šlėktos iš esmės formavo politinį elitą ir kultūrinį veidą, jų įtaka buvo milžiniška, o jų įtakos pamatas buvo didelės žemės valdos ir ekonominė nepriklausomybė nuo karaliaus.

 

Šlėktos aukso amžius prasidėjo 16-17 amžiuje, kai Abiejų Tautų Respublikoje įsigalėjo rinktinė monarchija. Tai reiškė, kad karalius buvo renkamas, o ne paveldėdavo sostą, todėl jo valdžia priklausė nuo šlėktų palaikymo. Šiuo laikotarpiu šlėktos įgijo dar daugiau laisvių ir teisių, kurios buvo įtvirtintos per įvairius seimus. Svarbiausia iš šių teisių buvo „nihil novi“ (nieko naujo) principas, pagal kurį karalius negalėjo priimti naujų įstatymų be šlėktų sutikimo. Be to, šlėktos gavo mokesčių lengvatas, o valstiečių priklausomybė nuo jų dar labiau sustiprėjo, leisdama šlėktoms plėsti savo valdas ir turtą. Tai buvo unikalus reiškinys, išskyręs Abiejų Tautų Respubliką iš kitų Europos monarchijų, kuriose valdovo galia dažniausiai buvo neribota.

 

Šlėktos gyvavimas buvo glaudžiai susijęs su Abiejų Tautų Respublikos politine sistema, tačiau ilgainiui jų įsigalėjimas tapo valstybės silpnumo priežastimi. Dėl „liberum veto“ principo, kuris leido bet kuriam seimo atstovui nutraukti seimo darbą ir atšaukti visus priimtus įstatymus, buvo paralyžuotas valstybės valdymas. Vėlyvajame 17 ir 18 amžiuje seimai retai pasiekdavo sutarimą ir dėl to valstybė negalėjo vykdyti efektyvių reformų. Tai lėmė vidaus nestabilumą ir padarė valstybę pažeidžiamą išorės priešams, ypač Rusijai, Prūsijai ir Austrijai. Nors buvo bandoma atgaivinti šalį, pavyzdžiui, Gegužės 3-osios Konstitucija 1791 metais, kuri apribojo šlėktų galias, buvo per vėlu.

 

Galutinis šlėktų, kaip dominuojančio sluoksnio, išnykimas prasidėjo po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų 18 amžiaus pabaigoje. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijos, pasidalijusios Lietuvos ir Lenkijos žemes, panaikino daugelį šlėktų privilegijų. Ypač didelį smūgį jų pozicijoms sudavė Rusijos imperija, kuri reikalavo, kad šlėktos įrodytų savo bajorystę pateikdamos dokumentus. Daugeliui smulkiųjų ir bežemių šlėktų tai buvo neįmanoma, todėl jie prarado savo statusą ir tapo valstiečiais. Galutinai šlėktų sluoksnis sunyko po 1863 metų sukilimo, po kurio Rusija dar labiau apribojo bajorų teises. Iki 20 amžiaus pradžios šlėktos kaip socialinė ir politinė jėga nustojo egzistavusios, palikusios gilų pėdsaką Lenkijos ir Lietuvos kultūroje bei istorijoje.

 

Maištinga Siela