Nuotraukos: J. P. Sartre paminklas-skulptūra "Prieš vėja" Nidoje

Žano Polio Sartro (Jean-Paul Sartre) skulptūra „Prieš vėją“ Nidoje yra, sakyčiau, vienas iš tų objektinių paminklų Kuršių nerijoje, kurį reiktų aplankyti. Skulptūros atsiradimo istorija nukelia į 1965 metų vasarą, kai garsusis prancūzų egzistencialistas, filosofas ir rašytojas kartu su savo gyvenimo drauge, rašytoja Simone de Beauvoir penkioms dienoms apsilankė Lietuvoje. Nors ši kelionė buvo kontroliuojama sovietų valdžios ir naudota propagandos tikslais, Sartrui didžiausią įspūdį paliko neoficialioji vizito dalis – Nidos kopų peizažas. Vaikštant po pustomą smėlį, jaunasis lietuvių fotografas Antanas Sutkus užfiksavo Sartrą, einantį prieš vėją, susigūžusį, rankas susikišusį į kišenes ir palinkusį į priekį. Ši nuotrauka tapo pasauliniu šedevru, vizualiai įkūnijusiu pačią egzistencializmo esmę – žmogaus kovą su stichija, laiku ir pačiu savimi.
 
Skulptūros autorius, žinomas lietuvių skulptorius Klaudijus Pūdymas, nusprendė šį ikonišką fotografijos kadrą perkelti į trimatę erdvę. Paminklas ant Parnidžio kopos Nidoje buvo iškilmingai atidengtas 2018 metų birželį. Pūdymas ilgai brandino šią idėją, norėdamas įamžinti ne tik garsaus prancūzo vizitą, bet ir tą ypatingą dvasinę būseną, kurią filosofas išgyveno stovėdamas ant Nidos smėlio. Menininkas iš bronzos išliejo natūralaus dydžio Sartro figūrą, kuri lygiai taip pat, kaip ir Sutkaus nuotraukoje, palinkusi į priekį, grumiasi su nematomu pajūrio vėju.
 
Šis paminklas buvo sukurtas ne tik kaip istorinio vizito įamžinimas, bet ir kaip gilus filosofinis akcentas Nidos kraštovaizdyje. Kopų aplinka skulptūrai suteikia papildomos prasmės: smėlis, vėjas ir atvira erdvė tampa natūralia ekspozicija, kurioje Sartro figūra atrodo tarsi sustingusi amžinybėje. Skulptorius siekė, kad paminklas neturėtų tradicinio pjedestalo, todėl filosofas stovi tiesiog ant smėlio, tame pačiame lygmenyje su praeiviais. Tai leidžia lankytojams pasijusti vizito liudininkais, o pats kūrinys primena apie trapų žmogaus buvimą gamtos didybės akivaizdoje.
 
Įdomu tai, kad skulptūra papildyta ir paties Ž. P. Sartro mintimis, užrašytomis lietuvių ir prancūzų kalbomis. Viena iš jų cituoja jo garsiąją frazę, ištartą būtent Nidoje: „Jaučiuosi lyg stovėčiau prie rojaus vartų“ bei „Pirmą kartą debesis matau sau po kojomis“. Šie žodžiai liudija, kokį gilų pėdsaką prancūzų mąstytojui paliko Kuršių nerijos gamta. Paminklas „Prieš vėją“ tapo ne tik prancūzų ir lietuvių kultūrinių ryšių simboliu, bet ir viena labiausiai fotografuojamų bei lankomų vietų Nidoje, kviečiančia kiekvieną sustoti ir susimąstyti apie savo asmeninę kelionę prieš gyvenimo vėjus.
 
Maištinga Siela

Nuotraukos: Vytauto Kernagio paminklas Nidoje prie Kuršių marių krantų

Sveiki!
 
Kaskart, apsilankęs Nidoje, nueinu prie Vytauto Kernagio paminklo, kuris jau beveik kelis dešimtmečius sėdi ant suoliuko ir žvelgia su gitara į marias.
 
Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje yra vienas populiariausių ir jautriausių Kuršių nerijos lankytinų objektų, tapęs neatsiejama kurorto kultūrinio identiteto dalimi. Šis atminimo ženklas dainuojamosios poezijos pradininkui, režisieriui ir ilgamečiui festivalių veidui buvo atidengtas 2009 metų pavasario pabaigoje, minint Neringos vasaros sezono pradžią. Paminklo autorius – žinomas skulptorius Romas Kvintas, kuris iš bronzos išliejo natūralaus dydžio maestro figūrą. Kernagis čia pavaizduotas itin gyvai ir betarpiškai: su jam būdinga kepuraite, gitara rankose ir žvelgiantis į dangų bei marių tolį. Skulptūros idėją labai palaikė atlikėjo artimieji bei bičiuliai, o lėšas jos sukūrimui rinko privatūs rėmėjai ir klubo „Rotary“ nariai.
 
Vieta šiam paminklui buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes Vytautas Kernagis dešimtmečius buvo glaudžiai susijęs su Nida ir jos tradiciniu vasaros sezono atidarymo festivaliu „Benai, plaukiam į Nidą“. Pati skulptūra tiesiogiai įamžina ne tik patį maestro, bet ir jo legendinį personažą Beną iš 1971 metų Algirdo Aramino kino filmo „Maža išpažintis“. Šis herojus tapo laisvės ir nerūpestingo Nidos gyvenimo simboliu. Skulptūra sukurta taip, kad kiekvienas praeivis gali prisėsti šalia maestro ant suolelio, nusifotografuoti ar tiesiog pasigėrėti Kuršių marių vaizdu.
 
Laikui bėgant, erdvė aplink paminklą buvo papildomai pritaikyta kultūriniams renginiams. Čia įkurtas Bardų skverelis, kuris buvo atnaujintas siekiant sukurti jaukią vietą gyvo garso koncertams bei poezijos skaitymams, o pati skulptūra po rekonstrukcijos buvo atsukta į marių pusę, kad dar geriau atspindėtų ramią pajūrio nuotaiką. Šiandien ši vieta traukia ne tik dainuojamosios poezijos gerbėjus, bet ir visus poilsiautojus, kurie nori pajusti gyvą maestro kūrybinį palikimą ir romantišką Nidos dvasią.
 
Maištinga Siela

Klaipėdos dramos teatras: skulptūra "Oratorius" 1990

Maištinga Siela

Stiklinė skulptūra "Bėgikas" Graikijoje, Atėnuose: Dromeas - The Runner, a Modern Sculpture in Athens Greece

 

Sveiki,

Būnant Atėnų sostinėje teko ne kartą pamatyti šią didelę stiklinę skulptūrą, kuri vadinama Dromeas arba lietuviškiau „Bėgikas“. Jos istorija įdomi tuo, kad ji nebuvo skirta olimpinėms 2004 metų graikų žaidynėms, kaip dažnas mano, tačiau tapo Atėnų puošmena. Skulptūros autorius Costas Varotsos, kuris šį darbą pradėjo 1988 metais ir baigė 1994 m. iš įvairių stiklo lakštų sutvirtinimų. Efektas įspūdingas – bėgančio žmogaus siluetas. Pirmąkart skulptūra buvo kitoje vietoje, šalia metro, bet buvo baiminamasi, kad skulptūra subyrės, todėl ji perkelta į šią aikštę. Patys atėniečiai įvairiai vertino šį kūrinį: vieniems jis patiko, kitiems anuomet buvo per drąsus ir postmodernus. Atėnams apskritai tinka šis kūrinys, nes miestas turi ilgą bėgimo ir bėgikų istoriją, pradedant garsiojo Pheidippides iš Maratono mūšių lauko bėgimu ir baigiant šiuolaikiniais olimpiniais pasiekimais.

Maištinga Siela

Klaipėdos senamiesčio ir Danės upės krantinės skulptūra Undinėlė