Sveiki!
Kodėl dažnai mes jaučiamės blogai? Dėl to, kad
nuolatos save vertiname. Tam tikra prasme tie tinginiai, kurie sėdi ant sofos
ir kitus kritikuoja, bet patys vangiai kokią gali sau pretenziją surasti, yra
kur kas šiuo aspektu laisvesni, nei tie perfekcionistai ir darboholikai, kurie
deda didžiules pastangas, kad įrodytų, užsidirbtų, būtų vertinami.
Tačiau, kas nutinka, kai nustojame statyti save į
poziciją „aš turiu būti vertas, todėl pasistengsiu...“? Argi tai nėra tyli
prievarta prieš save patį? Juk daug laisviau ir paprasčiau gyventi ir būti
aukštesnėse vibracijose, o ne smurtiniame burbule prieš save pozicijoje. Manau,
kapitalizmas, savivertės trūkumo iliuzija bus daugelį iš mūsų paklaidinusi, tą įsitikinimą
reikia aplenkti per kilometrą. Juk iš esmės mes neturime vergauti troškimui
gauti iš aplinkos pliusų, todėl manau, kad mūsų ugdymo įstaigose, kur
įvertinimas tampa pažymiu, o kapitalistinėje santvarkoje už darbą – pinigai, mes
jaučiamės gerai išdresiruoti ir paklūstantys šiai sistemai, tampame pragmatiški
ir reiklūs sau ir kitiems.
Geriau... Ką gali geriau nei visa tai? Žiūrėti, kaip
lėtai leidžiasi snaigė, nukrenta ant nosies ir ištirpsta. Tą akimirką, kai
nevertini, esi visas toks, koks esi, be trūkumų ir TAI YRA TAI.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą