Serialas: "Kalnietis" / "Highlander" (TV Series 1992–1998)

 

Sveiki, mielieji skaitytojai!

 

Buvau pernai pradėjęs straipsnius apie 90-ųjų serialus, kurie po Nepriklausomybės pirmąjį dešimtmetį buvo populiariai rodomi per mūsų TV kanalus. Vieną pirmųjų, tikrai prisimenu iš vaikystės, buvo, jeigu neklystu, su tam tikromis pertraukomis ir pakartojimais, rodomas itin populiarus serialas „Kalnietis“ (angl. Highlander). Pastarąjį, jeigu neklystu, rodydavo gan vėlai ir prie šios istorijos susirinkdavo mano dėdės ir žiūrėdavo gurkšnodami alų, o man... neleisdavo žiūrėti, nes nukirsti galvą ir spoksoti, kaip perimama gyvybinė energija, nėra čia ko, kitaip sakant, serialas pernelyg žiaurus vaikams. Turint galvoje, kad vėliau šį serialą kartojo dienos metu, o vaikai po kurio laiko laisvai žiūrėdavo kur kas smurtingesnius „Drakono kova“ variantus. Bet, kaip sakant, viskas nuo pradžių.

 

SERIALO „KALNIETIS“ SUMANYMAS, PRODUKCIJA, POPULIARUMAS, ĮDOMŪS FAKTAI

 

Serialo „Kalnietis“ kūrimo istorija prasidėjo nuo siekio perkelti sėkmingą, tačiau nevienareikšmiškai vertinamą kino filmų koncepciją į televizijos ekranus, suteikiant istorijai daugiau gylio ir tęstinumo. Pagrindinis serialo siužetas sukasi aplink Dunkaną (Dankaną) Maklaudą iš Škotijos kalnų klanų, kuris, būdamas nemirtingas, yra priverstas šimtmečius dalyvauti negailestingame „Žaidime“. Šio žaidimo taisyklė paprasta, bet žiauri – nemirtingieji privalo kovoti tarpusavyje, kol galiausiai liks tik vienas, o mirtis juos pasitinka tik nukirtus galvą. Kiekviena pergalė Dunkanui suteikia nugalėtojo galią ir žinias per mistinį procesą, vadinamą „Pagreičiu“, tačiau kartu užkrauna ir amžiną vienatvės bei nuolatinio pavojaus naštą moderniame devintojo dešimtmečio pasaulyje.

 

Šis televizijos projektas buvo kuriamas ir transliuojamas nuo 1992-ųjų iki 1998-ųjų metų, iš viso pasiekęs šešių sezonų ribą ir žiūrovams padovanojęs 119 serijų. Serialo atsiradimą tiesiogiai įkvėpė 1986 m. pasirodęs kultinis režisieriaus Russello Mulcahy filmas „Kalnietis“ su Christopheriu Lambertu, kuris suformavo pamatinę mitologiją apie nemirtinguosius, besislepiančius tarp paprastų žmonių. Nors devintojo dešimtmečio filmai, ypač itin prastai sutiktas antrasis tęsinys, paliko daug loginių spragų, serialo kūrėjai, vadovaujami prodiuserių Billo Panzerio ir Peterio S. Daviso, nusprendė ignoruoti nesėkmingas kino scenarijaus detales ir sukurti naują, nuoseklią visatą, kurioje Dunkanas Maklaudas tapo pagrindine ašimi, o originalusis Konoras Maklaudas pasirodė tik kaip mentorius pirmojoje serijoje.

 

Viena iš esminių serialo idėjų, kurios pakerėjo auditoriją, buvo etinis ir filosofinis nemirtingumo aspektas, analizuojantis, ką reiškia gyventi amžinai, kai visi tavo mylimieji miršta nuo senatvės. Dunkanas nebuvo tik karys; jis buvo istorijos liudininkas, o kiekvienoje serijoje naudojami praeities intarpai leido žiūrovams kartu su juo keliauti per skirtingas epochas, pradedant feodaline Japonija ir baigiant Prancūzijos revoliucija. Serialas propagavo garbės kodeksą, atsakomybę už savo veiksmus ir nuolatinę vidinę kovą tarp žmogaus prigimties ir tamsiųjų instinktų, kuriuos provokuoja galios troškimas. Tai nebuvo vien tik kovinio žanro kūrinys, bet ir egzistencinė drama apie klaidų taisymą per šimtmečius trunkančias draugystes ir priešpriešas.

 

Kritikai serialą vertino stebėtinai palankiai, ypač pabrėždami jo brandą ir aukštą gamybos kokybę, kuri gerokai viršijo vidutinius to meto televizijos standartus. Nors „Kalnietis“ nebuvo didžiųjų prestižinių apdovanojimų kaip „Emmy“ laureatas pagrindinėse kategorijose, jis pelnė daugybę nominacijų už garso dizainą, muziką ir vaizdo efektus, taip pat sulaukė pripažinimo už choreografiją. Aktorius Adrianas Paulas buvo liaupsinamas už tai, kad didžiąją dalį sudėtingų fechtavimo triukų atliko pats, suteikdamas dvikovoms autentiškumo ir elegancijos, kuri tapo serialo vizitine kortele. Didelis serialo populiarumas Europoje ir Šiaurės Amerikoje įrodė, kad intelektualus veiksmo žanras turi didžiulę paklausą.

 

Gamybos procesas buvo sudėtingas dėl tarptautinio bendradarbiavimo, nes serialas buvo bendras Prancūzijos, Kanados ir JAV projektas, todėl filmavimo darbai nuolat persikeldavo iš Vankuverio į Paryžių. Tokia struktūra suteikė serialui neprilygstamo vizualinio turtingumo – viena sezono pusė vykdavo moderniame mieste tarp stiklinių dangoraižių, o kita persikeldavo į romantiškas Senos krantines ir senovines pilis. Ši kūrybinė komanda, sudaryta iš scenaristų Davido Abramowitzo ir kitų, sugebėjo suformuoti unikalią „Kalniečio“ bendruomenę, įtraukdama į mitologiją ir slaptą mirtingųjų organizaciją „Stebėtojai“, kuri turėjo užfiksuoti kiekvieną nemirtingųjų žingsnį, bet nesikišti į jų likimą.

 

Galiausiai serialas buvo nutrauktas ne dėl žiūrovų trūkumo, o dėl natūralaus kūrybinio ciklo pabaigos ir aktoriaus Adriano Paulo noro imtis naujų iššūkių po šešerių intensyvaus darbo metų. Paskutinis šeštasis sezonas buvo trumpesnis ir eksperimentinis, jame buvo bandoma ieškoti naujų personažų galimam tęsiniui, tačiau gerbėjai tokį sprendimą priėmė šaltai. Istorija nesibaigė tiesiog paskutine serija; serialo sėkmė tiesiogiai lėmė pilnametražio filmo „Kalnietis: Galutinis žaidimas“ pasirodymą 2000-aisiais, kuriame pirmą ir vienintelį kartą kino ekrane susitiko Dunkanas ir Konoras Maklaudai, taip simboliškai užbaigdami Dunkano kelionę šioje visatoje.

 

Vėlesniais metais „Kalniečio“ fenomenas bandė evoliucionuoti per įvairius perdirbinius ir tęsinius, tačiau jie retai pasiekdavo originalaus serialo lygį. 2007 m. pasirodė filmas „Kalnietis: Šaltinis“, tačiau jis sulaukė itin neigiamų įvertinimų tiek iš kritikų, tiek iš ilgamečių gerbėjų dėl mitologijos iškraipymo. Taip pat buvo sukurtas trumpalaikis šalutinis serialas „Kalnietis: Varnas“ apie nemirtingąją Amandą, tačiau jis neišsilaikė ilgiau nei vieną sezoną. Nepaisant visų bandymų atgaivinti prekės ženklą per animaciją ar knygas, būtent 1992–1998 m. serialas išlieka ryškiausiu ir mylimiausiu „Kalniečio“ sagos puslapiu, kuris iki šiol laikomas nemirtingumo temos etalonu televizijoje.

AKTORIUS ADRIAN PAUL – NEMIRTINGASIS DUNKANAS MAKLAUDAS: AKTORIAUS ISTORIJA

 

Adrianas Paulas (Adrian Paul) yra britų kilmės aktorius, gimęs 1959 metais Londone, mišrioje italės ir brito šeimoje, o tai jam nuo mažens suteikė multikultūrinį identitetą ir potraukį kalboms bei menui. Prieš tapdamas visame pasaulyje atpažįstamu veidu, jis aktyviai domėjosi sportu, ypač futbolu, bei dirbo modeliu ir šokėju Europoje, tačiau galiausiai nusprendė siekti aktoriaus karjeros ir persikėlė į JAV. Jo ankstyvieji vaidmenys tokiuose serialuose kaip „The Colbys“ ar „War of the Worlds“ paruošė dirvą didžiajam proveržiui, tačiau būtent jo atletiška figūra, elegantiški judesiai ir sugebėjimas derinti fizinę jėgą su gilia vidine ramuma tapo lemiamais veiksniais atrenkant jį Dunkano Maklaudo vaidmeniui.

 

Dunkano Maklaudo vaidmuo aktoriui tapo ne tik profesiniu laimėjimu, bet ir gyvenimo būdą formuojančia patirtimi, kuriai jis atsiduodavo negailėdamas jėgų. Paulas ne kartą yra pasisakęs, kad šis personažas jam reiškė kur kas daugiau nei tiesiog darbą – tai buvo galimybė tyrinėti žmogaus moralę per amžinybės perspektyvą. Aktorius itin didžiavosi tuo, kad galėjo pats atlikti fechtavimo triukus ir netgi dalyvavo kuriant kovų choreografiją, siekdamas, kad kiekviena dvikova pasakotų unikalią istoriją. Jis visada pabrėždavo, kad Dunkanas yra „garbės vyras“, todėl stengėsi įkūnyti personažą, kuris net ir žiauriame „Žaidime“ nepraranda savo žmogiškumo ir atsakomybės jausmo.

 

Prie serialo sėkmės prisidėjo ir kiti kruopščiai atrinkti aktoriai, tokie kaip Stanas Kirschas, vaidinęs Dunkano mokinį Ričį Rajaną, bei Alexandra Vandernoot, įkūnijusi Dunkano mylimąją Tesą Noel. Atrankos procesas buvo orientuotas į chemiją tarp personažų, todėl aktoriai buvo renkami ne tik pagal talentą, bet ir pagal tai, kaip jie papildė Paulo kuriamą energiją. Pavyzdžiui, Peteris Wingfieldas, suvaidinęs klastingąjį Mytosą, tapo tokiu populiariu tarp gerbėjų, kad jo vaidmuo buvo gerokai išplėstas, o Elizabeth Gracen, vaidinusi vagilę Amandą, netgi sulaukė savo atskiro šalutinio serialo. Šis aktorių ansamblis sukūrė vientisą ir įtikinamą nemirtingųjų bendruomenę, kurioje kiekvienas narys turėjo savitą istorinį svorį.

 

Kalbant apie asmeninį aktoriaus gyvenimą, Adrianas Paulas išsiskiria tuo, kad per visą savo ilgą karjerą jam pavyko išvengti didelių bulvarinių skandalų ar neigiamos šlovės. Jis žinomas kaip itin disciplinuotas profesionalas, kurio vardas spaudoje dažniau mirga ne dėl asmeninių dramų, o dėl jo labdaringos veiklos. Jis įkūrė organizaciją „The PEACE Fund“, kurios tikslas yra padėti vaikams visame pasaulyje, teikiant paramą švietimui ir sveikatos apsaugai. Tai rodo, kad aktorius savo žinomumą išnaudojo prasmingiems tikslams, išlaikydamas pagarbą tiek kolegoms, tiek savo gerbėjų bendruomenei, kuri jį iki šiol laiko vienu maloniausių ir labiausiai pasiekiamų „senosios mokyklos“ televizijos žvaigždžių.

 

Po milžiniškos „Kalniečio“ sėkmės Adrianas Paulas toliau tęsė karjerą kine ir televizijoje, tačiau nė vienas vėlesnis vaidmuo nepasiekė Dunkano Maklaudo populiarumo. Jis pasirodė įvairiuose nepriklausomuose filmuose, fantastiniuose projektuose ir veiksmo trileriuose, taip pat suvaidino tuose pačiuose „Kalniečio“ tęsiniuose didžiajame ekrane. Tačiau laikui bėgant jis vis labiau susikoncentravo į prodiusavimą ir mokymus. Šiuo metu aktorius aktyviai plėtoja savo projektą „The Sword Experience“, kuriame moko žmones fechtavimo menų bei kino kovų choreografijos subtilybių visame pasaulyje, taip tiesiogiai perduodamas patirtį, sukauptą per šešerius metus mojuojant katanos kopija filmavimo aikštelėje.

 

Šiandien Adrianas Paulas gyvena ramų ir aktyvų gyvenimą, didžiąją laiko dalį skirdamas savo šeimai ir verslo projektams, tačiau niekada nepamiršta savo šaknų ir „Kalniečio“ gerbėjų. Jis nuolat dalyvuoja populiariosios kultūros konventuose, kur dalijasi prisiminimais apie serialo kūrimą ir bendrauja su auditorija, kurią Dunkanas Maklaudas žavi iki šiol. Nors aktoriui jau per šešiasdešimt, jis išlaiko puikią fizinę formą ir tą patį aristokratišką žavesį, kuris prieš tris dešimtmečius pavertė jį nemirtingumo simboliu. Jo istorija yra retas pavyzdys aktoriaus, kuris nesusigadino šlovės spinduliuose ir sugebėjo transformuoti vieną ikoninį vaidmenį į prasmingą tolimesnę veiklą.

 

TOP-15 ĮDOMIŲ IR MAŽIAU ŽINOMŲ FAKTŲ APIE SERIALĄ „KALNIETIS“

 

1. Vankuveris virsdavo Paryžiumi. Kadangi tai buvo bendras Prancūzijos ir Kanados projektas, serialas turėjo unikalią gamybos schemą: pirmąją sezono pusę filmavimo komanda dirbdavo Kanadoje (Vankuveryje), o antrąją – persikeldavo į Prancūziją (Paryžių). Tai paaiškina, kodėl Dunkanas nuolat keliaudavo tarp šių dviejų žemynų.

 

2. Originali kardo kilmė. Dunkano Maklaudo naudojama katanos (kardo) kopija su drakono galvos rankena buvo sukurta specialiai serialui. Įdomu tai, kad po filmavimų Adrianas Paulas gavo vieną iš originalių kardų kaip dovaną, tačiau vėliau jo namuose įvyko vagystė ir šis istorinis rekvizitas dingo.

 

3. Kevinas Costneris ir „Kalnietis“. Prieš pasirenkant Adrianą Paulą, prodiuseriai rimtai svarstė galimybę pagrindiniam vaidmeniui pakviesti didelio kalibro žvaigždes. Buvo kalbama net apie Keviną Costnerį, tačiau galiausiai nuspręsta, kad serialui reikia mažiau žinomo veido, kuris „nesužlugdytų“ biudžeto ir galėtų augti kartu su personažu.

 

4. Uždrausta meilė filmavimo aikštelėje. Aktorius Stanas Kirschas (Ričis Rajanas) pasitraukė iš serialo penktajame sezone ne savo noru. Sklido kalbos, kad prodiuseriai jautė, jog jo personažas „išaugo“ mokinio batus, o jo tragiška žūtis nuo paties Dunkano rankos (per klaidą) tapo vienu emocionaliausių ir labiausiai gerbėjus supykdžiusių momentų.

 

5. Mytosas turėjo pasirodyti tik kartą. Seniausias pasaulio nemirtingasis Mytosas (akt. Peter Wingfield) buvo suplanuotas tik kaip vienkartinis svečias. Tačiau aktoriaus charizma ir mįslinga praeitis taip sužavėjo auditoriją, kad kūrėjai perrašė scenarijų, paversdami jį vienu pagrindinių Dunkano sąjungininkų iki pat serialo pabaigos.

 

6. „Queen“ muzikos kaina. Teisės naudoti grupės „Queen“ muziką (ypač dainą „Princes of the Universe“) kainavo milžiniškus pinigus. Kad sutaupytų, serialo kūrėjai kitoms serijoms samdė kompozitorių Rogerį Belloną, kuris sukūrė unikalų orkestrinį skambesį, derinantį roko ir baroko elementus.

 

7. Nemirtingųjų naminiai gyvūnai. Ar pastebėjote, kad Dunkanas Maklaudas retai turi naminį gyvūną? Tai nebuvo atsitiktinumas. Kūrėjai nusprendė, kad nemirtingiesiems būtų per daug skaudu matyti, kaip jų augintiniai pasensta ir miršta per kelis dešimtmečius, todėl Dunkanas dažniau rinkdavosi antikvarinius daiktus, kurie „gyvena“ amžinai.

 

8. Nematoma „Stebėtojų“ tatuiruotė. Kiekvienas aktorius, vaidinęs Stebėtoją, turėjo tikrą arba laikiną tatuiruotę ant vidinės riešo pusės. Įdomu tai, kad ištikimiausi serialo gerbėjai visame pasaulyje pradėjo darytis tokias pat tatuiruotes kaip priklausymo „Kalniečio“ bendruomenei simbolį.

 

9. Vanduo kaip specialusis efektas. Kiekvienas „Pagreitis“ (energijos perėmimas) reikalavo daugybės vandens. Kad žaibų ir sprogimų efektai atrodytų įspūdingiau, filmavimo aikštelėje dažnai būdavo naudojami gaisriniai siurbliai, o aktoriai turėdavo stovėti po lediniu vandeniu valandų valandas, kol bus nufilmuoti visi kampai.

 

10. Tessa Noel mirtis buvo autorės sprendimas. Alexandra Vandernoot nusprendė palikti serialą antrajame sezone, nes norėjo grįžti į Europą ir filmuotis vaidybiniuose filmuose bei leisti laiką su šeima. Kūrėjams tai buvo šokas, nes Tessa ir Dunkanas buvo laikomi idealia pora, o jos mirtis visiškai pakeitė serialo toną į tamsesnį.

 

11. Dvi pabaigos. Paskutinė serialo serija „To Be“ ir „Not To Be“ buvo nufilmuota taip, kad galėtų tarnauti kaip viso serialo pabaiga, jei jis nebūtų pratęstas. Joje Dunkanui rodoma vizija, koks būtų pasaulis, jei jis niekada nebūtų gimęs (panašiai kaip filme „Nuostabus gyvenimas“).

 

12. Tikri kovos menų meistrai. Beveik visi „nemirtingieji“, pasirodę kaip svečiai, turėjo realios kovos menų patirties. Prodiuseriai specialiai ieškojo kaskadininkų ir meistrų, kad kova kardais būtų ne tik vaidyba, bet ir techniškai teisingas fechtavimas.

 

13. Dunkanas galėjo būti prancūzas. Ankstyvosiose scenarijaus versijose pagrindinis veikėjas turėjo būti prancūzas, vardu Guy de Valois. Tik vėliau buvo nuspręsta grįžti prie škotiškų šaknų, kad išlaikytų stipresnį ryšį su originaliuoju filmu.

 

14. Baržos paslaptis. Dunkano namas-barža Paryžiuje nebuvo tik dekoracija. Tai buvo tikra barža, prišvartuota prie Senos krantinės. Filmavimo metu turistai dažnai bandydavo į ją patekti, galvodami, kad tai muziejus ar kavinė, todėl apsaugai tekdavo nuolat budėti.

 

15. Kryžminė reklama su „X-failais“. Kadangi abu serialai („Kalnietis“ ir „X-failai“) tuo metu buvo filmuojami Vankuveryje, nemažai antraeilių aktorių pasirodė abiejuose projektuose. Gerbėjai netgi kūrė teorijas, kad nemirtingieji yra ateivių eksperimentų dalis, nors oficialiai šios visatos niekada nesusikirto.

 

Tai tiek.

 

Maištinga Siela