Dažnai
asmeniškai pagalvoju apie žmogaus gėdinimą. Ypač, kaip gėdos įrankis panaudojamas
socialiniame žmonių gyvenime, kaip smarkiai iki šių dienų politikai visu tuo
spekuliuoja gėdindami toliau ir kiek susižavėjusių ir pritariančių klausytojų
jie pritraukia. Galvoju apie žmogaus prigimtinį kūną, kuris įkalintas mados
industrijoje. Moterys savo krūtis įkalina liemenėlėse, vyrai priversti išlikti
vyriški mados padiktuotame, jeigu jie save nori išlaikyti ne kokiais queer
atstovais. Ir nors mada jau seniai šaukia apie jokių standartų nesilaikymą, mes
vis dar į žmogaus nuogą kūną ir jo pridengimą linkę žiūrėti įtariai. Net guglės
vaizdai blokuoja intymesnį turinį. Mums tai lyg ir sako: apsaugokime vaikus ir
savo akis nuo... gėdos, nuo mūsų pačių nepridengtų. Tai keista, ar ne? Tačiau
tai tik viena didelė apgaulė ir iliuzija, dėl kurios esame sutarę.
Afrikos
gentys nepažįsta tokio kūno gėdino kulto. O ir Antikos skulptūros, keramika
vaizdavo dažnai nuogus žmones. Kažkada mūsų civilizacija dėl šito nekentėjo.
Koks sunkus ir ilgas išsilaisvinimas iš to šiandien. Neseniai aptikau nudisto
vieno facebooko pažįstamo profilį, kuris keliauja nuogas dviračiu su nudistų
vyrų bendruomene tiesiog Berlyno gatvėmis, vaikšto parkais, mėgaujasi saule ir
tuo natūraliu būviu, kuris ilgą laiką iš žmonių tarsi buvo pavogtas. Tam tikra
prasme aš jiems pavydžiu. Jie išsilaisvinę nuo pančių ir tai, manau, yra
teisinga. Visada jutau, kad visuomenės standartai pakerta tikrąjį žmogaus būvį,
verčia jį save įrėminti ir cenzūruoti, pradedant jo kūnu, bet ir baigiant jo
socialiniais vaidmenimis. Visi, kurie šito nesilaiko ir išeina į paraštes, yra
nusipelnę pagarbos. Kiekvienas jų progresyvumas atveda kitus į išsilaisvinimo
galimybę nuo prievartos, uždarumo ir gėdos.
Radau
keletą minčių šia tema.
***
„Žmogus
yra vienintelis gyvūnas, kuris raudonuoja. Arba jam tam yra priežastis.“ —
Markas Tvenas
„Viskas,
kas kilę iš krikščionybės, išrado gėdą – gėdą dėl kūno, gėdą dėl aistros, gėdą
dėl žmogiškosios prigimties.“ — Frydrichas Nyčė
„Kūno
neigimas yra didžiulė klaida. Siela ir kūnas yra viena.“ — Oskaras Vaildas
„Kūnas
nėra daiktas, jis yra situacija: mūsų ryšio su pasauliu išraiška.“ — Simona
de Bovuar
„Mes
užgniaužiam savo kūno kalbą, nes išmokome bijoti to, kas natūralu. Gėda gimsta
ne iš paties kūno, o iš svetimų akių žvilgsnio.“ — Anais Nin
