Sveiki!
Klaipėdos dramos teatro aktoriaus ir režisieriaus Karolio
Maiskio pastatytą paaugėjusiems vaikams, paaugliams ir iš esmės visai
šeimai skirtą spektaklį „Ką sakai?“ mačiau gal prieš kelis mėnesius, bet
vis nebuvo ūpo pasidalyti įspūdžiais, o po to ir pamiršau apie jį. Ne, ne dėl
to, kad spektaklis būtų prastas ar nepavykęs, priešingai – būtų mano laikais
kas nors atvedę jį pasižiūrėti, kai man buvo 12-13 metų! Teatras nuostabi
šventė, pramoga ir emocijų įkrova, tad šiomis dienomis, pats galvodamas apie
susikalbėjimo su pasauliu problemas, prisiminiau spektaklį „Ką sakai?“
Stebėtinai gerai ir suprantamai parašyta dramaturgija,
kuri iš esmės nėra novatoriška, tačiau aktuali jaunimui, kuris patiria hormonų
diktuojamas problemas. Pagrindinė veikėja Ema (aktorė Samanta Pinaitytė), patiria
permainingą dieną. Nuo pat ryto išlipusi ne ta koja iš lovos ji ima elgtis
atgrasiai, nesusikalba ne tik su broliu (aktorius Jonas Baranauskas), bet ir su
tėčiu (aktorius Vaidas Jočys) bei mama (aktorė Sigutė Gaudušytė). Emai atrodo,
kad jos niekas nesupranta, tačiau problema yra ta, kad ji pati kitų negirdi. Scenarijus
pakrypsta siurrealistine linkme, kai Ema pradeda tiesiogine to žodžio prasme
suprasti žmonių kalbos, ji aiškiai girdi kalbą, bet jos nebesupranta ir pamažu
ima suvokti, ką reiškia, kai negali išgirsti kito žmogaus. Pasakojime atsiranda
ir mistinė bevardė būtybė, repertuare pavadinta Keistuole (aktorė Renata
Idzelytė), kuri vienintelė gali susikalbėti su Ema ir atverti jai skaudžią
suvokimo tiesą...
Spektaklis apie paaugliškąjį ego, kai atrodo, jog
pasaulis tau kažką skolingas, o tu jam nieko, kad visi turi tave girdėti ir
suprasti, o tu tarsi kitų ne. Tai vienos dienos pamoka. Spektaklis dinamiškas,
vietomis išties juokingas, margas ir spalvingas. Patiko ir scenografija, kai
kurie aktoriai atlieka po kelis vaidmenis, pavyzdžiui, Sigutė Gaudušytė atliko
ir mamos, ir fizinio lavinimo mokytojos vaidmenis (padariusios 50 000 žingsnių!)
arba Vaidas Jočys, kuris buvo ir tėvas, ir autobuso vairuotojas. Aišku, absoliučiai
sukonstruotas pagal populiariuosius Holivudo kino variantus iš animacinių ir
vaidybinių filmų šeimai principus: aiški užuomazga, probleminė linija,
kulminacija ir įprastinė happy end atomazga. Nepaisant struktūrinio nuspėjamumo
ir kitų niuansų, klaipėdiečiai vėl pasistengė, kad šiaip jau elementarūs
dalykai būtų išreikšti visiems suprantama masinio žiūrovo kalba, todėl pjesės
realizuotos ištarmės nesudėtingos, įsimenančios ir pritaikytos, sakyčiau, bet
kurio amžiaus grupės žiūrovui. Puiku, kad Klaipėdos dramos teatras pritraukia
ir jaunąjį žiūrovą, augina jį sudėtingesniems projektams, o tai, sakyčiau,
labai svarbu, nes teatrai turės ateityje savąjį žiūrovą.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą