Filmas: "Piktieji paukščiai. Filmas 2" / "The Angry Birds Movie 2"

Sveiki, skaitytojai,

Vakar kone paspringau juoku žiūrėdamas „Piktieji paukščiai. Filmas 2“ (angl. The Angry Birds movie 2) (2019), kurį su šeima pasirinkome neįpareigojančiam vakarui prieš pačias šventes ir tai tapo išties neblogu pataikymu, norit pakelti smuktelėjusį priešventinį ūpą. Tiesą sakant, nelabai prisimenu, kas vyko pirmojoje filmo dalyje, tačiau tai nėra tas filmas, kuris skirtas analizei ar labai dideliam įkvėpimui.

Šioje dalyje pasakojama apie Paukščių ir Kiaulių salos gyvenimą, kurį sudrumsčia trečioji pavojinga sala, kurioje gyvena plėšrūnė Zeta, nusiteikusi užkariauti abi salas. Iš tikrųjų filmas tęsia pirmosios dalies veikėjus, prigalvota jiems naujų nuotykių ir išbandymų, tačiau jie pateikti tokiame naratyve, kad viskas, ką veikėjai bedarytų, atrodo, kvaila, juokinga, net absurdiška, todėl žiūrovas, atpažinęs universaliuosius kultūrinius dalykus yra priverstas kvatoti. Tiesą sakant, visi pokšto elementai, ar tai būtų seno erelio meilės istorija, ar mažųjų paukštelių susidūrimas su pitonu, ar kiaulių technologijos, viskas kelia juoką ir tai yra pagrindinis „Piktųjų paukščių“ koziris.

Žinoma, galima sakyti, kad filmas absoliučiai pramoginis, (kas ir yra tiesa), neturintis ilgos išliekamosios vertės, (kas irgi yra tiesa), bet Dievas mato, kartais toks juokingai ir neprastai sunertas humoristinis naratyvas kaip reikiant pakrauna žiūrovą. Kitaip sakant, tai juokaujantis filmas, skirtas ne tik mažiesiems, bet ir visai šeimai, kuris nepasiūlo didelių ir išmintingų poteksčių, tačiau leidžia trumpam atitrūkti nuo gyvenimo ir pasimėgauti ankedotinėmis situacijomis.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 60/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žmogžudystė Rytų eksprese" / "Murder on the Orient Express"

Sveiki,

Ar vėl prasidės rašytojos Agatos Kristi kino era, kol kas niekas nežino, tačiau filmo ekranizacija „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (angl. Murder on the Orient Express) (2017) gali tapti tyla prieš sprogstančią audrą, ypač, jeigu filmas susilauks komercinės sėkmės, tai beveik neabejotina, kad į šią detektyvų karalienę Holivudas vėl atsigręš 180 laipsniu kampu, bet...

Bet komercinės sėkmės negarantuoju, nes filmas gana vidutiniškas. Į sales žiūrovus gali sutraukti nebent ištisas pulkas pačių ryškiausių aktorių ir netgi aktorės M. Pfeiffer grįžimas į didįjį kiną. Režisierius Kenneth Branagh, praeityje sukūręs „Torą“ ir pasaką „Pelenę“, toliau ištikimai laikosi atsargių ir komercija grįstų kino kūrimo taisyklių – labiausiai stengiamasi visomis išgalėmis palepinti žiūrovą vizualiniais vaizdiniais, kad net šis A. Kristi romano ekranizavimo galutinis rezultatas truputį priminė ne šiurpią detektyvinę istoriją, bet irgi veikiau pasaką. Pasitelkęs jau turimus įgūdžius, režisierius kūrė holivudinio braižo juostą neišrankiai masei, tad paryškintų spalvų tiek daug (kas iš esmės man netrukdo, net gražu), kad net paskandina savo herojus. Traukinio peronuose vykstantys keleiviai iš esmės yra karkasiniai, negyvi, imituojantys skirtingo tipažo charakterių portretus, nejaučiant, kaip veikėjai tampa patys tik dar vienomis dekoracijomis.

Kas myli „kiną dėl akių“, tai juosta iš principo nėra prasta, nes ir A. Kristi, žvelgiat kaip į rašytoją iš šių dienų perspektyvos, deja, nėra genijus ir daugelį savo detektyvinių storijų apie Erkiulį Puaro sukūrė pagal vieną ir tą patį braižą... Tai ko norėti iš scenaristų? Lengvą žiūrėjimą kiek paįvairino truputį gyvesnis Ekiulis Puaro, kurio vaidmenį atliko pats režisierius, įdomi ir finalinė scena, Kristaus Paskutinės vakarienės kompozicinė imitaciją, kurią pustuštėje salėje, kur žiūrovai susimetę kojas ant tuščių krėslų, tikriausiai nė nepastebėjo, nes pradėjo patamsyje žiūrėti į laikrodžius, tikriausiai jausdami, kad filmas tuoj baigsis.

Filmas labai jau vidutiniškas, neįsimenantis ir pernelyg pataikaujantis lepiems vaizdiniams, trūksta gylio, charakterių gyvumo. Tokios istorijos pateiktos nemąsliu ir neintriguojančiu „feisbukiniu“ būdu visada kiek tuštokos ir tampa tik greitu maistu kino sraute.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Piktieji paukščiai. Filmas" / "Angry Birds"

Sveiki,

Po suomių išleisto itin sėkmingo žaidimo „Piktieji paukščiai“ buvo galima tikėtis, kad piešti personažai anksčiau ar vėliau „ateis“ ir į didžiuosius kino ekranus. Debiutinis filmas „Piktieji paukščiai. Filmas“ (angl. „Angry Birds“) (2016) beregint tapo laukiamu filmu ir, kaip jau galime numanyti, toli gražu ne paskutiniu didžioje ekrano reginiu. 

Ar filmas šmaukštus ir juokingas? Taip. Ar jį smagu žiūrėti? Taip. Ar tinka visai šeimai? Taip. Tačiau neapsirikite, „Piktieji paukščiai“ gali pasiūlyti visus puikius amerikietiško animacinio filmo elementus, tačiau visgi žvelgiant į siužeto liniją, galima pasigesti įdomesnių siužetinių vingių ir įdomesnės istorijos. 

Kas vyksta šiame filme? Iš esmės paukščiai ramiai gyvena savo saloje, panašioje į mūsų politinėje santvarkoje, tačiau į salą atkeliauja kiaulės ir įvyksta apiplėšimas. Vienareikšmiškai aiškus ir šiek tiek skurdus siužetas, kurį galima nusakyti kaip kažkur jau matytą, regėtą, nugvelbtą. Nesakau, kad filmas kažką kopijavo – tikrai ne, tačiau siužetiškai filmas laikosi ant vieno pagrindinio įvykio, kaip ir, beje, daugelis animacinių filmų. Filmas iš esmės patiko tiek, kiek jame buvo juokingų epizodų, o jų gana nemažai, todėl galima visai neblogai pažiūrėti šį filmą su draugaus, bet vėlgi – kažin ko didingo animacijos rinkoje tikrai nesitikėkite.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pabrolių nuoma" / "The Wedding Ringer"

Sveiki, kino žiūrovai,

Vakar tikriausiai pamačiau vieną neįdomiausių šių metų komedijų, kuri vadinasi „Pabrolių nuoma“ (angl. The Wedding Ringer) (2015). Paskutiniu metu sąmoningai vengiu rimto kino ir norisi lyg ir atsikvėpti su pramoginėm komedijom, o po matyto tikrai juokingo filmo „Ji – šnipė“, komedijų alkis tik dar labiau sukilo. Internete apie šį filmą atradau puikių ir labai gerų atsiliepimų, kad tiesiogine to žodžio prasme „pasimoviau“ ant durtuvo.

Filmas labai prastas. Įstengiau pažiūrėti galbūt daugiau nei pusę. Jau vien tas apkūnokas kvailys jaunikis, kuris tuokiasi nežinia dėl ko už bukagalvės tuštutės – sunervino ir sudirgino, nes lyg viskas kažkur matyta jau nebe trečią sykį. Pirmą pusvalandį tik purškiau, kad nieko gero ir filmas neįstengs manęs prajuokinti, nes vien jau jo siužetas primena „Pagirios Las Vegase“ gaires, bet joms nė iš tolo neprilygsta, nereikia lyginti net su „Sunokusiomis pamergėmis“, kurios, pripažįstu, buvo labai juokingos. „Pabrolių nuoma“ šių filmų kontekste atrodo išties išskirtiniu savo nevykusius scenarijumi, nejuokingais juokeliais, nevykusiomis situacijomis. Filmas nepateikia absoliučiai nieko naujo ir atrodo totalus komedijų šablonas.

Kada paskutinį kartą žiūrėjau totalų šlamštą? Ak, šlamštų nepamenu, bet kol kas prisiminsiu „Pabrolių nuomą“, kai kitą kartą, paklausiu to paties, nors abejoju, ar savo galvelėje sugebėsiu išnešioti tiek ilgai šio filmo pavadinimą. Palaukit, apie kokį čia filmą dabar rašau...? Ak, jau pamiršau. Kaip apmaudu.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 35/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela