Filmas: "Egzorcistas: tikintysis" / "The Exorcist: Believer"

 

Sveiki,

 

Nedaugžodžiausiu, nes vaikystėje iš tikrųjų bijojau žiūrėti 1973-ųjų „Egzorcistą“. Po šitiek laiko pagaliau sukurtas jo tiesioginis tęsinys „Egzorcistas: tikintysis“ (angl The Exorcist: Believer) (2023). Sakau, pagaliau? Ogi be reikalo, nes visgi, nors ir turi sąsajų su pirmtaku, visgi scenarijus originalus, ne pagal knygą.

 

Nepasakyčiau, kad filmas absoliuti tragedija. Žiūrėti buvo galima nuo pradžių iki pabaigos. Būta net vietomis nemažai įtampos, tiesa, ją kėlė S. Kingo „Tai“ romano ekranizacijos motyvai t. y., dingimo neaiškios aplinkybės, šiokios tokios detektyvinės istorijos ir besiblaškantis tėvas dėl dingusios dukrelės. Klasikinę medžiagą bandoma absorbuoti Holivudui nustatytomis dabarties klišėmis, stereotipai – būtinai aktorių juodaodžių, būtinai visko po truputį ir, kad visi būtų patenkinti, kad niekas Holivudo nekaltintų rasizmu ar dar kažkuo. Tai jaučiasi, tikrai.

 

Tiesą sakant, nėra pernelyg ko čia analizuoti. Filmas skirtas šiurpinti, tačiau patys nuobodžiausi tampa pagrindiniai veikėjai. Visiškas kino charakterių albinosų paradas. Neįdomūs nė pro kur. Tėvas, jautęs kaltę, atleiskite, myžčioja aplink dukrelę kas žingsnį, o buvusi vienuolė (dabar gydytoja-slaugė) jaučia kaltę dėl buvusio aborto. Žodžiu, tradiciškos siaubo kino vertybės – tėvai kaip išprotėję maniakiškai veikiami tik tėviškų ir motiniškų instinktų, per čia teka kaltės pragaro upės ir jais naudojasi Šėtonas. Pala... Bet tai yra kone kiekviename siaubo filme ir tai daro istoriją labai nuobodžią. Nėra autentikos, viskas daugiau ar mažiau remiasi į pagarbą klasikiniam variantui, tačiau bandoma nenutolti nuo masinio žiūrovo, kuris jau žino, ko kiekviename žingsnyje tikėtis, nes išmokęs per tiek metų scenarijaus artikuliaciją kaip iš vadovėlio... Jeigu turite lūkesčių didesnių, nei eiliniam siaubekui, pamirškite, nusiteikite tiesiog parpsoti be didesnės intrigos ant sofos.

 

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 39/100

IMDb: 4.9

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žmogžudystė Rytų eksprese" / "Murder on the Orient Express"

Sveiki,

Ar vėl prasidės rašytojos Agatos Kristi kino era, kol kas niekas nežino, tačiau filmo ekranizacija „Žmogžudystė Rytų eksprese“ (angl. Murder on the Orient Express) (2017) gali tapti tyla prieš sprogstančią audrą, ypač, jeigu filmas susilauks komercinės sėkmės, tai beveik neabejotina, kad į šią detektyvų karalienę Holivudas vėl atsigręš 180 laipsniu kampu, bet...

Bet komercinės sėkmės negarantuoju, nes filmas gana vidutiniškas. Į sales žiūrovus gali sutraukti nebent ištisas pulkas pačių ryškiausių aktorių ir netgi aktorės M. Pfeiffer grįžimas į didįjį kiną. Režisierius Kenneth Branagh, praeityje sukūręs „Torą“ ir pasaką „Pelenę“, toliau ištikimai laikosi atsargių ir komercija grįstų kino kūrimo taisyklių – labiausiai stengiamasi visomis išgalėmis palepinti žiūrovą vizualiniais vaizdiniais, kad net šis A. Kristi romano ekranizavimo galutinis rezultatas truputį priminė ne šiurpią detektyvinę istoriją, bet irgi veikiau pasaką. Pasitelkęs jau turimus įgūdžius, režisierius kūrė holivudinio braižo juostą neišrankiai masei, tad paryškintų spalvų tiek daug (kas iš esmės man netrukdo, net gražu), kad net paskandina savo herojus. Traukinio peronuose vykstantys keleiviai iš esmės yra karkasiniai, negyvi, imituojantys skirtingo tipažo charakterių portretus, nejaučiant, kaip veikėjai tampa patys tik dar vienomis dekoracijomis.

Kas myli „kiną dėl akių“, tai juosta iš principo nėra prasta, nes ir A. Kristi, žvelgiat kaip į rašytoją iš šių dienų perspektyvos, deja, nėra genijus ir daugelį savo detektyvinių storijų apie Erkiulį Puaro sukūrė pagal vieną ir tą patį braižą... Tai ko norėti iš scenaristų? Lengvą žiūrėjimą kiek paįvairino truputį gyvesnis Ekiulis Puaro, kurio vaidmenį atliko pats režisierius, įdomi ir finalinė scena, Kristaus Paskutinės vakarienės kompozicinė imitaciją, kurią pustuštėje salėje, kur žiūrovai susimetę kojas ant tuščių krėslų, tikriausiai nė nepastebėjo, nes pradėjo patamsyje žiūrėti į laikrodžius, tikriausiai jausdami, kad filmas tuoj baigsis.

Filmas labai jau vidutiniškas, neįsimenantis ir pernelyg pataikaujantis lepiems vaizdiniams, trūksta gylio, charakterių gyvumo. Tokios istorijos pateiktos nemąsliu ir neintriguojančiu „feisbukiniu“ būdu visada kiek tuštokos ir tampa tik greitu maistu kino sraute.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela