Tikriausiai
nereikia pristatyti pakalikų iš filmo „Bjaurusis Aš“, pasirodžiusios pirmosios
dalies frančizės 2010 metais. Per 16 gyvavimo metų šie daugelio atpažįstami
geltonieji pampačkiukai tapo šio
laikmečio ne tik atpažįstamu kultūriniu fenomenu, bet ir dideliu prekybiniu
ženklu. Jie sulaukė 2015 metais atskiro animacinio projekto „Pakalikai“, o
naujausias filmas „Pakalikai ir
monstrai“ (angl. Minions & Monsters) (2026) jau
yra trečioji šios atskiros frančizės dalis. Tiesa, man labai juokinga ir
įtraukianti buvo 2022 pasirodžiusi antroji dalis.
Naujausioji
dalis „Pakalikai ir monstrai“, nors ir sulaukė geriausių kol kas kritikų
atsiliepimų, man ji pasirodė pernelyg paprasta ir vietomis primityvoka. Šioje
dalyje bandoma paaiškinti Pakalikų evoliuciją ir atvykimą į Aukso amžiaus
Holivudą. Pakalikai kuria filmą, kuriame pagrindinius vaidmenis nevaidindami, o
elgdamiesi pagal savo prigimtį, ir sukuria tuometinius kino šedevrus.
Suklestėjus siaubo žanrui ir atsiradus garsiniam kinui, Pakalikai iš burtų
knygų išsikviečia „aktorius“ monstrus, kad galėtų nufilmuoti siaubą, tad viskas
išeina gana kurioziškai...
Filmas
dėsningai sukurtas pagal neaukštus ir labai paprastai atpažįstamus studijos „Illumination“
standartus. Pasigedau įdomesnių idėjų, intelektualesnio humoro arba jau bent tokio
geresnio absurdo, kad galėčiau gerai pasijuokti kaip antroje dalyje. Visgi
stipriausias šios dalies aspektas yra sprendimas veikėjus susieti su
atpažįstamo Holivudo Aukso amžiaus epocha (vaikai to galbūt dar neįvertins),
nes filmas tampa tarsi ir šio laikmečio parodija ir kelione per kino
evoliucijos prisiminimus. Filme bandoma tam tikrus pakalikus jau
individualizuoti (Džeimsas ir Henris), kurie įgauna visų pakalikų būryje savitą
koloritą, tačiau viską suplokština gėrio ir blogio kovos įsisenėjęs šablonas,
kuris negali nieko daugiau naujo pasiūlyti, nei dar vieną seriją, kurios probleminė
trintis niekuo nesiskiria nuo kitų dalių, tad ir filmas pasirodė pernelyg
vidutinis ir vietomis primityvokas.
Mano įvertinimas: 5/10 Kritikų
vidurkis: 70/100 IMDb: 6.4
Sveiki! Toliau
tęsiu 90-ųjų rodytų serialų apžvalgas ir vienas iš jų, kurio tikrai jaunoji Z
arba Alfa kartos nėra nei girdėjusios, nei mačiusios. Aš tą serialą puikiai
prisimenu iš vaikystės! Tikrai tada buvau pradinukas, o „Namelis prerijose“ (angl.
Little House on the Prairie) buvo rodomas per Lietuvos televiziją
vakarais (dabar nepasakysiu, ar vien tik savaitgaliais, o gal ir
šiokiadieniais). Kokie tai galėjo būti metai? Tai tikrai turėjo būti 1995-1996
metai ir jį rodė bent jau kelerius metus. Vėliau
būtent ši serialo versija buvo ne kartą per LRT pakartota dieninėje programoje.
Tai vienas iš tų amerikiečių serialų, kuris buvo rodomas jau atgavus
Nepriklausomybę ir beregint Lietuvoje tapo populiarus kaip vakarietiškas
produktas. Apie prerijas, vadinasi, apie JAV dar senesnius laikus, tikriausiai vaizduojančius
XIX amžių ir šiek tiek priminė vėliau pradėtą per TV3 rodyti „Daktarė Kvin“,
kuris Lietuvoje anuomet kaip ir „Namelis prerijose“ buvo labai populiarūs, nes
iš Vakarų, nes atsvėrė tuos beprotiškai vienas į kitą panašius serialus iš
Lotynų Amerikos. Nepasakyčiau, kad anuomet man šis serialas stebino ar labai
jau patiko, nes pamenu, kad įsitraukdavau, ypač į pirmuosius sezonus, nes
nebuvo labai ko per televiziją pasirinkimo. Nieko nuostabaus, tebuvau vaikas,
kuris labiau laukdavo kokio nors animacinio filmuko, nei vaidybinio serialo
apie ūkininkus laukuose. Šiame įraše aptarsiu šio serialo fenomeną, aktorius,
filmavimo užkulisius ir vėliau pasirodžiusius šio kultinio serialo
perdirbinius. SERIALO
„NAMELIS PRERIJOSE“ PRODUKCIJA Amerikiečių
televizijos serialas „Namelis prerijose“, tapęs vienu ryškiausių šeimos dramų
pavyzdžių televizijos istorijoje (skamba išties įspūdingai, ar ne?), savo
kūrybinį kelią iš tikrųjų pradėjo nuo dviejų valandų trukmės bandomojo filmo,
eteryje pasirodžiusio 1974 metų kovo 30 dieną. Po sėkmingo starto NBC
televizijos tinklas užsakė visą serialą, kuris reguliariai buvo transliuojamas
nuo 1974 metų rugsėjo 11 dienos iki 1983 metų kovo 21 dienos. Per visą šį
laikotarpį žiūrovai išvydo devynis sezonus, per kuriuos buvo sukurtos 204
serijos, o paskutiniame etape serialas buvo pervadintas į „Namelis: nauja
pradžia“. Oficiali serialo istorija baigėsi 1983 metais, tačiau vėliau,
1983–1984 metų sezone, buvo sukurti trys specialūs televizijos filmai, kurie
užbaigė pagrindines siužetines linijas ir atsisveikino su herojais. Serialo
pagrindas – garsi autobiografinė Lauros Ingalls Wilder knygų serija apie
XIX amžiaus pabaigos gyvenimą Amerikos Vakaruose, pasakojanti apie Ingallsų
šeimos kasdienybę Minesotos valstijoje. Nors prieš šią garsiąją 1974 metų
adaptaciją nebuvo sukurta jokios itin reikšmingos ar visame pasaulyje
atpažįstamos draminės versijos teatruose ar kine, knygų populiarumas suteikė
puikų pagrindą televizijos projektui. Scenaristai, vadovaujami prodiuserio ir
aktoriaus Michaelo Landono, nors ir rėmėsi knygomis, seriale dažnai įtraukdavo
naujų veikėjų bei situacijų, kurios suteikdavo daugiau draminio svorio ir
plėtojo siužetą per devynerius metus. Pagrindiniu
serialo kūrėju tapo Michaelas Landonas, kuris ne tik atliko Čarlzo Ingallso
vaidmenį, bet ir buvo vienas pagrindinių režisierių, surežisavęs net 87
epizodus. Prie režisūros prisidėjo ir kiti patyrę profesionalai, pavyzdžiui,
prodiuseris Williamas F. Claxtonas bei aktorius Victoras Frenchas, vaidinęs
poną Edvardsą. Jų dėka serialas išlaikė vientisą, emocingą ir pamokantį toną,
kuris tapo „Namelio prerijose“ prekės ženklu, nors kai kuriais atvejais
scenaristai leido sau istoriškai netikslių laisvių, kurios vėliau tapo atpažįstamomis
detalėmis įdėmiems žiūrovams. Filmavimo
aikštelės buvo parinktos stengiantis kuo geriau atkartoti prerijų peizažą, nors
tikrovėje didžioji dalis eksterjero scenų buvo filmuojama „Big Sky Ranch“
rančoje Simi slėnyje, Kalifornijoje. Nors vaizdai turėjo priminti Minesotą,
žiūrovai dažnai galėjo pastebėti Kalifornijai būdingą kalvotą vietovę, kuri
skyrėsi nuo plokščių vidurio vakarų lygumų. Interjero scenos buvo filmuojamos
„Paramount“ studijoje Los Andžele, kur buvo pastatyti jaukūs Ingallsų namų ir
kitų miestelio statinių dekoracijų interjerai. Aktorių
atranka buvo vykdoma siekiant surasti charizmatiškus ir organiškus personažus,
o daugelis vaikų aktorių į serialą atėjo būdami labai jauni ir užaugo tiesiog
filmavimo aikštelėje. Melissa Gilbert, įkūnijusi Laurą Ingalls, užaugo
kartu su savo personažu, kas suteikė serialui natūralumo ir autentiškumo. Kiti
personažai, pavyzdžiui, Carrie Ingalls, buvo vaidinami dvynių (Lindsay ir
Sidney Greenbush), siekiant palengvinti intensyvų filmavimo grafiką ir
laikytis darbo su vaikais taisyklių, tačiau tokie sprendimai kartais keldavo
iššūkių dėl jų vaidybos įgūdžių raidos.
Per
ilgą serialo gyvavimo laikotarpį kai kurie aktoriai buvo keičiami tik tada, kai
tai diktavo siužetinė logika arba aktorių asmeninės aplinkybės. Pavyzdžiui,
serialui progresuojant, buvo pristatomi nauji personažai, tokie kaip Albertas,
Džeimsas ar Kasandra, siekiant išlaikyti žiūrovų susidomėjimą vaikų
siužetinėmis linijomis, kai pradiniai personažai jau tapo suaugusiais. Visgi,
pagrindinė Ingallsų šeimos branduolio sudėtis išliko gana stabili, todėl
žiūrovai suaugusius aktorius ir jų vaikus matė bręstant natūraliai, kas tapo
viena iš didžiausių šio serialo vertybių. Serialas
baigėsi 1983 metais ne tik dėl mažėjančių reitingų, bet ir dėl to, kad
Michaelas Landonas nusprendė pasitraukti iš pagrindinio aktorių sąrašo, kas iš
esmės pakeitė visą projekto dinamiką. Nors po „Namelio prerijose“ bandyta
pratęsti istoriją su „Naujos pradžios“ koncepcija, ji nepasiekė tokios didelės
sėkmės kaip pagrindinis serialas. Visas kūrybinis procesas, pradedant lokacijų
paieškomis Arizonoje ir Kalifornijoje bei baigiant atsisveikinimu su „Big Sky
Ranch“ setais, išlieka svarbia televizijos klasikos dalimi, iki šiol menama dėl
savo gebėjimo perteikti paprastas, bet universalias žmogaus gyvenimo tiesas. PAGRINDINIAI
„NAMELIS PRERIJOSE“ AKTORIAI IR JŲ SUSIKLOSTĘ LIKIMAI
Michael
Landon (Čarlzas Ingallsas) Michaelas
Landonas (1936-1991) buvo ne tik pagrindinis serialo aktorius, bet ir jo
kūrybinis variklis, ėjęs vykdomojo prodiuserio, scenaristo ir režisieriaus
pareigas. Jo suvaidintas Čarlzas Ingallsas tapo amerikietiškos tėvystės
simboliu – stiprus, sąžiningas, atsidavęs šeimai ir visada pasiruošęs įveikti
bet kokius iššūkius dėl savo artimųjų. Aktoriui šis vaidmuo buvo itin svarbus,
nes po ilgalaikio darbo „Bonanza“ seriale, jis troško sukurti kažką šilto,
moralumą puoselėjančio ir šeimos vertybes pabrėžiančio. Landonas garsėjo savo
griežta darbo etika ir tuo, kad filmavimo aikštelėje buvo itin reiklus, tačiau
kartu ir labai artimas su savo „šeima“, su daugeliu aktorių palaikęs ryšius iki
pat gyvenimo pabaigos. Asmeninis
Landono gyvenimas buvo spalvingas, lydimas ne tik sėkmės, bet ir viešų skyrybų
bei įvairių spekuliacijų. Jis buvo vedęs tris kartus, o jo santykiai su
kolegomis ir šeimos nariais dažnai patekdavo į bulvarinės spaudos akiratį.
Paskutiniame gyvenimo etape aktorius susidūrė su sunkia sveikatos būkle – 1991
metais jam buvo diagnozuotas kasos vėžys, apie kurį jis atvirai papasakojo
visuomenei. M. Landonas mirė 1991 m. liepos 1 d., būdamas 54 metų, o jo
netektis buvo skaudžiai sutikta milijonų gerbėjų visame pasaulyje. Nors jis
išėjo anksti, jo palikimas televizijoje ir Čarlzo Ingallso įvaizdis išlieka
vienu geriausiai atpažįstamų televizijos istorijoje.
Karen
Grassle (Karolaina Ingalls) Karen
Grassle suvaidinta Karolaina Ingalls, dar žinoma kaip „Ma“, tapo serialo
moraliniu kompasu, atspindinčia XIX amžiaus pionierių moters stiprybę, kantrybę
ir begalinį švelnumą. Nors vaidmuo atrodė ramus, Grassle sugebėjo jam suteikti
gylio – jos herojė buvo ne tik namų šeimininkė, bet ir tvirta atrama Čarlzui
bei auklėtoja savo vaikams. Aktorė į šį vaidmenį atėjo su solidžiu teatro
išsilavinimu, todėl jai pavyko sukurti labai realistinį, nenuspėjamą ir kartu
nepaprastai šiltą personažą, kuris seriale vystėsi nuo jaunos motinos iki
subrendusios, visko mačiusios prerijų moters. Po
serialo pabaigos Karen Grassle tęsė savo karjerą teatre ir televizijoje, nors
niekada nepakartojo „Namelio prerijose“ sulaukto milžiniško populiarumo. Ji
dažnai atvirai kalbėdavo apie iššūkius, su kuriais susidūrė filmavimo metu,
ypač apie atlyginimų nelygybę, kai jos honoraras buvo žymiai mažesnis už jos
ekrano partnerio M. Landono, nors ji vaidino lygiavertį vaidmenį. Aktorė yra
gyva, ji aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, o 2021 metais išleido
memuarus „Bright Lights, Prairie Dust“, kuriuose atskleidė savo kovą su
alkoholizmu praeityje bei detales apie darbą su M. Landonu. Jos gyvenimas
šiandien – tai įkvepiantis atvirumo ir profesinio orumo pavyzdys.
Melissa
Gilbert (Lora Ingalls) Melissa
Gilbert tapo serialo „širdimi“, suvaidinusi Laurą Ingalls – personažą, kuris
kartu su žiūrovais užaugo prieš kameras nuo mažos mergaitės iki suaugusios
moters. Jos vaidyba buvo stebėtinai organiškai jaučiama, nes ji ir realybėje
subrendo filmavimo aikštelėje, per devynerius metus tapdama ne tik aktorystės
meistre, bet ir tikra „Namelio prerijose“ veidu. Šis vaidmuo neabejotinai
apibrėžė jos visą profesinę ateitį, suteikdamas jai pasaulinį žinomumą, tačiau
kartu ir suformuodamas tam tikrus stereotipus, kurių aktorei vėliau teko
atsikratyti. Melissos
Gilbert asmeninis gyvenimas po „Namelio prerijose“ pabaigos tapo nuolatiniu
dėmesio centru, kuriame skaudžios pamokos susipynė su viešomis
transformacijomis. Aktorė savo memuaruose, ypač knygoje „Prairie Tale“, itin
atvirai aprašė ilgus metus trukusią kovą su priklausomybėmis nuo alkoholio ir
narkotikų. Ji pripažino, kad ankstyva šlovė, didžiulis spaudimas ir noras
pritapti Holivudo vakarėlių kultūroje privedė ją prie savidestrukcijos, kurią
įveikti pavyko tik po daugelio metų intensyvios terapijos ir sąmoningų pastangų
išsivaduoti iš praeities šešėlių. Ši kova buvo ne tik jos asmeninė pergalė, bet
ir drąsus žingsnis viešai prabilti apie temas, kurios devintajame ir
dešimtajame dešimtmečiuose buvo stigmatizuojamos. Jos
santykių istorija buvo ne mažiau audringa nei vidinės kovos, dažnai patekdavusi
į pirmuosius bulvarinės spaudos puslapius. Vienas garsiausių ir labiausiai
eskaluotų jos romano epizodų buvo jaunystės ryšys su aktoriumi Robu Lowe’u,
kuris baigėsi po ilgų sužadėtuvių ir dramatiško išsiskyrimo, tapusio tikra
Holivudo sensacija. Vėliau jos gyvenime sekė trys santuokos: pirmoji su
aktoriumi Bo Brinkmanu, antroji – su Bruce'u Boxleitneriu, su kuriuo ji
išgyveno ilgą, tačiau galiausiai iširusią sąjungą, ir galiausiai trečioji,
laiminga santuoka su aktoriumi Timothy Busfieldu, su kuriuo ji šiandien gyvena
atokiau nuo miesto šurmulio. Šios skyrybos nebuvo tik popierinės procedūros –
tai buvo viešai stebimi procesai, reikalavę didelės emocinės ištvermės auginant
vaikus ir išlaikant profesinį orumą. Be
asmeninių dramų, Gilbert gyvenimą lydėjo ir sveikatos iššūkiai bei profesinė
transformacija. Ji viešai kalbėjo apie stuburo traumas, patirtas „Šokių su
žvaigždėmis“ metu, kurios pareikalavo rimtų operacijų ir ilgo atsigavimo
periodo. Visgi, šie sunkumai jos nesustabdė – priešingai, jie tapo postūmiu
ieškoti naujų veiklos sričių. Jos politinis bandymas tapti JAV Kongreso nare
2016 metais buvo drąsus, nors ir ne itin sėkmingas žingsnis, atskleidęs jos
norą kovoti už socialinį teisingumą. Šiandien Melissa Gilbert yra gerbiama kaip
buvusi Ekrano aktorių gildijos (SAG) prezidentė – ši pozicija įrodė jos
gebėjimą vadovauti ir ginti aktorių teises. Šiandien ji gyvena ramesnį,
autentiškesnį gyvenimą, kurį pati dažnai apibūdina kaip „sugrįžimą prie
ištakų“, derindama aktorystę su paprastais kaimo gyvenimo džiaugsmais, taip
galutinai užversdama audringos jaunystės ir skandalų puslapį.
Melissa
Sue Anderson (Meri Ingalls) Melissa
Sue Anderson suvaidinta vyriausioji dukra Meri Ingalls buvo serialo personažas,
kuriam teko išgyventi bene dramatiškiausius likimo vingius, įskaitant aklumą ir
mokytojos karjerą. Šis vaidmuo reikalavo ypatingo aktorinio meistriškumo, nes
jai teko perteikti ne tik fizinę negalią, bet ir vidinę stiprybę bei
pasiaukojimą. Anderson puikiai suvaidino disciplinuotą, pareigingą ir
intelektualią vyriausiąją seserį, kuri dažnai buvo kontrastas maištingesnei
Lorai, ir dėl šio darbo ji buvo nominuota „Emmy“ apdovanojimui, o tai buvo
didelis pasiekimas tokio amžiaus aktorei. Nors
aktorė buvo itin talentinga, po serialo pabaigos ji dažniausiai rinkdavosi
mažiau pastebimus vaidmenis ir gyveno gana uždarą gyvenimą, vengdama bulvarinių
skandalų ir per didelio žiniasklaidos dėmesio. Ji ištekėjo už prodiuserio
Michaelo Sloano ir persikėlė gyventi į Kanadą, kur tapo natūralizuota šalies
piliete. Šiandien ji yra gyva, toliau retsykiais pasirodo projektuose, tačiau
daugiausiai dėmesio skiria asmeniniam gyvenimui su šeima. Jos pasitraukimas iš
didžiosios šlovės centro buvo sąmoningas pasirinkimas, padėjęs išvengti „vaiko
žvaigždės“ prakeiksmo ir susikurti ramų, subalansuotą gyvenimą.
Lindsay
ir Sidney Greenbush (Kerė Ingalls) Dvynės
Lindsay ir Sidney Greenbush pasidalino jauniausios Ingallsų dukros Kerės
vaidmeniu, kas buvo įprasta praktika norint neviršyti griežtų darbo valandų,
taikomų vaikams Holivude. Jų vaidmuo seriale buvo gana epizodinis, daugiausia
reikalaujantis tiesiog buvimo kadre, vaikiško nekaltumo ir žavesio, tačiau jos
tapo ikonine dalimi, ypač dėl garsiosios serialo įžangos, kurioje Kerė
pargriūva bėgdama per pievą. Būdamos labai mažos, jos augo filmavimo aikštelėje
kartu su visa Ingallsų šeima, o serialas joms buvo tarsi antrieji namai. Po
serialo pabaigos dvynių keliai pasuko ne į aktorystę, o į kitas sritis, nes
Holivudo industrijos spaudimas jas vargino. Jų asmeninis gyvenimas po šlovės
buvo gana tylus, tačiau ne be tragedijų – pavyzdžiui, 2009 metais Sidney
Greenbush išgyveno didelį skausmą, kai nusižudė jos vyras. Abi seserys yra
gyvos, tačiau jos jau seniai nebesinaudoja „vaikų žvaigždžių“ statusu ir gyvena
paprastus, privačius gyvenimus, visgi retkarčiais pasirodydamos įvairiuose
renginiuose, skirtuose „Namelio prerijose“ gerbėjams, kur su nostalgija
dalinasi prisiminimais apie savo ankstyvąją patirtį kine. KITOS
ADAPTUOTOS SERIALO „NEMELIS PRERIJOSE“ VERSIJOS Lauros
Ingalls Wilder literatūrinis palikimas per dešimtmečius tapo neatsiejama
populiariosios kultūros dalimi, todėl nenuostabu, kad istorija apie Ingallsų
šeimą ne kartą buvo perdirbta ar ekranizuota. Bene
labiausiai žiūrovams įsiminęs neoriginalus projektas yra 2005 metų
miniserialas, rodytas per ABC televiziją kaip „Nuostabiojo Volto Disnėjaus
pasaulio“ dalis. Ši šešių dalių adaptacija siekė tiksliau laikytis
literatūrinio pirminio šaltinio nei septintojo dešimtmečio Michaelo Landono
versija. Čarlzo Ingallso vaidmenį čia atliko Cameronas Bancroftas, o Karolainos
– Erin Cottrell. Nors ši versija buvo giriama už estetiką ir bandymą atkurti
XIX a. dvasios autentiškumą, ji nesulaukė tokio paties kultinio statuso, kokį
išlaikė originalusis serialas. Šiuo
metu pasaulį pasiekia ilgai lauktas naujas projektas – 2026 metų „Netflix“
serialas, kuris žada gerokai modernesnį ir kompleksiškesnį požiūrį į Ingallsų
šeimos istoriją. Ši adaptacija nėra tiesioginis klasikinio serialo perdirbinys,
o nauja interpretacija, prodiusuojama „CBS Studios“ ir „Anonymous Content“.
Seriale pagrindinį Lauros vaidmenį atlieka Alice Halsey, o jos tėvus įkūnija
Luke’as Bracey ir Crosby Fitzgerald. Naujoji versija pabrėžia ne tik Ingallsų
šeimos išgyvenimus, bet ir platesnį istorinį kontekstą, įtraukdama čiabuvių
bendruomenių, pavyzdžiui, Oseidžių tautos, perspektyvą, siekiant pavaizduoti ne
vienpusį, o tikroviškesnį Amerikos Vakarų kolonizacijos vaizdą. Vertėtų
paminėti, kad tarp šių didžiųjų projektų egzistavo ir daugiau mažesnių bandymų
adaptuoti knygas, įskaitant 2000–2001 metais pasirodžiusius televizijos filmus
„Beyond the Prairie“, kurie pasakojo apie vėlesnius Lauros Ingalls Wilder
gyvenimo etapus. Taip pat egzistavo 1975 metais sukurta animacinė serija
„Laura, the Prairie Girl“. Tad „Namelis prerijose“ per dešimtmečius tapo
medžiaga, kuri transformuojasi kartu su auditorijos lūkesčiais: nuo klasikinės
šeimos dramos iki šiuolaikinio, istoriniu jautrumu pasižyminčio pasakojimo. TOP
10 NETIKĖTŲ FAKTŲ APIE SERIALĄ „NAMELIS PRERIJOSE“ 1.Vaikų
šokiravimas dėl tikroviškumo. Michaelas Landonas buvo meistras, siekiantis
išgauti kuo natūralesnes reakcijas. Kai filmavimo metu vaikams aktoriams
reikėdavo verkti, Landonas ne visada prašydavo jų vaidinti – jis kartais
pasakodavo jiems itin liūdnas, išgalvotas istorijas arba net gąsdindavo, kad
„įsimylėjęs“ paukščiukas mirė, kad tik vaikai tikrai apsiašarotų. 2.
Svarbiausia „įžangos“ paslaptis. Garsiojoje serialo įžangoje, kurioje maža
mergaitė parbėga per kalvą ir pargriūva, iš tiesų matome Sidney Greenbush.
Filmavimo metu ji tikrai suklupo ir susižeidė koją, o kadangi scena atrodė
labai natūraliai ir gražiai, režisierius nusprendė ją palikti kaip pagrindinį
serialo akcentą. 3.
Karen Grassle slapyvardis. Aktorė Karen Grassle (Karolaina Ingalls) prieš
gaudama vaidmenį seriale dirbo teatre ir buvo žinoma kaip Gabriel Tree. Tik kai
Michaelas Landonas pasiūlė jai „Ma“ vaidmenį, jis primygtinai reikalavo, kad ji
susigrąžintų savo tikrąjį vardą, nes manė, jog „Gabriel Tree“ netinka šeimos
serialui. 4.
Saldainių apgaulė. Kad vaikai aktoriai filmavimo metu būtų linksmi ir
energingi, aikštelėje buvo gausiai naudojami saldainiai. Visgi, Melissa Gilbert
vėliau prisipažino, kad dažnai filmuojant scenas prie stalo, maistas, kurį jie
„valgė“, būdavo pasenęs, nes tos pačios lėkštės būdavo naudojamos kelias dienas
iš eilės. 5.
Perukų naudojimas. Serialo eigoje aktorių išvaizda keitėsi, tačiau ne visada
natūraliai. Pavyzdžiui, Michaelas Landonas, norėdamas išlaikyti nepriekaištingą
Čarlzo Ingallso įvaizdį, serialo pabaigoje pradėjo nešioti peruką, nes jo
tikrieji plaukai dėl streso ir amžiaus pradėjo retėti. 6.
Iššūkiai su orais. Nors serialas atrodė jaukus, filmavimas Kalifornijos
dykumoje buvo tikra kančia. Temperatūra „Big Sky Ranch“ dažnai pakildavo virš
40°C, todėl aktoriai, vilkintys sunkius, storus XIX a. drabužius, nuolat
alpdavo, o filmavimo aikštelėje nuolat budėjo medikų brigados. 7.
Slaptas „Bonanza“ ryšys. Serialo kūrimo komanda buvo beveik identiška kitam
Landono hitui – „Bonanza“. Daugelis operatorių, apšvietėjų ir net kaskadininkų
perėjo iš vieno serialo į kitą, todėl „Namelis prerijose“ technine prasme buvo
tarsi dvasinis „Bonanza“ tęsinys. 8.
Neapykanta tarp aktorių. Nors ekrane jie atrodė kaip tobula šeima, užkulisiuose
ne viskas buvo ramu. Pavyzdžiui, santykiai tarp Michaelo Landono ir Katherine
MacGregor (kuri vaidino piktąją ponią Oleson) nebuvo patys geriausi – Landonas
dažnai erzindavo ją dėl jos perfekcionizmo, nors pripažino, kad jos suvaidintas
personažas yra būtinas serialo intrigai. 9.
Knygų autorės dukros įtaka. Laura Ingalls Wilder dukra Rose Wilder Lane buvo
aktyviai įsitraukusi į tai, kaip bus pateikta jos motinos biografija. Ji ne
visada pritarė televiziniams nukrypimams nuo knygų faktų ir netgi bandė daryti
įtaką scenarijui, reikalaudama daugiau istoriškai teisingų detalių. 10.
Dekoracijų „kruvinas“ finalas. Kai serialas buvo užbaigtas, Michaelas Landonas
sugalvojo neįprastą būdą atsisveikinti su filmavimo vieta. Kadangi buvo
sutarta, jog miestelis turi būti sunaikintas (kad niekas kitas negalėtų
naudotis dekoracijomis), jis leido sprogdinti pagrindinius pastatus. Aktoriams
tai buvo ypač jautrus momentas, nes jie matė, kaip jų „namai“ virsta
griuvėsiais realybėje, o ne tik vaidyboje.
Sveiki! Mėgstu
animacinius komercinius filmus visai šeimai! Jie išties neša dažniausiai
elementarias geras žinias, būna iš ko pasijuokti, susitapatinti, nors ir
daugelis iš jų, galima sakyti, gana klišiniai. Norėčiau tokių filmų žiūrėti
daugiau, tad pasirinkau gana gerai žiūrovų ir kino kritikų įvertintą Daniel
Chong kurtą animacinį filmą visai šeimai „Šokliai“ (angl. Hoppers)
(2026), kuris pasakoja apie berniokiškos išvaizdos Mabelę, kuri labiausiai myli
savo senelę, o laiką mėgsta leisti atokioje gamtoje, prie kūdros, ir valandų
valandas stebėti tos aplinkos ekosistemą. Mabelė
be galo jautrios sielos asmenybė, ji jau nuo mažumės suvokė, kad gyvūnai turi
gyventi darniai natūralioje aplinkoje, todėl suaugusi tampa aplinkosaugos
aktyviste, kuri stengiasi kovoti prieš miesto mero Džerio užmačias statyti
aplinkkelį per jau brangiausią teritoriją – gamtos vietelę, kuri padeda
prisiminti močiutę. Galiausiai Mabelę dėl miesto mokslininkų sukurto aparato
persikelia į dirbtinio bebro kūną ir patenka į natūralų gyvūnijos pasaulį, kuriame
bando išspręsti tuos pačius galios ir paklusnumo įstatymus, kuriais apsėsti ir
patys žmonės. Man keisčiausiai buvo pavaizduota gyvūnijos ėdesio sistema, t. y.
kad žvėrys gyvena savo prigimtinį gyvenimą ir leidžiasi savanoriškai suryjami
stipresnių už save, nors tuo pačiu gyvūnijos pasaulis įsiunta, kad Mabelė
netyčia pritrėškia valdovę drugelį, kuriai balsą paskolino ne kas kitas, o
būtent garsioji Meryl Streep. Šiaip
„Šokliai“ bando suartinti miesto žmogų prie gamtos pačiu keisčiausiu būdu –
transplantuojant žmogaus sąmonę į gyvūno kūną, nes tik iš gyvūnijos pasaulio
galima tapti dar labiau empatiškais aplinkai. Filmas iš serijos apie
aplinkosaugą, nors gyvūnijos pasaulis, ar tai bebūtų diktatūros ištroškęs
vikšras ar bebrų užtvankos hierarchinė bendruomenė, jie vis tiek personifikuoti
kaip žmogiškojo pasaulio atspindys, o gyvūnų charakteriai konstruojami pagal žmogiškuosius
archetipus. Ar tai padeda suprasti, ką jaučią bebras, drugelis ar meška? Tai tik
filmo keliama iliuzija, tačiau neatimsi vieno – istorija padeda kurti atjautą
aplinkai, kuria visos gyvybės formos dalijasi. Filmas, žinoma, neišvengė
klišių, naratyvas nuspėjamas, o „Šoklius“ iš kitų animacinių filmų išskiria
nebent nauja technologinė idėja transplantuoti sąmonę į gyvūnus ir jų robotų
pakaitalus, tačiau pats filmo didaktinis turinys toli nepabėga nuo pirmtakų.
Filmas, kurį galima žiūrėti su šeima. Mano
įvertinimas: 6.5/10 Kritikų
vidurkis: 73/100 IMDb:7.3
Draugui, kurį tempiausi į „rimtą filmą“, likau skoloje
pažiūrėti kartu animacinį filmą „Kempiniukas Plačiakelnis. Kelnių paieškos“
(angl. The SpongeBob Movie: Search for SquarePants). Tiesą
sakant, vaikystėje, pamenu labai gerai, žiūrėdavau „Kempiniuko Plačiakelnio“
serialą, bent jau pirmuosius sezonus tikrai. Serialas pradėtas rodyti 1999
metais su pertraukomis kuriamas dar ir šiandien, skaičiuojamas 16-asis sezonas,
tad tokia komercinė sėkmė paskatino kurti pagal jį ir ilgametražius kino
filmus. Nesu tikras, ar esu iš jų matęs bent vieną... Pirmasis pasirodė 2004
metais ir po to sulaukė dar kelių dalių. Naujausią visgi teko neseniai
pamatyti.
Atrodo, kad prisiminiau vaikystę! Veikėjai nė kiek
nepasenę, atrodo, kad vėl grįžau į jūros dugną, kur naiviai savimi pasitikintis
Kempiniukas toliau gyvena su žvaigžde Patriku ir niurzgliu kalmaru savus
gyvenimus ir patiria nuotykius. Šįkart Kempiniukas paauga, tampa dičkiu, todėl
norėdamas tapti kuo greičiau suaugusiu, ruošiasi į nuotykius. Scenaristai apjungia
„Kempiniuko Plačiakelnio“ pasaulį su puikiai masinėje kultūroje žinoma „Skrajojančio
olando“ istorija. Skrajojančio olando legenda atsirado XVII a. vandenynų
klestėjimo laikais, manoma, įkvėpta realių kapitonų ambicijų ir pasikartojančių
laivų dingimų prie Gerosios Vilties kyšulio. Pasakojimas teigia, kad užsispyręs
kapitonas, nepaisydamas audros ir dieviškų įspėjimų, prisiekė apiplaukti kyšulį
net jei tai truktų iki Paskutinio teismo dienos, todėl buvo pasmerktas amžinai
klaidžioti vandenynuose be teisės prisišvartuoti. Ši istorija simbolizuoja
mirtiną išdidumą ir beviltišką egzistenciją tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių,
o jūreiviai tikėjo, kad pamatyti šį švytintį šmėklos laivą yra blogiausia
lemianti pranašystė. Kadangi „Kempiniuko Plačiakelnio“ istorija susijusi su
piratais, tai kodėl nepanaudojus dar vieną atpažįstamą masinės kultūros ženklą?
Filmas ir juokingas, ir išmaiktus, tačiau mano galvai
jau buvo pernelyg primityvus. Gal pernelyg orientuotas į vaikus ir paauglius? Sunku
pasakyti. Filmo dinamika primena senuosius kompiuterinius žaidimus, t. y.
veikėjai turi pereiti kaskart sudėtingesnius žaidimo ir užduočių kambarius, kad
būtų panaikintas olando prakeiksmas ir pats Kempiniukas pagaliau sutvirtėtų
dvasiškai ir viskas atsistotų į savas vėžes. Panašiai, žinokite, taip ir
nutinka. Šis nesudėtingas, nepretenzingas ir, sakyčiau, idėjų stokojantis
filmas labiau veikia kaip priedas ar duoklė kultinio serialo kontekste. Atrodo,
kad sukurtas paskubomis, laikantis elementarių taisyklių ir šablonų, todėl
filmą, tikėtina, kad jau po savaitės pamiršiu...
Tiems, kam per 30 ir daugiau metų, tikriausiai labai
puikiai prisimena dešimtame dešimtmetyje per LNK rodytą australų serialą „Be
namų negerai“ (angl. Home and Away), kuris buvo kuriamas
ištisus dešimtmečius ir užaugino ne vieną puikiai žinomą iš Australijos kilusį
aktorių. Sunku pasakyti, kokio populiarumo tuomet Lietuvoje buvo „Be namų
negerai“, kai tik jį pradėjo rodyti, bet puikiai pamenu, kad jis kuo
puikiausiai konkuravo su jaunimo serialiais tokiais kaip „Beverli Hilsas 90210“,
„Penketukas“ ir kt., nes tikriausiai natūraliau ir paprasčiau kalbėjo apie gyvenimiškas
situacijas, nei patetiški, jausmingi ir perspausti Lotynų Amerikos serialai. Serialas
sulaukė galybės sezonų ir serijų, aišku, jos visos niekada nebuvo parodytos
Lietuvoje. Tiesa, pamenu pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje žiūrovų laiškų dėka
LNK kurį laiką atgaivino „Be namų negerai“ idėją ir vėl buvo transliuojami
naujieji sezonai, tačiau serialas jau nebesulaukė tokio susidomėjimo kaip
dešimtajame dešimtmetyje, todėl televizija nutraukė rodymą. Šiandien apžvelgsiu
šio serialo istoriją, jūsų pageidavimu, pagrindinę pasakojimo liniją ir poveikį
australams.
„Be namų negerai“ prasideda kaip australų
muilo opera 1988 metais!
Serialo „Be namų negerai“ idėja Australijoje gimė iš
televizijos prodiuserio Alano Batemano (Alan Bateman) sumanymo. Jo
tikslas buvo sukurti naują, jaunimui skirtą muilo operą, kuri užpildytų eterio
spragą, atsiradusią po to, kai populiarus to meto serialas „Sons and Daughters“
(liet. „Sūnūs ir dukros“) buvo nutrauktas. Batemanas pastebėjo, kad didžiulė
Australijos gyventojų dalis persikelia į priemiesčius, todėl jis norėjo
pavaizduoti šiuolaikinę socialinę problemą – šeimų, persikeliančių iš miesto į
mažesnes pakrantės bendruomenes, integraciją. Pagrindinė serijos idėja buvo
perteikti antrųjų šansų temą ir parodyti, kaip mažoje pakrantės gyvenvietėje
įsikūrusi globėja Pippa Ross su vyru Tomu priima paauglius globotinius,
patyrusius traumų ir šeimos problemų, siūlydama jiems naują pradžią.
Serialas debiutavo 1988 metų sausį „Seven Network“
eteryje, tačiau jo startas nebuvo lengvas. Pirmosios savaitės buvo sunkios, ir
serialo žiūrimumas buvo toks žemas, kad net buvo svarstoma apie jo nutraukimą.
Vis dėlto, Batemano ir jo komandos dėka, serialas gavo laiko įsitvirtinti, ir
per kelis mėnesius istorijos tapo įtikinamesnės, o veikėjai – populiaresni. Nuo
1988 m. pabaigos iki 1995–1996 m. „Be namų negerai“ Australijoje tapo labai
populiarus ir stabiliai dominuojančia programa vakaro transliacijoje, ypač
jaunimo amžiaus grupėje. Kiekviena serija reguliariai pritraukdavo nuo 1,5 iki
2 milijonų žiūrovų, o svarbūs siužeto įvykiai ir vestuvės pasiekdavo dar
didesnį žiūrimumą.
Serialo sėkmė greitai peržengė Australijos ribas. Jis
turėjo didelį poveikį masinei kultūrai, tapdamas ne tik pramogos šaltiniu, bet
ir kultūros eksportu, formuojančiu tarptautinį Australijos paauglių ir
pakrantės gyvenimo stereotipą. Būtent 1988–1996 m. laikotarpiu „Be namų negerai“
buvo rodomas maždaug 30–40 šalių, įskaitant didžiąją dalį Jungtinės Karalystės
(JK) ir Airijos, kur jis tapo itin populiarus per pietų ir pavakarės rodomus
peržiūros laikus. Jis taip pat buvo rodomas Naujojoje Zelandijoje,
Skandinavijos šalyse (pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje), taip pat kai
kuriose Europos ir Artimųjų Rytų šalyse.
Žiūrimumo požiūriu, serialas išsiskyrė tuo, kad
sėkmingai sujungė klasikinės muilo operos elementus (kasdienius santykius,
šeimos dramas) su aktualiomis jaunimo problemomis (narkotikai, paauglių
nėštumas, mokyklos patyčios, tėvų netektis). Šis derinys užtikrino nuolatinį
populiarumą ir komercinę sėkmę. „Be namų negerai“ tapo neatsiejama Australijos
televizijos dalimi ir netgi veislynas jauniesiems aktoriams – iš jo iškilo
tokios vėliau Holivude išgarsėjusios žvaigždės kaip Heathas Ledgeris, Isla
Fisher ir Naomi Watts.
Kaip vystėsi „Be namų negerai“ evoliucija
po 1996-ųjų ir vėliau?
Kaip minėjau, serialas „Be namų negerai“ buvo pradėtas
kurti 1988 metais, ir jis vis dar yra kuriamas iki šių dienų, kas liudija apie
jo nepaliaujamą populiarumą. Visgi tai nėra ilgiausias visų laikų serialas,
nors jis jau kuriamas 38 metus, pagal reitingą pasaulyje užima tik 10 vietą
pagal serialo ilgumą. Per visą šį laikotarpį, t. y. nuo 1988 m. iki 2025 m., buvo
sukurta daugiau nei 8500 serijų ir daugiau nei 38 sezonai. Nors tikslus
serijų skaičius nuolat auga, šis mastas daro jį vienu ilgiausiai rodomų serialų
Australijos istorijoje, ir tikrai ilgiausiai rodoma drama per „Seven Network“
kanalą.
Serialo koncepcija bėgant metams ženkliai pasikeitė.
Iš pradžių, 1980-aisiais ir 1990-ųjų pradžioje, tonas buvo šiltas, šeimyniškas
ir orientuotas į socialinę sritį, akcentuojant globos namų savininkų Pippos ir
Tomo Rossų ramybę ir paauglių globotinių integraciją. Vėliau, apie 2000-uosius
metus ir vėliau, tonas tapo dinamiškesnis ir dramatiškesnis, artimesnis tipinei
muilo operai. Siužetinės linijos pradėjo apimti daugiau nelaimingų atsitikimų,
gamtos katastrofų (pvz., gaisrai, audros), nusikaltimų, pagrobimų ir netgi
sektų įvykius, kad išlaikytų aukštą žiūrovų intrigą ir atitiktų besikeičiančius
auditorijos poreikius.
Siužetinės linijos per tris dešimtmečius patyrė
esminių pokyčių. Ankstyvosios siužetinės linijos dažniausiai buvo skirtos
paauglių romantinėms dramoms, mokyklos iššūkiams ir kasdienėms šeimos
problemoms (pvz., narkomanija, skyrybos). Vėlesniuose sezonuose, siekiant
pritraukti plačiąją auditoriją, atsirado psichologinis teroras, žmogžudystės,
medicininės dramos (pvz., koma, amnezija) ir įtempti teisiniai procesai. Šis
perėjimas parodė serialo prisitaikymą prie pasaulinių televizijos tendencijų,
kai muilo operos virto labiau į dramą orientuotais serialais.
Aktorių ir pagrindinių veikėjų pasirodymo politika
visuomet buvo rotacinė. Seriale buvo nuolat keičiami jauni aktoriai, tam, kad
serialas nuolat pritrauktų jaunąją auditoriją ir atrastų naujų talentų. Tačiau
stabilumą palaikė ilgamečiai pagrindiniai veikėjai – aktoriai, kurie išliko
ištikimi serialui nuo pat pirmųjų dienų.
Pats ryškiausias ir ilgiausiai vaidinantis aktorius
yra Ray Meagheris, vaidinantis Alfo Stewarto vaidmenį. Alfą galima
charakterizuoti kaip „Summer Bay“ bendruomenės patriarchą; jis pasižymi
grublėtu, tiesmuku, bet iš esmės geranorišku charakteriu. Nuo 1988 m.
vaidindamas, Alf Stewartas yra vienintelis veikėjas, pasirodęs pilotinėje
serijoje ir išlikęs iki šių dienų. Jis patyrė viską: nuo laivų avarijų,
artimųjų netekties, iki priverstinio laiko keliavimo (siužeto vingis, kuriame
jis buvo pasiųstas į 1940-uosius). Kita ilgametė, nors ir su pertraukomis
vaidinusi, veikėja yra Lynne McGranger, vaidinanti Irene Roberts. Irene,
atėjusi į serialą 1993 metais, pradžioje buvo piktnaudžiaujanti alkoholiu mama,
tačiau greitai tapo dar viena jūros įlankos globėja ir geros širdies moterimi,
kuri nuolat priglaudžia naujus globotinius ir palaiko bendruomenės moralę.
LGBTQ+ temų atsiradimas seriale atspindi Australijos
visuomenės ir televizijos tendencijas vėlesniais dešimtmečiais. Iki 2000-ųjų
pabaigos šios temos buvo didelis tabu, atsižvelgiant į šeimos laiką ir serialo
pobūdį. Pirmasis ryškus gėjaus personažas pasirodė tik 2009 metais, kai seriale
buvo pavaizduotas Charlie Newmano personažas. Vėlesniuose sezonuose,
ypač po 2010 m., atsirado daugiau homoseksualių siužetinių linijų, pavyzdžiui,
2016 metais buvo rodoma Alex Nielson ir Willow Harris moterų meilės istorija.
Šios temos rodo serialo prisitaikymą prie šiuolaikinės socialinės realybės ir
pastangas atspindėti platesnę Australijos visuomenės įvairovę, nors jos vis dar
yra pateikiamos atsargiau nei kituose vakarinio eterio serialuose.
Kur buvo visą tą laiką filmuojamas
serialas „Be namų negerai“?
Nuo pat savo gyvavimo pradžios 1988 metais buvo
filmuojamas dviejose pagrindinėse lokacijose, kurios vizualiai sukuria
fiktyviąją Summer Bay (liet. Vasaros įlanka) bendruomenę. Interjero scenos,
tokios kaip veikėjų namų interjerai, ligoninės, mokyklos kabinetai ar policijos
nuovados, yra filmuojamos Seven Network studijose Epinge (Epping), Sidnėjaus
priemiestyje, Naujajame Pietų Velse, Australijoje. Šios studijos buvo ir tebėra
pagrindinė serijos bazė, leidžianti patogiai keisti dekoracijas ir užtikrinti
kasdienę produkciją.
Vis dėlto, serialo sielą ir vizualinį identitetą
formuoja lauko scenos, kurios beveik visos yra filmuojamos Palm Byče (Palm
Beach). Tai yra tikras, idiliškas Sidnėjaus priemiestis, įsikūręs vaizdingoje
pusiasalio dalyje, maždaug 41 kilometras į šiaurę nuo Sidnėjaus centrinio
verslo rajono. Palm Byčo paplūdimys, su savo auksinėmis kopomis ir Ramiojo
vandenyno vaizdais, tapo neatsiejama Summer Bay dalimi.
Konkrečios Palm Byčo vietos, nuolat matomos seriale,
yra garsusis Palm Byčo švyturys (Barrenjoey Head Lighthouse) – kuris dažnai
pasirodo kaip fonas tolumoje, ir pats paplūdimys, ant kurio kranto yra įrengta
nuolatinė filmavimo dekoracija – „Summer Bay“ užkandinė (The Diner). Taip pat
dažnai filmuojama aplinkinėje gyvenvietėje, vaizduojant bendruomenės namus ir
pagrindines gatves. Dėl šios priežasties Palm Byčas tapo populiaria turistine
vieta, kurioje gerbėjai gali atpažinti ir aplankyti filmo lokacijas, o
filmavimo komanda dažnai dirba viešose vietose, tiesiog šalia vietinių
gyventojų ir turistų.
6 patys žinomiausi aktoriai ir jų sukurti
vaidmenys seriale „Be namų negerai“.
Kate Ritchie – Sally Fletcher
Sally buvo viena iš originalių ir ilgalaikių veikėjų,
debiutavusi dar būdama vaikas 1988 m. Ji užaugo ekrane, iš globotinės tapo
mokytoja ir viena iš Summer Bay moralinių centrų. Sally siužetinės linijos buvo
susijusios su paauglių meile, karjeros siekimu ir sudėtingu gyvenimu po Pippos
ir Tomo išvykimo. Kate Ritchie yra viena labiausiai apdovanotų Australijos
aktorių už šį vaidmenį.
Heath Ledger – Scott Irwin
Prieš tapdamas Holivudo žvaigžde, Heathas Ledgeris
seriale vaidino jauno sportininko ir mylimojo vaidmenį. Nors jo laikas seriale
(1997 m.) buvo palyginti trumpas, jo pasirodymas buvo labai pastebimas ir leido
jam pradėti karjerą JAV.
Chris Hemsworth – Kim Hyde
Būsimasis „Marvel“ dievas Thoras vaidino Kimą Haidą
2004–2007 metais. Kimas buvo gražus, bet neramus jaunuolis, kurio siužetinės
linijos sukosi apie sunkų santykį su tėvu, meilės trikampius ir nuotykius. Tai
buvo jo tramplinas į pasaulinę šlovę.
Isla Fisher – Shannon Reed
Prieš tapdama populiaria komedijų aktore, Isla Fisher
vaidino Šenon Rid 1994–1997 metais. Šenon buvo mistiška ir kūrybinga jauna
mergina, turėjusi sudėtingą šeimos istoriją, o jos siužetinės linijos apėmė
paauglių problemas ir ambicijas.
Julian McMahon – Ben Lucini
Vėliau išgarsėjęs serialuose „Grožio peilis“ ir „San
Francisko raganos“, Julianas McMahonas vaidino Beną Lučinį 1989–1991 metais.
Deja, aktorius neseniai mirė. Benas buvo jaunas, gražus, bet neramus veikėjas,
įsitraukęs į pavojingus reikalus ir romantinius ryšius. Jis padėjo serialui
įtvirtinti patrauklių, bet probleminių vaikinų archetipą.
Dannii Minogue – Emma Jackson
Daini Minog (dainininkės Kylie Minogue sesuo) vaidino
Emą Džekson 1989–1990 metais. Ema buvo jauna, maištinga paauglė, kurios
siužetinės linijos dažnai buvo susijusios su nusikalstamumu ir sudėtingais
santykiais, kas suteikė serialui aštruoliškumo ankstyvajame etape.
Apie serialo „Be namų negerai“ garso
takelį (intro)
Pagrindinį serialo „Be namų negerai“ įžangos dainą
(garso takelį) atlieka ir dainuoja skirtingi atlikėjai per visą serialo
istoriją. Pirmąją, originalią versiją (nuo 1988 m.) atliko dainininkai Peter
Lacey ir Fiona Joy. Ši versija geriausiai žinoma žiūrovams,
stebėjusiems serialą Lietuvoje ir tarptautiniu mastu per ankstyvuosius
populiarumo metus, nors, kiek pamenu, šiam serialui buvo paruoštas netgi
lietuviškos dainos coveris, pavyko rasti YouTubėje tą versiją, tik nežinau, kas
atlieka. Gal moterišką partiją „Pirmo baliaus“ grupės vokalistė?
Per vėlesnius dešimtmečius dainos versijos buvo
atnaujinamos, bet jos visada išlaikė originalią melodiją. Pavyzdžiui,
šiuolaikinę versiją atlieka duetu dainuojantys Luke O'Shea ir Lucy
Deakin.
