Filmas: "Šokliai" / "Hoppers"

 

Sveiki!
 
Mėgstu animacinius komercinius filmus visai šeimai! Jie išties neša dažniausiai elementarias geras žinias, būna iš ko pasijuokti, susitapatinti, nors ir daugelis iš jų, galima sakyti, gana klišiniai. Norėčiau tokių filmų žiūrėti daugiau, tad pasirinkau gana gerai žiūrovų ir kino kritikų įvertintą Daniel Chong kurtą animacinį filmą visai šeimai „Šokliai“ (angl. Hoppers) (2026), kuris pasakoja apie berniokiškos išvaizdos Mabelę, kuri labiausiai myli savo senelę, o laiką mėgsta leisti atokioje gamtoje, prie kūdros, ir valandų valandas stebėti tos aplinkos ekosistemą.
 
Mabelė be galo jautrios sielos asmenybė, ji jau nuo mažumės suvokė, kad gyvūnai turi gyventi darniai natūralioje aplinkoje, todėl suaugusi tampa aplinkosaugos aktyviste, kuri stengiasi kovoti prieš miesto mero Džerio užmačias statyti aplinkkelį per jau brangiausią teritoriją – gamtos vietelę, kuri padeda prisiminti močiutę. Galiausiai Mabelę dėl miesto mokslininkų sukurto aparato persikelia į dirbtinio bebro kūną ir patenka į natūralų gyvūnijos pasaulį, kuriame bando išspręsti tuos pačius galios ir paklusnumo įstatymus, kuriais apsėsti ir patys žmonės. Man keisčiausiai buvo pavaizduota gyvūnijos ėdesio sistema, t. y. kad žvėrys gyvena savo prigimtinį gyvenimą ir leidžiasi savanoriškai suryjami stipresnių už save, nors tuo pačiu gyvūnijos pasaulis įsiunta, kad Mabelė netyčia pritrėškia valdovę drugelį, kuriai balsą paskolino ne kas kitas, o būtent garsioji Meryl Streep.
 
Šiaip „Šokliai“ bando suartinti miesto žmogų prie gamtos pačiu keisčiausiu būdu – transplantuojant žmogaus sąmonę į gyvūno kūną, nes tik iš gyvūnijos pasaulio galima tapti dar labiau empatiškais aplinkai. Filmas iš serijos apie aplinkosaugą, nors gyvūnijos pasaulis, ar tai bebūtų diktatūros ištroškęs vikšras ar bebrų užtvankos hierarchinė bendruomenė, jie vis tiek personifikuoti kaip žmogiškojo pasaulio atspindys, o gyvūnų charakteriai konstruojami pagal žmogiškuosius archetipus. Ar tai padeda suprasti, ką jaučią bebras, drugelis ar meška? Tai tik filmo keliama iliuzija, tačiau neatimsi vieno – istorija padeda kurti atjautą aplinkai, kuria visos gyvybės formos dalijasi. Filmas, žinoma, neišvengė klišių, naratyvas nuspėjamas, o „Šoklius“ iš kitų animacinių filmų išskiria nebent nauja technologinė idėja transplantuoti sąmonę į gyvūnus ir jų robotų pakaitalus, tačiau pats filmo didaktinis turinys toli nepabėga nuo pirmtakų. Filmas, kurį galima žiūrėti su šeima.
 
Mano įvertinimas: 6.5/10
Kritikų vidurkis: 73/100
IMDb:7.3

 
Maištinga Siela

Filmas: "Mudu" / "Together"

 

Sveiki,

 

Jau seniai nebetikiu internete sklandančiais užrašais prie anonsų ir plakatų kaip, pvz., „geriausias metų siaubo filmas, kokio visi tikisi!“. Šią karūną komerciškai savinasi kone kas antras vidutinis siaubo filmas, tačiau nustebino, kad šįkart tiek žiūrovai, tiek kino kritikai neliko abejingi režisieriaus Michael Shanks naujausiam siaubo darbui „Mudu“ (angl. Together) (2025). Nuomonės viešojoje erdvėje sutapo, o ir idėja jau man asmeniškai pasirodė įdomi, tad nusprendžiau pats įsitikinti, kokio masto šis naujas siaubo filmas.

 

Istorija pasakoja apie jauną amerikiečių porą, kuri jau santykiuose 10 metų, bet vis dar nesusituokę. Milė – į gyvenimą realistiškai besikabinanti mokytoja, Timas – muzikos kūrėjas, jau 10 metų įstrigęs negalėdamas kurti. Pora persikelia į nuosavą namą priemiestyje, tačiau jau akivaizdu, kad Timui toli gražu ne santykių kūryba svarbiausia, o karjera. Iš pažiūros pora šaltoka, nesusikalbanti, seniai lovoje praradusi intymumą ir susidomėjimą... Vieną dieną savo namo miškelyje jie patenka į paslaptingą urvą, ten atsigeria iš šaltinio vandens ir prasideda siurrealistinės siaubo detalės, t. y. pora mažu jaučia vienas kito trauką ir prilipę aistros momente jie nebegali atsiklijuoti, jiedu tarsi suauga, patys nežinodami kas, kaip ir kodėl.

 

Filmas remiasi okultizmu, juodomis mišiomis ir senovės Antikos mitologija, kad iš tikrųjų kadaise dievai neva sukūrę žmones po du ir tik vėliau įvykęs atsiskyrimas, kitaip sakant, atskirtos dvi sielos per kūną yra pasmerktos klajoti pasaulyje ir ieškoti viena kitos. Iš čia kyla visa filmo genezė, tačiau jos realizavimas lėkštas, paviršutiniškas, elementarus. Labiausiai šįkart strigo ne siaubo idėja, nors ir ji šlubuoja, kiek pagrindinių veikėjų psichologija ir santykiai. Tiek Milė, tiek Timas „tamposi“ dėl prisirišimo, akivaizdu, kad pora neturi perspektyvos, abu keistai ir neadekvačiai reaguoja į stebuklinius niuansus, nesikreipia pagalbos, tiesą sakant, nieko nedaro, kad išsikviestų bent policiją (!?), geriau įdomumo dėlei patys „apsipjaustys“ pjūklu. Kitas niuansas – kadangi Milė ir taip jau pajuto, kad nenori būti su Timiu, pabaigoje jie išlieka sąmoningi ir trokšta susijungti, nes staiga kitoje saulės šviesoje po 10 metų atšalimo nei iš šio, nei iš to pareiškia, kad besąlygiškai myli vienas kitą, todėl, velnias mato, susijunkime ir būkime palaimoje. EĮTIKINO NĖ PRO KUR!

 

Filmas išties vietomis nejaukus, vietomis pavykęs, turi idėją ir genezę, tačiau visumoje „Mudu“ nesujaudina, nepaliečia, nesujaukia smegenų, nereikia nieko papildomai guglinti, kad išsiaiškintum, nekelia net... diskusijų, vien tik keistą vidutinio siaubo filmo sukurtą emocinį foną, kuris greitai išblėsta ir pasimiršta. Ar pateisino metų geriausio siaubo filmo liaupsę? Tikrai ne. Bet „Mudu“ nėra ir labai prastas. Man regis, filmo idėją buvo galima plėtoti įdomiau, plačiau, intelektualiau, tačiau vėlgi... orientyras – masinis žiūrovas, kuriam negalima pernelyg sudėtingai. Tai filmas, sakyčiau, išėjo labai vidutinis.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikųv idurkis: 75/100

IMDb: 6.8

 

Maištinga Siela

Filmas: "Mirtina nuoma" / "The Rental"

Sveiki,

Amerikoje nemažai kam žinomas aktorius Dave Franco kuria savo filmą ir šįkart režisuoja siaubo trilerį „Mirtina nuoma“ (angl. The Rental) (2020). Šioje istorijoje, kaip jau įprasta, dėmesio centre – neblogai atrodantis jaunimėlis atvažiuoja į naują namą, šįkart jie iš įnoringo pagyvenusio vyruko išsinuomoja prabangų namą prie jūros, kol galiausiai jų viešnagė pamažu tampa pavojingu nesusipratimu...

Tiesą sakant, filmas menkavertis. Pradedu iškart nuo vertinimo, nes akivaizdu, kad su tokiu tipiniu siužetu žiūrovų nesužavėsi, net jeigu į savo filmavimo komandą pasikvieti ir serialo „Begėdis“ žvaigždę Jeremy Allien White. Visgi, gerai įsigilinus, siužetas nors ir tipinis, jis nėra pats prasčiausias. Akivaizdu, kad filmo pradžioje keletas „užmestų“ nesusikalbėjimo scenų dėl rasizmo labai patiktų afroamerikiečiams, kurie kovoja už lygias teises. Nuomotojui nepatinka „spalvotieji“ ir jis iš tikrųjų atrodo didelis blogietis, tačiau filmo siužetas pasisuka kita linkme. Tačiau iki tol, kol prasidės skerdynės, filmą reikia užpildyti kažkuo, ir tai tapo šio filmo pragaištimi. Tas ilgas ketveriukės seksualinių santykių ir neištikimybės aiškinimas tampa filmo pelke, smegduobe. Kvaišalus vartojantis jaunimėlis taip trokšta atsipalaiduoti, kad atrodo, jog šio filmo pareiga priminti, kad tik tokiais būdais ir tegalima sulaužyti kasdienybės rūstybę – greitai ir sekinančiai prisipumpuoti narkotikų.

Kitą vertus, intriga pamažu blėsta, kai susirūpinusi porelė aptinka filmavimo kameras. Tada tampa aišku, kad nieko gero nebus, kai vienas iš veikėjų ištaria: „jį reikia nužudyti.“ Vadinasi, taip vienaip ar kitaip tikrai bus, nes tai svetainėje kabantis pistoletas, kuris turi išauti...  Visgi filmo pabaiga tampa tokia tamsi, paskendusi rūkuose ir standartinio braižo (skerdynių vakarėlis!), kad pamirštama ir baimės, ir intrigos atmosfera. Veikėjų psichologija ir veiksmai tokie primityvūs, neišskleisti ir primenantys dešimtis siaubo trilerių iš devinto dešimtmečio laikotarpio. Kūrinys neturi idėjos, neturi aistros ir ambicijų, tiesiog filmas for fun.

Mano įvertinimas: 3.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Katastrofų kūrėjas" / "Negandų kūrėjas" / "The Disaster Artist"

Sveiki,

Dar vienas biografinis filmas apie tikriausiai blogiausią Holivude kada nors egzistavusį režisierių Tommy Wiseau, kuris 2003 metais pristatė pagal savo pjesę pastatytą vieną prasčiausių ir labiausiai nevykusių darbų „Kambarys“. Filmas „Katastrofų kūrėjas“, dar kitur verčiama kaip „Negandų kūrėjas“ (angl. Disaster Artist) (2017) pasakoja apie šio keistuolio režisieriaus draugystę su vienu jaunuoliu ir jo kūrybinius klystkelius, kuriant filmą „Kambarys“.

Pats niekada šio „Kambario“ nemačiau, mane kur kas labiau domino šis profesionalus filmas, atskleidžiantis kiek kitokį žmogaus pasaulį. Tiesą sakant, filmas išties keistas, keista, kad taip apskritai dar gyvenime nutinka ir visgi biografija labiau panašėjo į nepatogų „atsilikusio“ žmogaus paveikslą – čia kaip „Lūšnynų milijonierius“, tik nepalyginamai „rimčiau“. Jeigu rimtai, pirmoji filmo pusė kažkaip sunkiai kabino – nevykusios aktorių peržiūros, abejotina ir keista dviejų jaunuolių draugystė, kuri lyg nieko gero nežadėjo ir štai – pats įdomiausias filmo momentas – paties „Kambario“ filmavimas, kuris filme pateikiamas absoliučiai komedijos žanro rėmuose, kad net sunku patikėti, jog tai galėjo vykti iš tikrųjų. Akivaizdu, kad filmo režisierius James Franco, kuris, beje, ir atliko pagrindinį vaidmenį šiame filme, sukūrė mitu pagrįstą pasakojimą, nesistengdamas kažin ko atskleisti, demaskuoti, bet priešingai – remdamasis pasakojimais ir nerealiais liudijimais sukurti savo spalvingą versiją. Manau, kad jam iš esmės pavyko, bet...

Bet ar mane filmas užbūrė? Toli gražu. Turėčiau priekaištų dėl pasakojimo rutuliojimo, tam tikrų režisūrinių sprendimų, lėtos intrigos... Net nežinau, antroji filmo pusė, aišku, stipresnė, kadangi jau pavyko įsijausti į atmosferą, bet kažkodėl neapleidžia jausmas, kad pirmoji valanda mano liko iššvaistyta, laukiant nežinia ko. Nei čia kažin kokia gurmaniška juosta, nei kažin kokia besmegeniui sukurtas niekalas. Šiaip ar taip, vidutiniškai, kaip ir daugelis neblogai įvertintų juostų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nerve: drąsos žaidimas" / "Nerve"

Sveiki, skaitytojai,

Veiksmo trileris su žiupsneliu nuotykių „Nerve: drąsos žaidimas“ (angl. Nerve) (2016) neseniai nuvilnijo per Lietuvos kino teatrus kaip itin patrauklus filmas, sukviečiantis jaunuomenę įtemptam seansui. Iš esmės filmas mums pasiūlo itin efektyvius ir veiksmingus žaidimus, susijusius su drąsa ir, žinoma, technologijomis. Kad internetas „visagalis“, tą mes jau daugiau ar mažiau žinome. Filmo idėjos sudarytos šiuolaikiškai ir įdomiai, parinkti pritrenkiančiai seksualūs aktoriai ir, atrodo, kad filmas sukurtas būti suvartotas kaip eilinė pramoga.

Jaunystės kultas, gražus kūnas, išbandymai – visgi visas tas koktelis pasirodo itin nuvalkiotas ir nuobodus. Apkūnesnė mergina, žiūrėdama šį filmą, vėl grauš save, kodėl ji ne tokia liekna, o vaikinas – kodėl jis ne toks „kietas“. Filmas apie seksualumą, sėkmę ir tiesiog būvimą „krūtam“, todėl veikėjai pasirodo esantys klišių klišės, nuobodūs, jų asmeninės istorijos praktiškai nesujaudina. 

Žinote, žiūrėjau filmą ir visą laiką klausiau savęs, kodėl veikėjams taip svarbu žaisti tą kvailą ir buką žaidimą, kodėl taip svarbu jauniems žmonės taip kvailai kelti savo menkavertiškumą? Geriau tokių klausimų, žiūrint šį filmą nė neklausti, nes tai tiesiog populiarusis žanras, kuris yra tiesiog madingas, patrauklus, tačiau analizuojant filmo turinį tiesiog pasidaro itin liūdna, nes išsiryškina daugelis akivaizdžių filmo minusų. Vidutiniam, menkai išprususiam ir šiaip tik pramoginį kiną mėgstantiems žiūrovams, manau, filmas tikrai patiks, tačiau jaučiuosi šiek tiek iššvaistęs gražaus laiko, bet bent pamačiau mėgstamą jaunosios kartos aktorę Emmą Roberts!

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Nevykėliai po priedanga" / "21 Jump Street"

Sveiki,

Būna, kada vėl sąmoningai norisi kokios nors populiarios komedijos atsipalaidavimui, todėl išsirinkau pažiūrėti „Nevykėliai po priedanga“ (angl. 21 jump street) (2012), kuris žadėjo man, kad bus itin šmaikštu ir įdomu. Nepretenzingas ir visiems prieinamas bei suprantamas filmas su įprasta pasakojimo struktūra. Galiu pasakyti, kad man asmeniškai apie detektyvus-policininkus labiau patiko filmas „Vienas šūvis, dvi kulkos“ su Sandra Bullock, nei šis „vyriškasis“ variantas, bet pažiūrėjau ir dėl aktoriaus Channing Tatum.

Komedija išties nėra pati prasčiausia, ji nesistengia lyg ir nieko parodijuoti, tačiau nesistengia išsiskirti iš kitų komedijų. Klišių klišės jau slypi pačiame scenarijuje – du ne itin policijai gabūs puskvailiai paskiriami gana rimtai kriminalinei operacijai, prisiminiau kitą panašų filmą irgi kur kas juokingesnį – „Baltosios pupytės“. Aišku, kad viskam lemta žlugti ir vėl prisikelti, lemta įsimylėti, paneigti savo kompleksus ir atrasti kažką naujo. Filmas tiesiog paprastas, bet neprasta komedija, kurį galima drąsiai žiūrėti ir kikenti. Juokingų vietų, žinoma, yra, yra šioks toks siužetas. Negalėčiau šio filmo išskirti, kaip itin gerą komediją, tačiau tiesiog paprastai gerą, gal ir galėčiau.

Tai tokios ir rekomendacijos – žiūrėkit, jeigu norite ko nors lengvo kompanijoje. Antroji šio komedijos dalis, kuri pasirodė visai neseniai, sako, yra šiek tiek prastesnis pirmojo variantas, todėl vargu, ar žiūrėsiu...

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Apgaulės meistrai" / "Now You See Me"

Sveiki,

Vakarykštis naktinis seansas baigėsi filmo „Apgaulės meistrai“ (Now You See Me) (2013) peržiūra, kuris buvo tikriausiai vienas iš tų naujausių filmų, kurį turėjau pamatyti, nesvarbu, kas ką beskalytų iš šalies. Iš kritikų sulaukęs „šiaip sau“ atsiliepimų, iš žiūrovų pelnęs kur kas daugiau simpatijų. Kodėl būčiau žiūrėjęs? Dėl geros ir puikios aktorių šutvės, kuri šiaip sau nesimėto po filmus, kur papuola. O ir šiaip visada norisi juos pamatyti, kad ir kur jie nusifilmuotų.

Na, filmas „Apgaulės meistrai“ meta pirštinę „Prestižui“ (2006), bet, tiesą sakant, sunku būtų sulyginti šiuos filmus, nes pastarąjį mačiau labai seniai, bet kol kas tebeturiu gerus atsiminimus. „Apgaulės meistrai“ triukus paverčia magija, kokius galime išvysti magų kasmetiniuose festivaliuose. Detektyvu ir mįslėmis apgaubtas pasakojimas nepasirodė auksinės prabos, nors istorija išvystyta ir smagi, primenanti „Pretendento“ serialą su „Ieškokit Gudručio“ atspalviais, tačiau turintis savito spindesio, lėkimo, kuris nubrėžtas pagal populiarių kino filmų braižą. Aišku, šio filmo perspektyva – aktoriai ir tematika. Bene smagiausia buvo čia išvysti Woody Harrelsoną ir Morgan Freeman, ne ką mažiau tokias kino daugiau ar mažiau žinomas ikonas kaip Mark Ruffalo, Isla Fisher ir simpatingąją prancūzę Melanie Laurent. Nė vienas šiuo filmu tikriausiai nesukūrė geresnio savo vaidmens karjeroje, bet bent pablizgėjo šou-karnavalinio tipo filme. Aišku, smagu, kokias magijos gudrybes pademonstruos filmo kūrėjai, kaip išsisuks iš padėties magai, kaip legendiniame danų seriale „Olsenai“.

Kone labiausiai kliudė filmo finalinis triukas, kuris pasirodė pompastiškai išpūstas, daug blizgesio, gaudynių, šūkalionių, tačiau viskas baigėsi šuoliu nuo bokšto su pinigais, kažkaip neprilygo magijos meistrų paskutiniam legendiniam pasispardymui, tikėjausi įdomesnio išvystyto finalo, nes filmo paslaptingoji „Akis“ irgi daugiau ar mažiau yra numanoma, teliko rinktis tarp dviejų variantų ir nė vienas nenustebino. Dideli užmojai, tačiau pakankamai vidutinis filmas, kuris patiks kaip pramoga, besidomintiems magijos triukams, bet ne kaip galvosūkių dėlionė, kurios galbūt tikėjausi.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 50/100

IMDb: 7.3

Jūsų Maištinga Siela