Filmas: "Didysis šou meistras" / "The Greatest Showman"

Sveiki,

Filmas „Didysis šou meistras“ (angl. The Greatest Showman) (2017), kad ir kaip sunku būtų patikėti, visgi yra biografinė istorija apie realiai egzistavusį šios srities profesionalą P. T. Barnum. Žvelgiant į filmą, kyla abejonės, kad visgi iš šio žmogaus gyvenimo pačiame filme liko tik griaučiai, siužetinis fasadas, o visa kitą užpildo vien tik Holivudinis marmeladas.

Nepaisant to Holivudinio šabloniškumo, daugeliui tai viena geriausių tokio tipažo juostų praėjusiais metais. Tiesą sakant, tenka pripažinti, kad Holivudas toli gražu nemiręs, nors ir šabloninis, geba suteikti karnavalinių spalvų ir pasijausti pasakiškos atmosferos pasakojimo dalimi. Labai daug darbo įdėta į „Didysis šou meistras“ – gražus, visų pirma, vizualiai, nuostabiai plaukianti kamera, pakylėjimas, primenantis „Mulen Rouge“ ar net tą pačią paskutinę „Gražuolės ir pabaisos“ ekranizaciją. Visgi tai yra didysis kinas, kuris tinka visokio amžiaus spektrui, tad net patiems neišrankiausiems, manau, itin filmas patiks. Man kaip kino gurmanui, nors istorija ir nenustebino, tačiau žiūrėjosi tikrai ne prastai, netgi, sakyčiau, žaismingai.

Šįkart pirmaisiais smuikais griežia jau puikiai žinomi aktoriai, toli gražu ne pirmą sykį sėdintys tokio pat žanro rogėse. Daugelis iš jų išbandė miuziklus, tad belieka ištiesti kojas, nes filmas neįmantrus, o puošnus. Nepasakyčiau, kad nepamatysite to, ko nematėte, tačiau jeigu ieškoti kažko, kas teikia tiesiog pozityvumą, manau, ši istorija kaip tik Jums.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb:7.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Katastrofų kūrėjas" / "Negandų kūrėjas" / "The Disaster Artist"

Sveiki,

Dar vienas biografinis filmas apie tikriausiai blogiausią Holivude kada nors egzistavusį režisierių Tommy Wiseau, kuris 2003 metais pristatė pagal savo pjesę pastatytą vieną prasčiausių ir labiausiai nevykusių darbų „Kambarys“. Filmas „Katastrofų kūrėjas“, dar kitur verčiama kaip „Negandų kūrėjas“ (angl. Disaster Artist) (2017) pasakoja apie šio keistuolio režisieriaus draugystę su vienu jaunuoliu ir jo kūrybinius klystkelius, kuriant filmą „Kambarys“.

Pats niekada šio „Kambario“ nemačiau, mane kur kas labiau domino šis profesionalus filmas, atskleidžiantis kiek kitokį žmogaus pasaulį. Tiesą sakant, filmas išties keistas, keista, kad taip apskritai dar gyvenime nutinka ir visgi biografija labiau panašėjo į nepatogų „atsilikusio“ žmogaus paveikslą – čia kaip „Lūšnynų milijonierius“, tik nepalyginamai „rimčiau“. Jeigu rimtai, pirmoji filmo pusė kažkaip sunkiai kabino – nevykusios aktorių peržiūros, abejotina ir keista dviejų jaunuolių draugystė, kuri lyg nieko gero nežadėjo ir štai – pats įdomiausias filmo momentas – paties „Kambario“ filmavimas, kuris filme pateikiamas absoliučiai komedijos žanro rėmuose, kad net sunku patikėti, jog tai galėjo vykti iš tikrųjų. Akivaizdu, kad filmo režisierius James Franco, kuris, beje, ir atliko pagrindinį vaidmenį šiame filme, sukūrė mitu pagrįstą pasakojimą, nesistengdamas kažin ko atskleisti, demaskuoti, bet priešingai – remdamasis pasakojimais ir nerealiais liudijimais sukurti savo spalvingą versiją. Manau, kad jam iš esmės pavyko, bet...

Bet ar mane filmas užbūrė? Toli gražu. Turėčiau priekaištų dėl pasakojimo rutuliojimo, tam tikrų režisūrinių sprendimų, lėtos intrigos... Net nežinau, antroji filmo pusė, aišku, stipresnė, kadangi jau pavyko įsijausti į atmosferą, bet kažkodėl neapleidžia jausmas, kad pirmoji valanda mano liko iššvaistyta, laukiant nežinia ko. Nei čia kažin kokia gurmaniška juosta, nei kažin kokia besmegeniui sukurtas niekalas. Šiaip ar taip, vidutiniškai, kaip ir daugelis neblogai įvertintų juostų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laisvieji menai" / "Humanitariniai mokslai" / "Liberal Arts"

Sveiki, kino žmonės,

Romantinė drama „Humanitariniai mokslai“, kai kur dar verčiama kaip „Laisvieji menai“ (angl. Liberal Arts) (2012) iš esmės pasakoja apie literatūros pasaulio žmones, apie tuos, kurie pamišę dėl knygų, rašytojų, popieriaus kvapo. Pagrindinį vaidmenį šiam filmui sukūrė Josh Radnor, kuris, beje, yra dar ir šio filmo pagrindinis autorius bei scenarijaus autorius. Na, neretai būna, kada aktoriai patys sugalvoja išmėginti savo jėgas režisūroje, susikviečia gana gerai žinomus aktorius draugus ir sukuria vienos vasaros istoriją.

Galima sakyti „Laisvieji menai“ taip pat yra vienas iš tokių filmų, kur gana mažas biudžetas, taupant apgalvotos scenos, vengiant masinių scenų ir t. t. Nepaisant visko, režisierius bando surasti savitą kalbą ir braižą, išgauti savotišką melancholiją, būdingą kai kuriems humanitarinių ir menų mokslo žmonėms, pasitelkdamas intelektualumo jis į dialogus įtraukia nemažai literatūros pasaulio diskutuotinų dalykų. Nesunku patikėti, kad aktoriui ir režisieriui rūpi literatūros ir menų pasaulis, kartais jis tiek pat svarbus, kiek santykiai su moterimis. Viena didžiausių personažo dilemų yra jo trauka gerokai jaunesnei studentei. Tai tarsi pasakojimas apie vienodai pažengusias ir brandžias sielas, tačiau biologiškai ir visuomenės standartai verčia atsitikėti – kur tokie santykiai veda?

Šiaip filmas gana jaukus ir mielas, pernelyg neįpareigojantis, tačiau pakankamai tinkantis intelektualiam žiūrovui, kuris ganėtinai liberalus ir gaudosi literatūriniame pasaulyje, geba apčiuopti ir suvokti jo „virtuvę“ bei magiškus kūrybos dėsnius. Iš kitos pusės – filmas ganėtinai nuspėjamas ir truputį trūksta dinamikos, kaip antai kur kas įdomesnis pasirodė filmas „Sodų valstija“ (2004). Nuolat lyg fokusininkas išlendantis aktoriaus Zac Efron personažas išvis neįtikino ir priminė tuos prastus filmus apie banalius santykių peripetijas iš studentų miestelio. Aktorės Elizabeth Olsen meilumas ir paprastumas, kaip visada, pritrenkiantis. Tai išties talentinga aktorė, gimusi būti kino kadre...

Mielas filmas, tačiau kartu lyg ir tikėjausi kažko daugiau, nei vidutinio amžiaus ir jaunėlės santykių analizės, apkrautos grožinės literatūros pavadinimais.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kaimynai" / "Neighbors"

Sveiki,

Mane šiek tiek nustebino gana aukšti kritikų reitingai, skirti filmui „Kaimynai“ (angl. Neighbors) (2014), nors apskritai režisieriaus Nicholas Stoller komedijos įvertinamos gana aukštai, nors jos ir atitinka visus tipinės amerikietiškos komedijos šablonus. Jei atmintis nepaveda, tai tikriausiai pirmoji mano jo matyta komedija, kuri visai, sakyčiau, mane pralinksmino. Paskutiniu metu daug žiūriu amerikietišku tuščių filmų ir laukiu kažkokio savo repertuare įvykio bei atsinaujinimo...

Komedija „Kaimynai“ patiko, nors jame esama ir gana banalokų vietų, kurių galėjo ir nebūti – žolytė, studentiniai vakarėliai jau įsiėdę iki gyvo kaulo ir pernelyg jie akcentuojami tokio tipažo filmuose, bet labiausiai tikriausiai patiko tai, kad režisierius ir scenarijaus autorius užsikabino už komplikuotų kaimynų santykių. Na, kas gali labiau erzinti, nei triukšmingi kaimynai? Ogi kaimynai su mažu kūdikiu, kurie trukdo „tūsintis“... Pastaroji porelė tampa visos komedijos varikliu už juos mes sergame, palaikome jų „brandą“ ir norą gyventi ramiai, bet įsivėlę į karą su studentais brolijos nariais, jie iš tikrųjų patys suvaikėja, prisimena jaunystės dienas ir visaip kitaip tarp juokingų situacijų mums primena terpę, kai žmogus iš nerūpestingo tampa atsakingais tėvais. Aišku, filmas nieko panašaus neturi su realybe ir kaimynų karai vyksta kiek kitaip, tačiau vis tiek buvo linksma pažiūrėti. 

Scenarijus gana vidutiniškas, jame yra daug šablonų, bet nepaisant to, režisieriui pavyksta sukurti gana juokingų ir absurdiškų situacijų. Labai padeda žinomi aktoriai. Ypač seksualiausio pilvuko Holivude savininkas Zac Efron, jau komedijų karaliumi tituluojamas Seth Rogen. Labai žavi atrodė Rose Byrne, kurią labai pamėgau iš filmo „Ji – šnipė“. Į šią trijulę norisi žiūrėti, kad ir kokias nesąmones jie išdarinėtų. Šiaip viskas šiuo filmu gerai: lengvas, vietomis banalokas, paprastas, nuotaikai pakelti paprastas narkotikas. Nieko įsipareigojančio. Kaip vienkartinis seksas ant galinės automobilio sėdynės – ups, ar tai irgi ne šablonas iš tokio tipažo filmų?

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

Kritikų vidurkis: 6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Parklando ligoninė" / "Parkland"

Sveiki, kino žiūrovai,

Šįkart trumpai apie filmą „Parklando ligoninė“ (angl. Parckland) (2013). Žinote, apie JAV prezidento Kenedžio nušovimą yra sukurta tiek legendų, TV laidų, dokumentinių filmų, kad tiesiog legenda ant legendos klojama kaip nauji pamatai ant naujų. Režisierių Peter Landesman pažįstu iš puikaus filmo „Vergija“ (2007) apie žmonių pardavinėjimą. Šįkart režisierius ėmėsi tikro iššūkio, nes visada rizikinga vaizduoti tam tikrus „priartintus“ įvykius, kurie remiasi politika ir patriotinėmis gairėmis.

„Parklando ligoninė“ nėra tas filmas, kuris susižiūri staigiai ir iš jo išeini pakylėtas, daug politinių niuansų, erzinančių, o gal ir nelabai, pačių JAV vidaus valstijų reikalai. Nušautas galingiausios pasaulio valstybės prezidentas – daug isterijos, politinės arogancijos, perdėtos politinio etiketo sureikšminimo, todėl man, kaip lietuviui, nelabai aišku, ar režisierius čia šaržuoja, bando klibinti Kenedžio mirties aplinkybės, judina politinio sąmokslo teriją, interpretuoja, bando demaskuoti kai kurias JAV nematomas korumpuotas JAV valdžios struktūras? Tiesą sakant, susimąsčiau tik vieną, kad Kenedis buvo žmogus „tik prezidentas“, o dėl jo ašarą braukė kone kiekvienas aktorius, o kur tie, kuriems buvo nė motais šis įvykis? Vieno žmogaus gyvybė nesvarbi, kiek svarbi Kenedžio? Kodėl visų karališkųjų, prezidentų asmenų žūtys tokios baisios ir sukrečiančios, kai tuo tarpu visi numoja ranka į ką tik per gatvę ėjusios močiutės „nudaužimą“, kai patys beveik neturime sąsajų su politikos asmenimis, nes jie tik žiniasklaidos konstruktas? Nesubanalintai, bet esmingai tarp asmens kulto ir paprasto žmogaus gyvybės vertės disponuoja šis filmas, tuo jis man patiko.

O šiaip filmas gana niūrus, vienplanis, sutektas tik į vieną ir tą patį įvykį, todėl džiaugiuosi, kad nėra itin užtęstas, todėl pažiūrėjau gana įdomiai, bet kažkokio žavesiu kaip pats filmas, manding, neturi tokios meninės paveikios galios, nes vis tiek per filmo filtrus prasimuša dokumentika, kuria scenaristai ir režisierius remiasi kaip į pagrindinius šaltinius ir tai nėra blogai. Nėra blogai tokie filmai, bet žiūrėti vien politizuotus filmas nėra sveika, nes galima pavirsti maniaku.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laiškanešys" (Popierinis berniukas) / "The Paperboy"

Sveiki visi, 

Šiandien noriu pakomentuoti Kanų kino festivalio filmą „Laiškanešys“ (The Paperboy) (2012 m.), o kai kur dar galite rasti vertimą „Popierinis berniukas“. „Meilutės“ režisierius Lee Daniels Kanų kino festivalyje pristatė vieną naujausių savo darbų, kuris buvo nedelsiant sumaitotas kino kritikų. Ir iš tikrųjų, tai žinodamas kinomaniakų nuomonę apie juostą, ryžausi su kartėliu ir nusivylimu pažiūrėti, ir gavau vėl su kuoka per galvą. Nes filmas toli gražu nėra nevykęs, aišku, iki geros kriminalinės dramos su humoro pabarstukais pritrūko, pritrūko, bet iš esmės filmas mane labai įtraukė ir po jo kažkaip net kelias dienas plaukiojau, ieškodamas kažkokio jame atsakymo.

Scenarijumi filmas pasirodė silpnokas, nes būtent scenarijus atrodė toks nesuveržtas, palaidas, trūko pagrindinės ryškios linijos – anei čia kriminalas, anei meilės istorija, nors būta jame visko! Bet po to pagalvojau, kad šunys matė, būtent todėl tas filmas savo palaidais galais ir patiko. Pakankamai gerai atkurtas septintas dešimtmetis, labiausiai per Nicole Kidman makiažą ir aprangą, pastaroji – jokia paslaptis, talentų talentas, o šis amplua jos karjeroje man pasirodė vienas iš iššūkių, kuriais vis dar nustebina žiūrovą. Būtent šiame filme Kidman buvo kaip niekad kitoniška ir jai nebūdingas amplua – keturiasdešimtmetė laisvo elgesio mergina, kuri pametė galvą dėl brutalaus galvijo. Šiame filme netrūksta pakankamai intymių ir kartu šmaikščių scenų – garsioji scena, kai Kidman šlapinasi ant medūzos nudeginto perpus jaunesnio aktoriaus Zac Efron ar jai ši ima plėšyti pėdkelnes, kad galėtų išskiesti kojeles aistrų kamuojamam kaliniui. Super! O ir Zac Efron atrodė šįkart įdomiai, neerzinančiai ir toli gražu šokoladu, mėtom, ar dar velniai žino kuo, nekvepėjo. 

Sakau, tokių daug bereikalingų, pašalinių linijų, kurios nebuvo išplėtotos – tarnaitės juodaodės gyvenimas ir septinto dešimtmečio požiūris į spalvotuosius, homoseksualaus brolio gyvenimas, neaiškiai įtempta ir beveik pamesta kriminalinė linija, kuri pernelyg nesudomino, bet kartu visa palaida laukinių gėlių puokšte sutvisko septinto dešimtmečio dvasia, garso takeliu bei pakankamai makabriška filmo pabaiga. Nežinau, kaip kitiems, bet šis filmas man visgi šiokį tokį įspūdį paliko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 45/10

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela