Filmas: "Ouija: Blogio pradas" / "Ouija: Origin of Evil"

Sveiki, skaitytojai,

Teigiamų lietuviškų recenzijų susilaukęs siaubo filmas „Ouija: Blogio pradas“ (angl. Ouija: Origin of Evil) (2016). Tai jau antroji šios jau tikriausiai ilgai nesibaigsiančios serijos dalis, pirmoji vadinasi „Vidža lentelė“, gal net tikslingiau versti „Dvasių lenta“, kuri praktiškai neturi nieko bendro su antrąją dalimi, išskyrus tai, kad tai istorija irgi apie dvasių lentą.

Gerai, pradėsiu nuo to, kad pirmoji filmo dalis, kurią mačiau prieš gerus metus, pasirodė toks prisvilęs niekalas, kad net tūžau ant savęs, kam žiūrėjau tokią pigią, banalią ir niekam tikusią nesąmonę. Šioji dalis žadėjo kur kas daugiau ir tenka sutikti, kad šioji filmo dalis kur kas stipresnė, tik dabar galvoju: o kodėl aš ją taip nuobodžiai vis tiek sužiūrėjau? Filmas tik atrodo, kad visa galva geresnis, o iš tikrųjų jis beveik toks pats prastas, kaip ir pirmoji dalis. Visų pirma šioji dalis pernelyg man priminė kitas siaubo istorijas, ypač „Išvarymo“ dalis. Taip, siužetiškai filmas labiau išplėtotas ir pagalvota daugiau šunybių-mandrybių, tačiau visumoje stipresnį įspūdį daro kostiumai, nostalgija praėjusių dešimtmečių madoms bei tai siaubo kino klasikai. Perkėlus siužetą į šių dienų pasakojimo laikotarpį, kitaip sakant, „pertapetavus“ šį filmą kitais rūbais, filmas praktiškai netektų savo pusės žavesio. Vadinasi, sukurta atmosfera nėra jau tokia įtikinama, o pasirinkti bauginimo būdai pernelyg popsiniai, raiškos ir išmonės pagrindu filmas absoliučiai vidutiniškas ir visai nenustebau, kad vos įpusėjus jau ėmiau dairytis laikrodžio ir skaičiuoti minutes, kada filmas baigsis. 

Taigi filmas „šiaip sau“, jeigu mėgstate tik tokio tipažo filmus, reiškiu užuojautą, nes tikriausiai nežinote, kas yra geras siaubo filmas. Šis, deja, tik vidutiniškas, kurio siužetiniai mazgai daugiau ar mažiau nuspėjami, problemos kažkur matytos, sprendimai ir režisūra taip pat. 

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laisvieji menai" / "Humanitariniai mokslai" / "Liberal Arts"

Sveiki, kino žmonės,

Romantinė drama „Humanitariniai mokslai“, kai kur dar verčiama kaip „Laisvieji menai“ (angl. Liberal Arts) (2012) iš esmės pasakoja apie literatūros pasaulio žmones, apie tuos, kurie pamišę dėl knygų, rašytojų, popieriaus kvapo. Pagrindinį vaidmenį šiam filmui sukūrė Josh Radnor, kuris, beje, yra dar ir šio filmo pagrindinis autorius bei scenarijaus autorius. Na, neretai būna, kada aktoriai patys sugalvoja išmėginti savo jėgas režisūroje, susikviečia gana gerai žinomus aktorius draugus ir sukuria vienos vasaros istoriją.

Galima sakyti „Laisvieji menai“ taip pat yra vienas iš tokių filmų, kur gana mažas biudžetas, taupant apgalvotos scenos, vengiant masinių scenų ir t. t. Nepaisant visko, režisierius bando surasti savitą kalbą ir braižą, išgauti savotišką melancholiją, būdingą kai kuriems humanitarinių ir menų mokslo žmonėms, pasitelkdamas intelektualumo jis į dialogus įtraukia nemažai literatūros pasaulio diskutuotinų dalykų. Nesunku patikėti, kad aktoriui ir režisieriui rūpi literatūros ir menų pasaulis, kartais jis tiek pat svarbus, kiek santykiai su moterimis. Viena didžiausių personažo dilemų yra jo trauka gerokai jaunesnei studentei. Tai tarsi pasakojimas apie vienodai pažengusias ir brandžias sielas, tačiau biologiškai ir visuomenės standartai verčia atsitikėti – kur tokie santykiai veda?

Šiaip filmas gana jaukus ir mielas, pernelyg neįpareigojantis, tačiau pakankamai tinkantis intelektualiam žiūrovui, kuris ganėtinai liberalus ir gaudosi literatūriniame pasaulyje, geba apčiuopti ir suvokti jo „virtuvę“ bei magiškus kūrybos dėsnius. Iš kitos pusės – filmas ganėtinai nuspėjamas ir truputį trūksta dinamikos, kaip antai kur kas įdomesnis pasirodė filmas „Sodų valstija“ (2004). Nuolat lyg fokusininkas išlendantis aktoriaus Zac Efron personažas išvis neįtikino ir priminė tuos prastus filmus apie banalius santykių peripetijas iš studentų miestelio. Aktorės Elizabeth Olsen meilumas ir paprastumas, kaip visada, pritrenkiantis. Tai išties talentinga aktorė, gimusi būti kino kadre...

Mielas filmas, tačiau kartu lyg ir tikėjausi kažko daugiau, nei vidutinio amžiaus ir jaunėlės santykių analizės, apkrautos grožinės literatūros pavadinimais.

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 55/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jauna pilnametė" / "Young Adult"

Sveiki visi,

Sveiki atvykę į kitoniškos komedijos pasaulį ir šįkart pakalbėsiu apie „Džuno“ režisieriaus vieną naujausių darbų „Jauna pilnametė“ (Young Adult) (2011 m.). Na, reiktų pradėti nuo pasipiktinimų, kurie užsipuolė šį filmą dėl žanro – neva tai visai ne komedija. Melas! Dar ir kokia komedija, bet rimta, solidi, netiesmukiška, kuri pašiepia žmogaus charakterį, jo nebrandumą. Jeigu žmogus eina gatve ir yra banano žievė, tai įprastoje komedijoje jis paslys arba tikrai kažkas nutiks, tačiau tik ne „Jauna pilnametė“ komedijoje. Komedija su dramos priemaišomis yra kur kas aukštesnio kalibro, kuri atveria visai kitokį žmogaus pasaulį, kuriame gali po truputį nagrinėti 37 metų moters gyvenimą, kuris gal kiek kvepia „Bridžita Džouns“ kvepalais, tačiau atmiežtas graudžios realybės apie žmogaus nepakeičiamą likimą ir jo būdą.

Žinoma, filmo puošmena – Charlize Theron, kuri fantastiškai sugebėjo šį filmą paįvairinti ir atsiskleisti. Na, pripažinkime, žanro požiūriu aktorinės meistrystės mažai teišliesi, bet Theron tai padarė ir padarė ypatingai gerai! Gan nebanalus siužetas pakylėja šį filmą į problematikos lygį ir kelia labai paprastą klausimą – kada žmogus suauga ir nustoja elgtis kaip paauglys? Herojė yra nykstančio populiarumo paauglių knygų rašytoja ir pati analogiškai vis dar elgiasi ir mąsto kaip paauglė, savo knygų herojė, tačiau tenka susidurti su žmonių gailesčiu, kuris moterį pakeičia visam laikui. Nors filme atrodo, kad ji ir nepasikeitė, tačiau ji parašo apie save knygą ir nusprendžia daugiau nieko neberašyti, tarsi užbaigia dar vieną brandos etapą ir į gyvenimą ima žiūrėti kur kas rimčiau.

Man asmeniškai filmas padarė neblogą įspūdį. Kaip minėjau, Ch. Theron buvo nuostabi, smagu sutikti čia mano mėgstamą Patrick Wilson‘ą, o ir susidurti su kitokia amerikiečių komedijine išraiška buvo malonu.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 71/100

IMDb: 6.4

Jūsų Maištinga Siela



Filmas: "Brėkštanti aušra. 1 dalis" / "Breaking Dawn - part 1"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Brėkštanti aušra. 1 dalis“ (Breaking Dawn – part 1) (2011 m.) Na, iš tikro jau užsitęsė visa ta „Saulėlydžio“ sagos istorija. Man visada tai konkuravo su Hario Poterio saga, kuri truko ištisą dešimtmetį. Šįkart tai priešpaskutinė sagos dalis ir naujas režisierius Bill Condon, prieš tai režisavęs puikų filmą „Kinsis“. Daug kam iš mano pažįstamu ši filmo dalis nepatiko ir daug ką nuvylė, bet ir kitas filmo dalis režisavo skirtingi režisieriai. Kame šuo pakastas? Iš tikro ir man pirmoji filmo dalis t.y. 50 – 60 procentų eterio, liaudiškai tariant, atrodė, kad „pjovė grybą“. Suprantama, juk knyga viena, joje viena kulminacija, viena atomazga, o čia iš vienos knygos du filmus reikia suskaldyti ir kiekvieną taip pat paruošti su netikėta kulminacija ir atomazga. Viskas čia ir buvo gerai, tačiau veiksmo  pritrūko. Amžinas vilkolakio ir vampyro konfliktas ir perdėtas pasiaukojimas dėl tos vargšės nabaštikės Belos jau gali ir depresiją įvaryti!

Vestuvių ceremonija labiau priminė laidotuves, nes Bela eina prie altoriaus ir panašu, kad ji ne tai, kad jaudinasi, bet tuoj privems tėvui į kalnierių... Filmo pastatymas šįkart man labiausiai skyrėsi nuo kitų dalių (tiesa, nepamenu, ką berodė „Užtemime“) tuo, kad šįkart viskas realistiškiau. Pamenu pirmąją dalį, ten kiekvienas vampyro krustelėjimas buvo kaip mistika, kaip stebuklas, o žvilgsniai su kompiuteriu gerai atidirbti, o šįkart... Šįkart su Bela gerai padirbėta, nes nusiurbė gerai mėsos, atrodė tikrai iškankinta anoreksikė, tačiau to ir reikėjo iš filmo. Kvailiausia tai buvo scenos apie perdėtą pasimylėjimą – vampyras su mirtingąja nori pasidulkinti, tačiau vampyras ir vėl bijo ant jos kūno palikti mėlynių – tyliu! Viskas būtų ir gerai, bet tai buvo per daug užtęsta, bet nieko nepadarysi, juk viena knyga, o filmą reikia dviejų dalių susukti. Šiaip jei ne keistas Belos nėštumas, tai filme praktiškai nieko naujo ir nebūtų įvykę – tas pats konfliktas tarp vilkų ir vampyrų, tie patys įstatymai, tas pats miškas, ta pati motyvacija ir visi kaip išprotėję bando tą Belą APSAUGOTI. Bla bla bla bla ir t.t. Nu juk nuobodu!

Bet nėra ir taip jau blogai. Einant filmui prie pabaigos visgi jau šis tas naujo. Kyla įtampa dėl to, ką iš tikro pagimdys Bela, ir jos ta tragiška pogimdyvinė mirtis žada tai, kad ji suvampyrės. Paskutinės scenos išlaiko kulminaciją ir pagaliau VALIO – ji atsimerkia vėl sunormalėjusiu kūnu ir kaip niekada graži. To ir reikėjo tikėtis iš siužetinės linijos. Pasigedau tik mistikos nuo pat pradžių, kas dažniausiai užgniauždavo kvapą praėjusiose dalyse. Filmo ryški pabaigos kulminacija žada, kad Candon (dar kažkas juokėsi iš jo pavardės) paruošė kur kas stipresnę filmo dalį, belieka jos sulaukti šių metų lapkritį.

Mano įvertinimas: 6/10 
Kritikų vidurkis: 45/100
IMDb: 4.9

Jūsų Maištinga Siela