Rodomi pranešimai su žymėmis Allison Janney. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Allison Janney. Rodyti visus pranešimus

2023 m. birželio 22 d., ketvirtadienis

Filmas: "Netikęs švietimas" / "Bad Education"

 

Sveiki,

 

Daug kam nėra paslaptis, kad privačios mokyklos tarpusavyje konkuruoja, kad pritrauktų ne tik turtingų tėvų vaikučius, bet gerai pasirodytų reitinguose. Galbūt pas mus Lietuvoje taip nėra itin ryškiai matoma ir aptarinėjama, tačiau, pavyzdžiui, JAV tai ryški takoskyra tarp valstybinių mokyklų ir privačių. 2003 metais JAV nugriaudėjo vienos prestižinės mokyklos skandalas, kuris, galima sakyti, tapo epiniu. Iš to atsirado ir vaidybinis filmas „Netikęs švietimas“ (angl. Bad Education) (2019).

 

Garsus mokyklų vadovas Frank Tassone jau apie 20 metų vadovauja privačioms prestižinėms mokykloms, o pastaraisiais metais pasiekė pagal pažangumą netgi JAV ketvirtą reitingo poziciją. Visgi geraširdis, nuolaidus, pozityvus, savimi pasitikintis vadovas su savo pavaduotoja turi paslaptį. Jie naudojasi tėvų į fondą įneštais pinigais savo asmeniniame gyvenime, todėl jie gyvena prestižiniuose rajonuose, turi prabangius automobilius, atostogas leidžia toli gražu ne vietiniame spa centre... Ilgą laiką niekas nė neįtarė, kad jie plauna pinigus savoms reikmėms, kol neįvyksta klaidos ir moksleivė rengdama straipsnį mokyklos laikraščiui neišsiaiškina tam tikrų dalykų...

 

Iš tikrųjų, turint galvoje, kaip amerikiečiai mėgsta ekranizuoti savo šalies skandalus, aferas ir kriminalines paslaptis, manęs šis filmas nenustebino. Iš pradžių tikėjausi linksmos komedijos apie mokyklos gyvenimą, kuriame išaiškėja kokios nors intymios sekso paslaptys ar bent jau priekabiavimas prie mokinių ir režisierius išrutulios pramoginio kino turinį su standartiniu amerikietiško nusikaltimo koloritu. Visgi pinigų afera didžiulė, o tikrieji asmenys gavo išties nemažai metų. Puikiai su vaidmenimis susidorojo Hugh Jackman, kuris suvaidino gėjų aferistą vadovą ir Allison Janney. Filmas paremtas tikrais faktais perteiktas pusėtinai rimtai, problema kebli, nepatogi, manau, daugeliui žiūrovų, ypač tiems, kurie domisi edukaciniais dalykais ir vadovavimu, filmas patiks. Visgi daugiau pažiūrėjus panašių amerikietiškų skandalų ekranizacijų, akivaizdu, jog tai vienas iš daugelio tokių filmų.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.1



 

Jūsų Maištinga Siela

2020 m. vasario 25 d., antradienis

Filmas: "Skandalas" / "Bombshell"


Sveiki,

Kai prieš kelerius metus per Lietuvą ir pasaulį ritosi skandalas #metoo, kuris atliepė moterų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, solidarumą, radosi ne vienas vyriškis, kuris socialiniuose tinkluose rašė tą patį, ką mėgsta rašyti mačistas verslininkas ir JAV prezidentas Donald Thrump: grybštelti gražiai merginai per užpakalį, argi čia koks priekabiavimas? Tai romantiškas flirtas, į kurį mergina atsako, arba ne. Atsirado ir tokių, kurie ir šiurkščiau išdėstė savo „vyriškas“ pažiūras. Galiausiai #metoo išvirto kaip pyragas per skardos kraštus, nes būta ir iš moterų pusės manipuliacijų ir neteisingų kaltimų, siekiant aukštesnių privilegijų... Žodžiu, ten, kur atsiranda didelis skandalas iš neteisybės, dažniausiai tampa išsigimusiu visuomenės normų ir manipuliacijų priemonių instrumentais. Galiausiai visoje teisybės ir teisingumo kovoje labiausiai gali pelnytis tie, kurie sugeba #metoo idėjomis pasinaudoti.

Kad judėjimas #metoo, žinoma, davė nemažai naudos moterims, galiausiai dalinai buvo atstatomas moters seksualumas ir indelis lygiateisiškame „ofisiniame“ darbe. Apie panašias TV kanalo FOX sąlygas byloja biografinis filmas „Skandalas“ (angl. Bombshell) (2019), kuris pasakoja apie 2016 metus, kai FOX kanalo valdytojas Roger Ailes galiausiai gauna pirmuosius kaltimus dėl seksualinio priekabiavimo ir šantažo. Galiausiai trys moterys, nukentėjusios dėl aukšto posto „per lovą“ viešai prabylą apie seksizmą, pašaipas ir nelygybę. Filmas apie šio skandalo atsiradimą, apie tai, kaip sunku ir beveik neįmanoma, aukojant savo asmeninę šeimą ir gerbūvį, atskleisti galingos mačistinės imperijos užgniaužtą požiūrį į ilgakojes darbuotojas...

Nesiryžtu vertinti filmo atitikmens su realybe, nors N. Kidman. Ch. Theron ir M. Robbie sukurtos veikėjos turi realius atitikmenis, kaip ir antraeilių aktorių. Man šis filmas visgi atskleidžia nejaukų ir tylų ofiso „klubo“ pažeminimo istoriją moters atžvilgiu. Persisunkęs seksistinių bjaurybių tylios FOX kanalo zonos akiratyje šios moterys tampa didvyrėmis. Kitą vertus, tokiame amerikietiškame „tiesos atleidimo“ filme kitaip būti ir negalėjo. Kelerius paskutiniuosius metus „Oskaro“ nominantų filmai sukasi apie sąmokslo atskleidimus. Prisiminkime tokius sėkmingus filmus apie Didžiąją ekonominę krizę, Katalikų bažnyčios seksualinį vaikų išnaudojimą ar tą patį, jau istorija tapusia karo Vietname politikų grifų puotos atskleidimą paprastų amerikiečių gyvybių sąskaita.. Tokie „tiesuoliški“ filmai iš vienos pusės labai įkvepia demaskuoti ir kalbėti tiesą, bet iš kitos tampa atbukusių smegenų asmenims priemone spekuliuoti garbingų žmonių įvaizdžiais ir toliau manipuliuoti kitomis formomis.

Visgi nesigilinsiu analizuodamas skandalų veikimo principus ir kas iš to daugiau ar mažiau išlošia, pasakysiu nešališkai, kad filmas man patiko. Jis dinamiškas, čia puikiai dirba aktoriai, istorija nepatogi tiek vyrams, tiek moterims, kurios leidžiasi žeminamos, nes yra naivios ir neišeina, nes išeidamos žino, kad mažesnio moralinio lygmens atstovė gaus jos darbą... Tai tam tikra prasme užburtas ratas, nes filmas nepatogus ir vyrams, kurie spekuliuoja įtartinais anekdotais apie seksualias blondines kaip kultūros bendravimo normą, o moteris, kuri drįsta sukritikuoti vyriškį, laikoma moterimi, kuri nekenčia vyrų. Tendencijos Lietuvoje dabar, sakyčiau, yra labiau moterų naudai: stiprios moters įvaizdis įkvepia, o stipraus dominuojančio vyro vaizdinys vis dar kybo ant plauko dėl neaiškių įsitikinimų... Tai išties daug diskusijų ir perspektyvų išrutuliojanti kino juosta, kuriai tikriausiai neužtektų laiko iškalbėti, nes čia kaip sniego stiklo rutulys: kaip pakreipsi, taip snaigės vandenyje ir pustys tą vargšą žmogaus namelį.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 6.8


Jūsų Maištinga Siela

2019 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Filmas: "Ma" / "Ma"


Sveiki,

Siaubo trileris „Ma“ (angl. Ma) (2019) tikriausiai daugelį viliojo į kino teatrus patirti  tos įtampos, kurią žadėjo filmo anonsas, tačiau, kaip ir daugelis tokio žanro filmų, linkę mus apvilti, nuliūdinti, graužtis išmetus pinigus į balą... Amerikietiško komercinio stiliaus trilerio centre – apkūni veterinarijos darbuotoja, iš praeities turinti daugybę mokyklinių nuoskaudų, kurių iki šiolei negali pamiršti. Vakar kaip tik perskaičiau visai įdomų straipsnį, kad pažeminimas yra didžiausia žmogui psichologinė trauma, kuri dažnai priveda prie savižudybės ar noro kerštauti.

Keršto filme pagrindiniu smuiku griežia „Oskaru” įvertinta aktorė Octavia Spencer, kuri šiam vaidmeniui vėlei, atrodo, be didesnių pastangų atlieka sutrikusios, įskaudintos ir sadistiškai besielgiančios matronos vaidmenį. Visgi žvelgiant į filmo visumą, tą bandymą sukelti įtampą ir kartu nepadorų gėdos jausmą, kai suaugusi moteris girdo mokyklinio amžiaus jaunuolius, atrodo, išties veikia, tačiau jau nuo pat pradžių galima pasigesti įdomesnių ir gilesnių Ma elgesio analizės ir motyvų pateikimų. Viskas pusiau helovyninė pramoga: truputį nuotykis, truputį kraupu, o visa tai galėjo virsti išties į kažin kokį neblogą trilerį apie žmogų, kurį mokyklinės patyčios pavertė monstru. Paviršutiniu žvilgsniu, atrodo, kad taip ir yra, tačiau pramoginio žanro diskursas neleidžia išties būti pačia Ma, leidžia tik ja bodėtis, šlykštėtis, jausti nerimą, įtampą, bet neleidžia iki galo išgyventi jos patirties, kaip, pavyzdžiui, geba lengvai daryti europietiškasis kinas...

Filmas apie jaunuolių nebrendylų gaują, kurie gauna į kaulus nuo sadistės matronos, gal ir pritrauks ne vieną masinio kino žiūrovą, tačiau pasitenkinimo visumine istorija, kažin, ar paliks įsimintiną. Be pagrindinės aktorės natūros tikriausiai likusios filmo sudedamosios dalys bus pernelyg paviršutiniškos, labiau nuotykis siaubų kambarėlyje, kuriame tik atsainiai užgaunamos nagiukais psichologinės arfos stygos – na, nesuskamba gerai šioji muzika, nesuskamba...

Mano įvertinimas: 5.5/10
Kritikų vidurkis: 53/100
IMDb: 5.7


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. lapkričio 16 d., penktadienis

Filmas: "Aš esu Tonya" / "I, Tonya"



Sveiki, skaitytojai,

Auksiniams gaubliams ir Oskarui nominuota biografinė drama apie amerikiečių dailiojo stiliaus čiuožėją Tonya Harding, pavadinamu filmu „Aš esu Tonya“ (angl. I, Tonya) (2017), daug kam tapo visai maloniu didžiojo kino reginiu, o tokio tipažo filmo pagrindiniai aktoriai dažniausiai būna nominuoti ir pelno pagrindinius kino apdovanojimus už geriausius vaidmenis. Sakoma, kad Tonya šeima pagrindiniame vaidmenyje patys pasirinko jaunosios kartos aktorę Margot Robbie vietoj Jennifer Lawrence, nes pastaroji neatrodė tokia graži kaip Margot.

Filmas spalvingas, nufilmuotas taip, kad atitiktų tiek kino gurmanų, tiek masinio kino žiūrovų skonį. Smarkiai šaržuojantis realiuosius asmenis, filmas greitai artėja prie tos ribos, kai galima nebesuprasti, ar realiai gali šitaip būti, ar visa tai kartais neprimena smagios parodijos. Ir jeigu ne tikslingai sukarpytos ir ritmiškai pajaustos juostos vietos dėl dramatiškų Tonya išgyvenimų, būtų galima pamanyti, kad visa tai pernelyg teatrališka. Kitą vertus, filmo tikslas nėra atkartoti istorinės tiesos, bet papasakoti smagią ir jautrią asmenybės kovą su savo įsitikinimais ir gyvenimiškosiomis kliūtimis istoriją. Dar kitaip sakant, principas kaip Volto Disnėjaus filmuose – įkvėpti žiūrovą pasijausti truputį geresniu ir kartu lygiuotis į personažą. Būtent personažą, o ne asmenybę, nes akivaizdu, kad filmas daugiau ar mažiau fikcija ir pateiktas per tam tikrą manipuliacinį kino meno perspektyvą – neslėpkime, šiek tiek pritraukiant ir pataikaujant žiūrovui.

Nepaisant visos juntamos sintetikos, filmas iš tų, kuriuos vis tiek žiūrime kai kada praverta iš nuostabos burna, nes visi tiek kino triukai labai suveikia ir paveikia žiūrovą. Istoriniai faktai, charakterio mums, lietuviams, ne tipiškumas leidžia kažin kuo žavėtis neapčiuopiamu, bet kažin, ar čia žavėtis reikia Tonyos auklėjimu, sunkiu darbu ar santykiu su sutuoktiniu? Nemanau. Visgi už kriminalinę filmo liniją, kai kurioziškai konkurentei Nensei suluošinamas kelias, kur kas įdomesnis atrodo ypač šaržuojantys Tonyos ir motinos santykiai. Motinos vaidmenį atlikusi aktorė Allison Janney pritrenkiamai šiame filme panaši į Tildą Swinton, kad vieną akimirką patikėjau, kad tai Tilda, bet... ir Alison atliko savo vaidmenį puikiai, kaip ir, beje, M. Robbie.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 77/100
IMDb: 7.5

Filmo anonsas:


Tikrieji filmo prototipai duoda interviu po filmo premjeros apie tikruosius įvykius:


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. kovo 5 d., sekmadienis

Filmas: "Svarbiausia nepakenk" / "...First Do No Harm"



Sveiki,

Dar vienas filmas su Meryl Streep tikriausiai niekam nepakenktų, ypač jeigu esate šios aktorės gerbėjai kaip aš. Drama „Svarbiausia nepakenk“ (angl. First Do No Harm) (1997) yra televizinis filmas, sukurtas remiantis tikra istorija apie epilepsijos traukulių kamuojamą mažą berniuką, dėl kurio ima kovoti viena amerikiečių šeima, bandydama išgelbėti sūnui gyvybę...

Nesu tikras, ar filmas geras kaip meninė juosta, tačiau beveik neabejoju, kad edukacinę funkciją jis atliko kuo puikiausiai, ypač tiems, kurie su epilepsija yra susidūrę realiai. Neslėpkime, filmas lyg užsakymas, sukurtas šviesti žmones. Gale filmo M. Streep balsu įgarsinta tekstinė žinutė su adresais tik paliudija, kad aktorė veikiau prisidėjo prie labdaringos akcijos, nei rimto vaidybinio filmo kūrimo. Visgi M. Streep pelnė „Emmy“ nominaciją. Mažabiudžetis filmas parodo medicininės rinkos standartais grįstą verslumą, slepiama informacija apie veiksmingus gydymo būdus gali pražudyti ne tik šią vaizduojamą šeimą, bet ir milijonus gyventojų – ką jau seniai kalba įvairūs nepriklausomi dokumentiniai filmai apie farmacijos rinką. Epilepsijos gydymas badavimo dieta, dėl kurio pasveiko tūkstančiai žmonių, sukrėtė ne vieną, tačiau pasaulyje dar iki šiol gydoma itin sunkiais būdais...

Filmas absoliučiai vidutiniškas, jaudina drama ganėtinai menkai, nes vaizdavimo būdai šabloniški, dialogai sukalti švietėjiškai, terminai kartojami aktorių lūpomis taip, kad juos išmoktų pats žiūrovas. Visais atžvilgiais tai itin vidutiniškas filmas, net jeigu jame pasirodė M. Streep. Nepaisant visko, pati istorija gana ašaringa ir graudinanti – verta pamatyti nors vieną sykį gyvenime, kad sužinotume, kokios ligos tyko pasaulyje, tačiau kaip meniniam filmui šiai juostai mano vertinimas būtų netgi prastas, tačiau yra kaip yra.

Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.9


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. vasario 20 d., pirmadienis

Filmas: "Mergina traukiny" / "The Girl on the Train"



Sveiki, skaitytojai,

Labai ilgai atidėliojau šį filmą, nes kilo visokiausių abejonių prisiskaičius komentarų ir recenzijų. Tačiau norisi vis grįžti prie psichologinio trilerio žanro, kurį esu jau kuris laikas apleidęs. Gal dėl to tokiomis šviesiomis akimis sužiūrėjau filmą „Mergina traukiny“ (angl. Girl on the Train) (2016), kuris sulaukė gana nemenko dėmesio ir neaplenkė mūsų kino teatrų. Na, filmas ekranizacija pagal to paties romano pavadinimą, kurį turime išsivertę į lietuvių kalbą. Po šio filmo skaityti kūrinį jau tikrai niekada nebenorėsiu, nors gal knyga ir pranoksta.

Iš esmės filmas prasideda gana tipiškai, kaip koks trileris vaizduoja sumišusios alkoholikės sąmonę ir veiksmus, viskas sukarpoma ir klijuojama padrikai. Tai iš esmės erzina, nes jau galima numanyti visą eigą, tačiau viskas gana pateikiama suprantamai ir kažkur matytai: moteris negalėjusi susilaukti kūdikio lyg pamišėlė trinasi aplink buvusio vyro namus. Aišku, lauk nelaimės ir, aišku, lauk tai, kad alkoholikė vienaip ar kitaip kažką atkas ir bus teisi, o ja niekas nepatikės, nes ji ir taip puolęs angelas. Nors veiksmų ir atoveiksmių grandinė jau aiški po pusvalandžio, kažkodėl šį filmą žiūrėti buvo vis tiek įdomu, nes kiek siužetiškai „išmėsinėtas“ ir sukonstruotas pasakojimas toli gražu ne pats prasčiausias – čia tikriausiai reiktų dėkoti knygos autorei.

Be mįslės įminimo, kas būdinga trileriui, viena stipriausių filmo pusių, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo aktorės Emily Blunt vaidyba, kuri šįkart atlieka pagrindinį alkoholikės Reičel vaidmenį. Įtikinama vaidyba ir vidutiniškas siužetas apie kūdikių praradimus ir sąmonės aptemimus lyg ir jau kažkur tikrai regėta, bet tikriausiai buvau pernelyg išsiilgęs tokių dramų, tai vertinsiu filmą kiek aukštėliau nei galbūt būčiau vertinęs trilerių srauto grūstyje.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 48/100
IMDb: 6.6



Jūsų Maištinga Siela