Rodomi pranešimai su žymėmis Malcolm McDowell. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Malcolm McDowell. Rodyti visus pranešimus

2020 m. vasario 25 d., antradienis

Filmas: "Skandalas" / "Bombshell"


Sveiki,

Kai prieš kelerius metus per Lietuvą ir pasaulį ritosi skandalas #metoo, kuris atliepė moterų, patyrusių seksualinį priekabiavimą, solidarumą, radosi ne vienas vyriškis, kuris socialiniuose tinkluose rašė tą patį, ką mėgsta rašyti mačistas verslininkas ir JAV prezidentas Donald Thrump: grybštelti gražiai merginai per užpakalį, argi čia koks priekabiavimas? Tai romantiškas flirtas, į kurį mergina atsako, arba ne. Atsirado ir tokių, kurie ir šiurkščiau išdėstė savo „vyriškas“ pažiūras. Galiausiai #metoo išvirto kaip pyragas per skardos kraštus, nes būta ir iš moterų pusės manipuliacijų ir neteisingų kaltimų, siekiant aukštesnių privilegijų... Žodžiu, ten, kur atsiranda didelis skandalas iš neteisybės, dažniausiai tampa išsigimusiu visuomenės normų ir manipuliacijų priemonių instrumentais. Galiausiai visoje teisybės ir teisingumo kovoje labiausiai gali pelnytis tie, kurie sugeba #metoo idėjomis pasinaudoti.

Kad judėjimas #metoo, žinoma, davė nemažai naudos moterims, galiausiai dalinai buvo atstatomas moters seksualumas ir indelis lygiateisiškame „ofisiniame“ darbe. Apie panašias TV kanalo FOX sąlygas byloja biografinis filmas „Skandalas“ (angl. Bombshell) (2019), kuris pasakoja apie 2016 metus, kai FOX kanalo valdytojas Roger Ailes galiausiai gauna pirmuosius kaltimus dėl seksualinio priekabiavimo ir šantažo. Galiausiai trys moterys, nukentėjusios dėl aukšto posto „per lovą“ viešai prabylą apie seksizmą, pašaipas ir nelygybę. Filmas apie šio skandalo atsiradimą, apie tai, kaip sunku ir beveik neįmanoma, aukojant savo asmeninę šeimą ir gerbūvį, atskleisti galingos mačistinės imperijos užgniaužtą požiūrį į ilgakojes darbuotojas...

Nesiryžtu vertinti filmo atitikmens su realybe, nors N. Kidman. Ch. Theron ir M. Robbie sukurtos veikėjos turi realius atitikmenis, kaip ir antraeilių aktorių. Man šis filmas visgi atskleidžia nejaukų ir tylų ofiso „klubo“ pažeminimo istoriją moters atžvilgiu. Persisunkęs seksistinių bjaurybių tylios FOX kanalo zonos akiratyje šios moterys tampa didvyrėmis. Kitą vertus, tokiame amerikietiškame „tiesos atleidimo“ filme kitaip būti ir negalėjo. Kelerius paskutiniuosius metus „Oskaro“ nominantų filmai sukasi apie sąmokslo atskleidimus. Prisiminkime tokius sėkmingus filmus apie Didžiąją ekonominę krizę, Katalikų bažnyčios seksualinį vaikų išnaudojimą ar tą patį, jau istorija tapusia karo Vietname politikų grifų puotos atskleidimą paprastų amerikiečių gyvybių sąskaita.. Tokie „tiesuoliški“ filmai iš vienos pusės labai įkvepia demaskuoti ir kalbėti tiesą, bet iš kitos tampa atbukusių smegenų asmenims priemone spekuliuoti garbingų žmonių įvaizdžiais ir toliau manipuliuoti kitomis formomis.

Visgi nesigilinsiu analizuodamas skandalų veikimo principus ir kas iš to daugiau ar mažiau išlošia, pasakysiu nešališkai, kad filmas man patiko. Jis dinamiškas, čia puikiai dirba aktoriai, istorija nepatogi tiek vyrams, tiek moterims, kurios leidžiasi žeminamos, nes yra naivios ir neišeina, nes išeidamos žino, kad mažesnio moralinio lygmens atstovė gaus jos darbą... Tai tam tikra prasme užburtas ratas, nes filmas nepatogus ir vyrams, kurie spekuliuoja įtartinais anekdotais apie seksualias blondines kaip kultūros bendravimo normą, o moteris, kuri drįsta sukritikuoti vyriškį, laikoma moterimi, kuri nekenčia vyrų. Tendencijos Lietuvoje dabar, sakyčiau, yra labiau moterų naudai: stiprios moters įvaizdis įkvepia, o stipraus dominuojančio vyro vaizdinys vis dar kybo ant plauko dėl neaiškių įsitikinimų... Tai išties daug diskusijų ir perspektyvų išrutuliojanti kino juosta, kuriai tikriausiai neužtektų laiko iškalbėti, nes čia kaip sniego stiklo rutulys: kaip pakreipsi, taip snaigės vandenyje ir pustys tą vargšą žmogaus namelį.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 64/100
IMDb: 6.8


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

Filmas: "Prisukamas apelsinas" / "A Clockwork Orange"




Sveiki visi,

Šiandien grįžtu į kino klasiką ir noriu pakomentuoti kino filmą „Prisukamas apelsinas“ ( A Clockwork Orange“ (1971 m.). Tai tikriausiai vienas žymiausių Stanley Kubrick darbų, daugeliu laikomas šedevru, kitą vertus, kiek pats kūrėjas gali sukurti šedevrų per savo gyvenimą kine? „Švytėjimo“ ir „Plačiai užmerktos akys“ griebiasi dar vieno literatūrinio romano „Prisukamas apelsinas“ ir jį drąsiai ekranizuoja futuristinio filmo rėmuose. Čia ir vėl atpažinsime savitą ir įtaigų S. Kubrick‘o braižą, kuris prikausto žiūrovą prie ekrano ir nepaleidžia iki seanso pabaigos. Taip, „Prisukamas apelsinas“ yra stiprus filmas, kaip visada čia sutiksime ir nuogybių, ir įtemptų dialogų, mistikos, paslapties, užkastų minčių. Savu laiku filmas sukėlė šiokių tokių skandalų, netgi buvo kai kur uždraustas dėl ypatingai neigiamai veikiančių ir įkvepiančių smurtauti scenų.

Filmui jau daugiau nei 40 metų, tačiau jis tikras perliukas kino istorijoje kaip futuristinis filmo pavyzdys ir dėl savo tematikos – smurto nagrinėjimas iš įvairių pusių – aukos ir smurtautojo pusių. Personažas Aleksas pabuvoja abejose pusėse, pats tampa žiaurių medicininių tyrimų auka. Akivaizdu, kad žiaurūs gydimo metodai suluošina žmogaus sielą ir psichiką, tokie gydymo eksperimentai po Antrojo pasaulinio karo buvo labai populiarūs, kol jų neimta pamažu uždrausti. Tokiais kankinimo metodais gydomi buvo ne tik smurtautojai, bet ir vagys, homoseksualai ir kiti visuomenės atstumtieji. Filmas parodo viso to padarinius, bet kartu visa dramatiška situacija įvilkta į keistus „gaurus“, pvz. pieną geriantys ir baltai apsirengę smurtautojai „sektantai“, gydymo metodai, herojų šukuosenos, dialogai – kartu jie ir tikroviški ir mistifikuoti, įkvėpti keistos laikmečio dvasios, kuri atrodo ir sintetinė ir prisodrinta švelniai juodojo humoro, bet kartu ir realūs, pakankamai įtikinami. 

Pats siužetas gan neblogas, man patiko, tačiau, kad visiškai pasinerčiau ir būčiau sužavėtas, kažkodėl taip šįkart nenutiko. Nežinau, nenoriu, sakyti, kad kažko pritrūko, sakyčiau, žiūrėjau tai kaip į meno kūrinį, tačiau su juo menkai susitapatinau, menkai ką teišjaučiau ir išgyvenau. Aiškūs simboliai, personažai, puikūs ir kaip visada intensyvūs saviti garso takeliai... Iš esmės nesigailiu, kad pažiūrėjau, patiko, pasitenkinau. Manau, kad daugeliui filmas tiks ir patiks ne tik, kad tai Kubrick‘as, ne tik, kad tai senas geras kinas, bet ir pasitenkins filmo medžiaga, aktoriais, idėjomis.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 8.4


Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

2012 m. kovo 5 d., pirmadienis

Filmas: "Artistas" / "Artist"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pasidalyti neseniai pačiais įvairiausiais apdovanojimais apipiltą, o paskutiniuoju metu ir „Oskarą“ paėmusį, kino filmą „Artistas“ (Artist) (2011 m.). Taigi, nebylusis filmas atgyja šioje epochoje, kai apskritai ekranuose karaliauja specialieji vaizdo efektai su efektingais garso takeliais. Sakyčiau, apdovanojimų gausą filmą lydi nebyliojo filmo fosilijų atkasimas reikiamu momentu ir mokėjimas jį išpopuliarinti. Prisipažinsiu, niekada nežiūrėjau nebyliojo kino, tačiau šis buvo „savotiškas“ ir žinoma, kitoks, nei nebylusis kinas.

„Artisto“ sėkmė „originalume“, tačiau tas originalumas visiškai neoriginalus. Taip, puikūs aktoriai, kostiumai ir t.t., bet siužetinė linija man tokia banaloka. Toks įspūdis, kad filmas kurtas tik tam, kad atgaminti nebylųjį kiną ir mažiau išprususiam žiūrovui įteikti tai kaip nepaprastai originalų hamburgerį – imk ir ryk! Taip, filmas pakankamai gražus, grakštus, puikiai apgalvotos detalės, tačiau iš siužeto tikėjausi kur kas daugiau. Populiaraus aktoriaus nuosmukio ir kylančios aktorės meilės sankirtos – filmas su laiminga pabaiga. Nemanau, kad turėtų kas nors per daug nustebti, retrospektyvios spalvos tik sutvirtina filme vaizduojamo laikmečio tendencijas, neprastai atskleista ir paties personažo Artisto dvasinis nuosmukis – krentančios plunksnos garsas ir t.t. Iš esmės yra neblogų dalykų šiame filme, yra ką ir pakapstyti, paanalizuoti, pasigrožėti, tačiau filmas manęs asmeniškai nelabai žavėjo ir „Oskaro“ statulės jam ir pagrindiniam aktoriui neduočiau, ir antro karto nežiūrėčiau, tačiau pasižiūrėti kaip kažką kitokio nūdienos filmų pasaulyje gal ir ne pro šalį.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 89/100
IMDb: 8.0



Jūsų Maištinga Siela