Rodomi pranešimai su žymėmis Stanley Kubrick. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Stanley Kubrick. Rodyti visus pranešimus

2016 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Filmas: "Žmogžudystė" / "The Killing"



Sveiki,

Kad Stenlis Kubrikas yra genijus, tą tikriausiai pripažįsta didelė dalis kinomanų, o štai man, jo kiekvienas darbas vis jaučiamas kitaip. Yra jo darbų, kuriais iki šiol žaviuosi, pvz., „Plačiai užmerktos akys“, „Švytėjimas“, kurie kelia išties gerus prisiminimus. Vienas senesnių S. Kubriko darbų „Žmogžudystė“ (angl. The Killing) (1956) pasakoja kruopščiai suplanuotą apiplėšimą. Anuomet, kaip galite įspėti, filmas nesulaukė itin gero pasisekimo, viso labo vieną BAFTA nominacijos, tačiau šiandien filmas vertinimas kur kas labiau nei anuomet.

Būtų klaidinga sakyti, kad mane šis filmas sužavėjo, veikiausiai tik patiko dėl paties S. Kubriko kino evoliucijos. „Žmogžudystė“ taip skiriasi nuo paskutinio jo darbo „Plačiai užmerktos akys“ (1999), kad tiesiog neįtikėtina, kokias transformacijas ir kino eras išgyveno kūrėjas. Šioji juosta absoliučiai, taip ir norisi pasakyti „nekubriška“, nes joje vyrauja šešto dešimtmečio kino maniera, nes į galvą nebūtų atėję, jog tai to paties režisieriaus darbas. Ne daug žiūriu senojo retro kino, tačiau žiūrint neapleidžia jausmas, kad daug kas kaip teatre – vyro ir godžios tinginės žmonos santykiai (ak, kaip tipiška) atrodo, kaip „Santa Barbaros“ epizodas, tačiau kartu nesinori tikėti, kad „Žmogžudystėje“ veikėjai tokie patikliai naivūs, bet, regis, jie tokie ir yra. Sumanymas apiplėšti žirgų lenktynės iždą atrodo gana architektoniškai sukonstruota istorija. Šios istorijos žavesys yra tame, kad apiplėšimas anatomiškai pademonstruojamas su visais paprastai žiniasklaidoje nematomais užkulisiais. O kas nenorėtų pamatyti, kaip apiplėšiami bankai? Tiesą sakant, mane patį žavėjo ne tiek pati apiplėšimo istorija, kiek tos saldokos, bet vis tiek labai mielos tipiškai vaizduojamos vyrų ir moterų santykių peripetijos: tokios skaudžiai naivios, kad šiandien niekas nebesiryžta taip kurti, nebent bando stilizuoti kiną to dešimtmečio kino manieromis.

„Žmogžudystė“ gana klasikinio tipažo juosta, kuri, kažin, ar yra itin reikšminga juosta S. Kubrikio kino karjeroje, tačiau žavėtis visų pirma galima juoda-balta spalvomis, retro manieromis, naiviomis intrigomis, teatralizuotu apiplėšimu ir netikrovišku smurtu. Yra tam savotiško žavesio. 

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 8.0


Jūsų Maištinga Siela

2013 m. balandžio 16 d., antradienis

Filmas: "2001: Kosminė odisėja" / "2001: A Space Odyssey"


Sveiki visi,
Mano bandymas grįžti ir vėl prisiliesti prie S. Kubriko kūrybos baigėsi tuo, kad pažiūrėjau jo vieną (kaip ir visos kitos) legendinę juostą „2001: Kosminė odisėja“ (2001: A Space Odyssey). Na, filmas skamba labai šiuolaikiškai, tačiau jis sukurtas 1968 – aisiais, kada žaibiškai ant mielių pradėjo augti fantastinių filmų ir serialų bumas, ypatingai apie keliones erdvėlaiviais. Na, Kubrikas šią juostą statė pagal romaną, tačiau net nežinau, kaip į šį filmą bereaguoti, nes man pasirodė pati prasčiausia, sausiausia ir nuobodžiausia režisieriaus juosta.
Tai ketvirtas filmas, kurį man tenka matyti iš Kubriko pasaulio. Pasakysiu taip, kad labiausiai mane nustebino ir galgi net kiek šokiravo techniniai filmo dalykai, nes jie stulbinamai ne tik profesionalūs, bet ir nufilmuoti taip, lyg dešimtmetį skirtųsi nuo Kamerono „Įsikūnijimo“. Šiai juostai daugiau nei 45 metai, bet jos grafika, kosminių erdvių pateikimas man primena šiuolaikinį fantastinį kiną ir mažai tenusileidžia kokiam nors „Prometėjui“ (2012).  
Aišku, daug žadanti evoliucijos vaizdavimo pradžia turėjo kažkaip labiau išvystyti siužetą, bet man šiame pasakojime per daug eklektikos, taip mažai susikalbėjimo, todėl filmas atrodo išparceliuotas ir prasmių sąsajų rodėsi tiek nedaug, o jei ir rodėsi, jie nieko nepaaiškino. Žinoma, kaip visada šiame filme atrasite Kubrikui būdingo subtilaus garso takelį – šįkart Vienos valsas kosmose su plaukiančiais erdvėlaiviais. Pasakykite, koks dabar fantastinis filmas apsiimtų transplantuoti klasikinį garso takelį į savo filmą? Kubrikas šiuo raiškos būdu kaip visada išskirtinis. Ir visgi filmas pasirodė siužetiškai silpnokas, charakteriai neišvystyti ir tik menkais kvapais primena fantastinio filmo šedevriuką „Mėnulį“ (2009). Tiesa, buvo, kad elektroninės erdvėlaivio smegenys šiek tiek baugino ir imponavo, kaustė dėmesį kaip siaubo elementas, tačiau tai nė iš tolo netvisko to paties režisieriaus darbu „Švytėjimu“ (1980), o dialogai buvo tokie skurdūs, kad beveik jais nesimėgavau, bandydamas pajausti prasmių plėtotę, kaip tai buvo paskutiniajame Kubriko filme „Plačiai užmerktos akys“ (1999).
Kokios išvados? Stulbinama grafika panaikina stereotipus apie pačius seniausius fantastinius filmus. Filmas skirtas labiau filosofams, ne fantastinių filmų smogėjams, o užburiantys suinscenizuoti kosmoso vaizdai ir garso takelis primena kitonišką meditatyvų filmą, kuriam reikia pasiruošti iš pagrindų. Aš, matyt, nepasiruošiau ir buvau užkluptas.
Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 8.3


Jūsų Maištinga Siela


2012 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

Filmas: "Prisukamas apelsinas" / "A Clockwork Orange"




Sveiki visi,

Šiandien grįžtu į kino klasiką ir noriu pakomentuoti kino filmą „Prisukamas apelsinas“ ( A Clockwork Orange“ (1971 m.). Tai tikriausiai vienas žymiausių Stanley Kubrick darbų, daugeliu laikomas šedevru, kitą vertus, kiek pats kūrėjas gali sukurti šedevrų per savo gyvenimą kine? „Švytėjimo“ ir „Plačiai užmerktos akys“ griebiasi dar vieno literatūrinio romano „Prisukamas apelsinas“ ir jį drąsiai ekranizuoja futuristinio filmo rėmuose. Čia ir vėl atpažinsime savitą ir įtaigų S. Kubrick‘o braižą, kuris prikausto žiūrovą prie ekrano ir nepaleidžia iki seanso pabaigos. Taip, „Prisukamas apelsinas“ yra stiprus filmas, kaip visada čia sutiksime ir nuogybių, ir įtemptų dialogų, mistikos, paslapties, užkastų minčių. Savu laiku filmas sukėlė šiokių tokių skandalų, netgi buvo kai kur uždraustas dėl ypatingai neigiamai veikiančių ir įkvepiančių smurtauti scenų.

Filmui jau daugiau nei 40 metų, tačiau jis tikras perliukas kino istorijoje kaip futuristinis filmo pavyzdys ir dėl savo tematikos – smurto nagrinėjimas iš įvairių pusių – aukos ir smurtautojo pusių. Personažas Aleksas pabuvoja abejose pusėse, pats tampa žiaurių medicininių tyrimų auka. Akivaizdu, kad žiaurūs gydimo metodai suluošina žmogaus sielą ir psichiką, tokie gydymo eksperimentai po Antrojo pasaulinio karo buvo labai populiarūs, kol jų neimta pamažu uždrausti. Tokiais kankinimo metodais gydomi buvo ne tik smurtautojai, bet ir vagys, homoseksualai ir kiti visuomenės atstumtieji. Filmas parodo viso to padarinius, bet kartu visa dramatiška situacija įvilkta į keistus „gaurus“, pvz. pieną geriantys ir baltai apsirengę smurtautojai „sektantai“, gydymo metodai, herojų šukuosenos, dialogai – kartu jie ir tikroviški ir mistifikuoti, įkvėpti keistos laikmečio dvasios, kuri atrodo ir sintetinė ir prisodrinta švelniai juodojo humoro, bet kartu ir realūs, pakankamai įtikinami. 

Pats siužetas gan neblogas, man patiko, tačiau, kad visiškai pasinerčiau ir būčiau sužavėtas, kažkodėl taip šįkart nenutiko. Nežinau, nenoriu, sakyti, kad kažko pritrūko, sakyčiau, žiūrėjau tai kaip į meno kūrinį, tačiau su juo menkai susitapatinau, menkai ką teišjaučiau ir išgyvenau. Aiškūs simboliai, personažai, puikūs ir kaip visada intensyvūs saviti garso takeliai... Iš esmės nesigailiu, kad pažiūrėjau, patiko, pasitenkinau. Manau, kad daugeliui filmas tiks ir patiks ne tik, kad tai Kubrick‘as, ne tik, kad tai senas geras kinas, bet ir pasitenkins filmo medžiaga, aktoriais, idėjomis.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 8.4


Jūsų Maištinga Siela,
Man galite parašyti: cirkininkas@gmail.com

2012 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

Filmas: "Plačiai užmerktos akys" / "Eyes Wide Shut"


Sveiki visi,

Šiandien noriu pakomentuoti legendinį filmą „Plačiai užmerktos akys“ (Eyes Wide Shut) (1999 m.). Taigi paskutinis legendinio kino genijaus Stanley Kubrick filmas, pastarasis žinomas iš tokių filmų legendų kaip „Prisukamas apelsinas“, „Švytėjimas“, „Spartakas“, „Lolita“ ir t.t. Tikriausiai labiau besidomintys šio autoriaus kūriniais, žino, kad yra keliamos dvi versijos – „Plačiai užmerktos akys“ režisierius sukūrė iki galo ir mirė, bent jau taip teigia kino kompanija, o gerbėjai ir kritikai yra linkę prie išvados, kad visgi režisierius nebaigė šio filmo ir jis išėjo ne toks, kokį planavo kūrėjas. Na, nežinau, nė ką bepasakyti, nes seniai svajojau pamatyti šią juostą ne tik dėl Nicole Kidman ir Tom Cruise, kurie tuo metu ir juostoje, ir gyvenime buvo sutuoktiniai, bet ir dėl režisieriaus bei bendro išprusimo.

Dėl juostos kyla daug ginčų, vieni ją laiko šedevru, kiti jame pasigenda prasmės ir mato vien tik tuštybę bei sekso orgijas. Manau, niekas nėra apsaugotas dėl abejonių ir skonio reikalo. Štai man juosta padarė įspūdį ir patiko. Nuostabus ir nepakartojamas, intensyvus garso takelis tikriausiai neįsivaizduojamas be šio filmo, o tiksliau – filmas neįsivaizduojamas be šios muzikos. O ką bereikia sakyti apie Nicole Kidman ir Tom Cruise? Jie buvo puikūs, o ir Nicole galėjome išvysti nuogą – visu gražumu. Iš tikrųjų filmas gali pasirodyti kai kam tuštokas – kalbėjimas apie seksą, tačiau toli gražu apie tai... Tai veikiau santykių savotiškas aiškinimasis – intensyvus, įdomus psichologine prasme. Nežinau, kaip kiti, bet aš nuolat jaučiau įtampą tarp bendraujančių personažų, ta nuojauta, jog kažkas įvyks blogo primena netgi „Švytėjimą“. Orgijų sektantai su kaukėmis atrodė itin bauginančiai. Didelės idėjos filme ir nereikia, manau, kapstyti, ją tiesiog reikia išjausti – rafinuotai, elegantiškai, pajaučiant aistrą, kerštą, smalsumą, prabangą, santykius.

Man patiko, prikaustė dėmesį tiek vaidyba, tiek garsai, dialogai, kurie lyg kartu ir flirtuojantys, lyg ir teatrališki, lyg ir paralyžiuoti, bet kartu stilingi, savotiškai išjausti ir ištransliuoti. Man labai patiko spalvos, patalpos, skleidžiama mistinė atmosfera ir kvapas. Be jokios abejonės, tai subtilusis filmas, kurį nelengva sukurti, nelengva juo patikėti paprastam žiūrovui, tačiau tuo reikia mėgautis, o kad mėgautumeisi, manau, pačiam reikia būti kažkiek avantiūristui ir liberalui, jeigu galima taip išsireikšti. Galiu pasakyti, kad patiko labiau už „Švytėjimą“, suintrigavo, išgyvenau gerą pustrečios valandos santykių ir jausmų orgiją. 

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.3



Jūsų Maištinga Siela

2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

Filmas: "Švytėjimas" / "The Shining"




Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti jau legenda ir tikra kino klasika tapusį Stanley Kubrick filmą „Švytėjimas“ (The Shining) (1980 m.). „Plačiai užmerktos akys“ režisierius prieš trisdešimt metų sukūrė tikrą šoką pagal Stiveno Kingo romaną „Švytėjimas“. Jau ne vieną Kingo romanų ekranizaciją esu matęs – „Širdys Atlantidoje“, „Kristina“ ir t.t. Šis filmas, kurį kažkada mačiau vaikystėje ir kėlė pagarbią baimę, šįkart man labiau susižiūrėjo kaip trileris nei siaubo filmas.

Taip, filmas neabejotinai padėjo naujus pamatus siaubo filmo industrijoje, nes jame buvo panaudota naujų siaubą keliančių elementų, tačiau filmas pernelyg manęs šįkart nesužavėjo, tačiau net neabejoju, kad prieš kokius 20 metų, tai galėjo išversti iš klumpių nieko nemačiusius veidelius. Iš tikrųjų filme nemažai ir mistinių elementų, vaiduoklių, iliuzijų, kurie persipina su realybe, bet jie manęs kažkodėl negąsdino. Daug kylančios įtampos, bet ji kažkur nuslūgsta, laukiant, kol vyras paims kirvį ir galiausiai sukapos savo šeimą.

Tuoj būsiu apkaltintas tuo, kad nevertinu mūsų klasikos, bet tebūnie. Jeigu kas nors dabar sukurtų panašų filmą kaip „Švytėjimas“, jis, galvą guldau, kad neturėtų tokio pasisekimo kaip kadaise. Smagu ir vėl buvo sutikti jauną ir žavų Jack Nicholson‘ą, kuris po šio vaidmens tikriausiai užsitraukė amžinojo blogiuko vaidmens įvaizdį, kurį dar tame pačiame dešimtmetyje pakartos su „Istvuko raganomis“, bei nusitęs iki džokerio vaidmens „Betmene“. O jam labai prie veido tinka būti tokiu demonu, nes antakiai primena tikrą velnią. Išties puikus aktorius savo energetika ir išvaizda.

Sunku kažkaip rekomenduoti šį filmą, nežinau kam. Kino gurmanams, kurie galbūt nematė? Galbūt. Žvilgsnis į visai modernų siaubo filmo žanro plėtotę devinto dešimtmečio pačioje pradžioje, besidomintiems kinu tikriausiai privalu pamatyti šedevru laikomą „Švytėjimą“. Tie, kurie susidomėjote, galite pažiūrėti, nes šis filmas tikrai aplenkia daugelį šiuolaikinių siaubo skerdyninių filmų.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 61/100
IMDb: 8.4



Jūsų Maištinga Siela,