Rodomi pranešimai su žymėmis Jack Nicholson. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jack Nicholson. Rodyti visus pranešimus

2015 m. rugpjūčio 16 d., sekmadienis

Filmas: "Švelnumo kalba" / "Terms of Endearment"




Sveiki, kino žiūrėtojai,


Filmas „Švelnumo kalba“ (angl. Terms of Endearment) (1983) anuomet buvo vienas geriausių metų filmų, nominuotas net 11 „Oskarų“ ir net penkis iš jų pelnęs. Tai tikriausiai buvo antroji priežastis, kodėl pažiūrėjau šį filmą, pirmoji – aktoriai, kurie nuraškė „Oskarus“. Na, filmas šiandien primintų mums komedijos ir dramos derinį, bet filmas, sakyčiau, daugiau turi dramos elementų. Ekranizuotas pagal romaną ir anuomet sulaukė netgi kultinės sėkmės. Visų pirma aktorė Shirley MacLaine, kurią paskutiniu metu itin pamėgau, pelnė „Oskarą“ kaip geriausia aktorė, o Jack Nicholson antrąjį savo karjeroje „Oskarą“ už antraplanį vaidmenį – abu vaidmenys įsiminti, tačiau man labai šiame filme patiko ir aktorė Debra Winger, kuri pasitenkino tik nominacija.  

Na, toli gražu man filmas nepasirodė „superinis“, bet kad kultinis, tai jautėsi ir veržlumas, ir scenarijus, ir vaidyba. Sakyčiau toks „lengvas“ su ilgo šeimyninio gyvenimo nuotrupomis ir aistromis. Filmas pasakoja apie motinos ir dukters santykius ir jų atskirus ryšius su vyrais – lengva ir sudėtinga gyvenimo ir tarpusavio santykių tėkmė. Filme esama visko – ir holivudinių dvelksmo, šablonų, ir įdomių scenų, praradimų, dramų, skirtingų charakterių, ir liūdesio. Lyg iš pirmo žvilgsnio atitiktų šiuolaikines mūsų romantines komedijas diapazoną, tačiau čia svarbus ne tiek romantinės meilės aspektas, kiek vieningos šeimos portretas. Filme esama ir itin skaudžių praradimų, susijusių su sunkiomis ligomis...

Tiesiog filme visko radau po truputį. Sužiūrėjau su lengvu atodūsiu, mėgavausi siužetu, lėta ir jaukia tėkme, aktoriais, tačiau tas mėgavimas liko be kažkokio didesnio jaudulio, nors filmo pabaigoje jau beveik norėjau išspausti ir ašarą. Filmas, manau, vertas savo žiūrovo, jį gali žiūrėti ir paprasti žiūrovai, ir kino gurmanai, nes, kaip jau sakiau, juostoje rasite visko.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 7.4



Jūsų Maištinga Siela

2015 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Filmas: "Usnis" / "Ironweed"




Sveiki, kino žiūrovai ir skaitytojai,

Filmas „Usnis“ (angl. Ironweed) (1987) tapo priešpaskutiniu nematyti Meryl Streep „Oskarui“ nominuotu darbu. Tiesą sakant, teko pavargti, ieškant tikslaus filmo pavadinimo vertimo, nes anglų žodynas nesiūlo jo šio sudurtinio žodžio atitikmens, o ir „Geležinė piktžolė“ kažkaip skamba nei šis, nei tas. Visgi filmo pavadinimą atradau rusų kalboje – „usnis“, nors anglų kalboje usnis turi kitą žodį, tačiau, kaip supratau, tai specifinė piktžolė, labai artima usnims. Šiaip ar taip, tai simbolinis filmo pavadinimas, kuris apeliuoja į tam tikrą socialinį sluoksnį – prasigėrusius benamius Didžiosios depresijos laikais, kuri tampa likusiai visuomenei kenksminga terpė, visai kaip usnis darže... Kai kas filmą bandė versti pavadinimu "Sąmyšis".

Tai tikriausiai vienas niūriausių Meryl Streep vaidmenų karjeroje. Jau nieko nesakau apie „Sofijos pasirinkimą“ ir kelis dar kitus vaidmenis, tačiau šioje romano ekranizacijoje ji sunkiai serganti alkoholikė, pardavusi viskiui ir vynui savo muzikantės ir dainininkės svajones. Ji tamposi su kita valkata, kurį suvaidiną taip pat už šį vaidmenį „Oskarui“ nominuotas Jack Nicholson. Šis duetas filme išties nuostabus ir žiūrisi labai puikiai. Skaudus filmus apie mirusias svajones, parduotas gyvenimo metus... Pats siužetas taip pat neprastas – pagrindinis veikėjas regi seniai mirusius žmones, su jais kalba ir vos geba skirti realųjį gyvenimą nuo iliuzijų. Filme nestinga puikių scenų, tik retkarčiais galbūt pernelyg užtęstos kai kurios menkiau reikšmingos scenos, tačiau visumoje filmas tikrai vertas dėmesio ir net nežinau priežasties, kodėl dabar šis filmas turėtų būti pasenęs?

Beveik pustrečios valandos trunkanti skausminga agonija pilna jausmų, socialinio dugno vaizdų, skurdo ir tai, ką skurdas padaro su žmonėmis, ypač, kai žmonės Didžiosios depresijos metu vos galą su galu sudurdavo ir darbas buvo vos ne žodžio susitarimas. Šaltas, niūrus, bet jautrus filmas. Ir jis man patiko! Netikėti dviejų savo kartos mano vienų mėgstamiausių aktorių amplua – buvo išties verta pamatyti.

Mano įvertinimas: 8.5/10
IMDb: 6.8



Jūsų Maištinga Siela

2015 m. vasario 4 d., trečiadienis

Filmas: "Apie Šmitą" / "About Schmidt"




Sveiki, kino žiūrovai,

Filmas „Apie Šmitą“ (angl. About Schmidt) (2002) tapo neatsitiktiniu mano žiūrimų filmų repertuare. Yra net kelios priežastys. Viena iš jų pagrindinis aktorius Jack Nicholson, o kita – režisierius Alexander Payne, kurio kiekvienas darbas susilaukia kuo puikiausių įvertinimų. Man patinka šis režisierius. Filmą „Nebraska“ pažiūrėjau su malonumu, o štai „Klystkeliai“ apskritai laikau šedevru!

„Apie Šmitą“ vėl galiu laisvai atpažinti režisieriaus braižą – filmo herojus visai neherojiškas, bet išstumtas būti liūdno vaizdo riteriu. Epicentre – žmonos netekęs vyras leidžiasi į dukters vestuves, nemėgsta žento ir apskritai beveik nesišypso, bet keisčiausia yra tai, kad jis rašo dienoraščio tipo laiškus šešiamečiui į Tanzaniją, kuris nemoka nei rašyti, nei skaityti. Čia vėl veriasi begalinė žmogaus vienatvė, kasdienybės ironiškos situacijos, šeimyniniai santykiai – žodžiu, beveik viskas, kas ir kiekviename šio režisieriaus filme, bet vis kitaip, vis skirtingai. 

Nepasakyčiau, kad ši juosta man patiko labiausiai iš režisieriaus repertuaro. Taip, J. Nicholson‘as buvo puikus ir kitoks nei įprastas kine – nusikratęs šėtoniškos šypsenėlės, palikęs spinduliuojančią charizmą už kadro, jis tapo, sakyčiau, visiškai kitoks – melancholiškas, prislėgtas personažas. Labai žaviuosi kiekvienąkart jo būvimu kadre. Todėl visai nenuostabu, kad jis už šį vaidmenį buvo nominuotas „Oskarui“. Lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie „Amerikietiškų siaubo istorijų“ aktorę Kathy Bates, kuri buvo už žento motinos vaidmenį nominuota kaip geriausia antro plano aktorė. Ji šiame filme 54 metų ir drąsiai švystelėjo be kompleksų nuoga.

Puikūs aktoriai, scenarijus geras – adaptuotas pagal 1996 metais pasirodžiusį romaną. Ar galiu pasakyti, kad tai tiesiog geras filmas? Man asmeniškai, atmetus objektyvumą, buvo sunkiau nei paprastai įsijausti į filmo vyksmą, nesu itin patenkintas pačiu seansu, bet iš objektyviosios pusės – tai tikrai neabejotinai geras filmas. 

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 85/100
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. sausio 16 d., penktadienis

Filmas: "Vilkas" / "Wolf"




Sveiki, kino žiūrovai,

Norėdamas peržiūrėti senus ir dar nematytus filmus su aktoriumi Jack Nicholson‘u, nusprendžiau pradėti nuo filmo „Vilkas“ (angl. Wolf) (1994), kurį žiūrėdamas staiga prisiminiau, jog vaikystėje esu jį matęs. Filmą režisavo Mike Nickols, kuris man puikiai žinomas kaip filmo „Arčiau“ (2004). Nors „Arčiau“ man patiko nepalyginamai labiau, bet ir „Vilkas“ visgi savyje turi šio bei to, kas traukė akį ir dėmesį.

Taip, filmas ganėtinai senas, bet vis tiek nepraradęs savo įdomumo. Fantastinis elementas, kad žmogus tampa vilkolakiu savaime filmą bazuoja prie pramoginio filmo kategorijos, bet, sakyčiau, filme didelį vaidmenį atlieka psichologinė filmo dalis, kuri gal nėra itin įspūdinga, bet vis tiek pakankamai įdomi. Aišku, dabarties žiūrovui efektai gali pasirodyti kiek naivoki, bet jie pakankamai neprasti, kartais užtenka pasikeitusio žvilgsnio, akių spalvos, uoslės ir tai suveikia kur kas labiau nei įspūdingi kostiumai ar kompiuterinė grafika. Kalbant apie siužetą, jis ganėtinai vidutinis, išvystytas irgi vidutiniškai, o J. Nicholsono būvimas šiek tiek priminė man jo pasirodymą „Švytėjime“. Be galo puikus aktorius ir jo būvimas tiesiog spinduliuoja filme, tačiau tenka pripažinti, kad tai toli gražu nėra geriausias jo pasirodymas, netgi „Istvuko raganos“ šiek tiek „atstovi“ tvirčiau. Na, ką bereikia sakyti apie aktorę Michelle Pfeiffer? Nesudėtingas jos personažas, nors daug turintis netekčių – brolio žūtis, motinos netektis, tačiau neišvystyta gelmė, kažkaip praplaukė kaip pramoginio filmo paviršiumi, sakyčiau, truputį ir J. Nicholsono personažas irgi plūduriuoja ties gelme ir lengvumu, todėl jeigu ne fantastinis motyvas, kuris sužeistas retkarčiais gana ironiškai, sakyčiau, filmas smukteltų dar žemiau...

Nesužavėjo, bet nebuvo ir labai prastai. Finalinė scena klasikinė ir pernelyg nuspėjama, nusibodusi formulė. Aktoriai žavūs, bet kažko dar trūko iš paties siužeto, nepaisant to, vis tiek sužiūrėjau pakankamai įdomiai.

Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.2


Jūsų Maištinga Siela