Filmas: "Šešėlių šalis" / "Shadowlands"

Sveiki,

Mėgstantiems biografinius filmus, o ypač aktoriaus Anthony Hopkins vaidybą, manau, yra būtina pamatyti filmą „Šešėlių šalis“ (angl. Shadowlands) (1993), kuris pasakoja apie rašytoją C. S. Lewis. Tas, kas nežino, kas tas C. S. Lewis, tai pasakysiu, kad tai britų rašytojas, parašęs „Narnijos kronikos“ – klasikinį britų vaikų literatūros pasakojimą, kuris sėkmingai ekranizuotas. Šiame filme tikrai Narnijos neišvysite, tuo galite būti tikri, kaip neišvysite ir istorijos, kaip šis kūrinys buvo parašytas. Tai pasakojimas apie asmeninę rašytojo dramą, kai jis, būdamas garbaus amžiaus, įsimyli amerikietę...

Filmas nukelia į 1952-uosius. Britanijoje dar gyvos aristokratų sambūrio tradicijos. Oksfordo universitetinė aplinka, kurioje sukasi rašytojas, preciziškai valdantis tiek britišką humorą, kuris panašus į sarkazmą, tiek kitus kultūros atributus. Tačiau kas toji kultūra prieš nevaržomą meilės protrūkį kiek atžagariai ištekėjusiai amerikietei, kuri turi kūrybinių literatūrinių ambicijų? Toji meilės istorija šiek tiek netikėta, žeidžianti britų inteligentiją ir laužanti religines nuostatas, tačiau neatrodo, kad Oksfordo dėstytojas ir amerikietė nors kiek dėl to jaudintųsi ir kentėtų, todėl čia aš pasigendu užaštrintos istorijos versijos. Kuo šioji istorija visgi ypatinga? Vis laužiau galvą žiūrėdamas į tuos ilgus filosofinius dialogus sakančius aktorius, gražų britišką kultūros rekonstrukciją ir visame tame pasigedau aštrumo. Juk tai jau esu matęs! Esu matęs ir geresnį A. Hopkinsą, nors ir šiame filme jis puikus, tačiau kur jo personažo sudėtingumas? Šiek tiek likau lyg ir apviltas.

Finalinė netekties pritvinkusi scena, kuri turėjo išspausti man graudulį ir kažką manyje pakirbinti, visgi paliko kiek abejingą, pernelyg būsiu matyt užbukintas šokiruojančių filmų efektais, kad paprastas sentimentalumas manęs nebeveikia. Merdinčios mylimosios kančios atrodo „sukaltos“ atsargiai, kančia vaizduojama tik tiek, kiek įprasta to meto kine ir apskritai galima pasigesti novatoriškumo, aštrumo, aktualumo, o dabar jaučiuosi lyg perskaitęs vidutinį romaną apie tą patį. Visgi skirtingų kultūrų atstovų meilė žavi, atmosfera ir pasakojimo tempas irgi kelia nostalgiją, bet filmas, sakyčiau, vertas savo žiūrovo tik dėl kelių pagrindinių aspektų: 1) britiškos kultūros apraiškų; 2) Anthony Hopkins ir puikiosios, mano akimis, pernelyg greitai nurašytos aktorės Debra Winger vaidybos.  Visgi siužetiškai filmas prėskas.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Švelnumo kalba" / "Terms of Endearment"

Sveiki, kino žiūrėtojai,

Filmas „Švelnumo kalba“ (angl. Terms of Endearment) (1983) anuomet buvo vienas geriausių metų filmų, nominuotas net 11 „Oskarų“ ir net penkis iš jų pelnęs. Tai tikriausiai buvo antroji priežastis, kodėl pažiūrėjau šį filmą, pirmoji – aktoriai, kurie nuraškė „Oskarus“. Na, filmas šiandien primintų mums komedijos ir dramos derinį, bet filmas, sakyčiau, daugiau turi dramos elementų. Ekranizuotas pagal romaną ir anuomet sulaukė netgi kultinės sėkmės. Visų pirma aktorė Shirley MacLaine, kurią paskutiniu metu itin pamėgau, pelnė „Oskarą“ kaip geriausia aktorė, o Jack Nicholson antrąjį savo karjeroje „Oskarą“ už antraplanį vaidmenį – abu vaidmenys įsiminti, tačiau man labai šiame filme patiko ir aktorė Debra Winger, kuri pasitenkino tik nominacija.  

Na, toli gražu man filmas nepasirodė „superinis“, bet kad kultinis, tai jautėsi ir veržlumas, ir scenarijus, ir vaidyba. Sakyčiau toks „lengvas“ su ilgo šeimyninio gyvenimo nuotrupomis ir aistromis. Filmas pasakoja apie motinos ir dukters santykius ir jų atskirus ryšius su vyrais – lengva ir sudėtinga gyvenimo ir tarpusavio santykių tėkmė. Filme esama visko – ir holivudinių dvelksmo, šablonų, ir įdomių scenų, praradimų, dramų, skirtingų charakterių, ir liūdesio. Lyg iš pirmo žvilgsnio atitiktų šiuolaikines mūsų romantines komedijas diapazoną, tačiau čia svarbus ne tiek romantinės meilės aspektas, kiek vieningos šeimos portretas. Filme esama ir itin skaudžių praradimų, susijusių su sunkiomis ligomis...

Tiesiog filme visko radau po truputį. Sužiūrėjau su lengvu atodūsiu, mėgavausi siužetu, lėta ir jaukia tėkme, aktoriais, tačiau tas mėgavimas liko be kažkokio didesnio jaudulio, nors filmo pabaigoje jau beveik norėjau išspausti ir ašarą. Filmas, manau, vertas savo žiūrovo, jį gali žiūrėti ir paprasti žiūrovai, ir kino gurmanai, nes, kaip jau sakiau, juostoje rasite visko.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb: 7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Reičel išteka" / "Rachel Getting Married"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti „Kino pavasario“ repertuaro filmą „Reičel išteka“ (Rachel getting married) (2008 m.). Visai neseniai, besikapstydamas po Anne Hathaway filmų repertuarą, aptikau šį kuklučio biudžeto filmą, kuris pasaulyje uždirbo vos 16 milijonų. Tačiau tai rimto žanro filmas, kuris, mano galva, vertas pakliūti į „Kino pavasario“ repertuarą. Tarp kitko, už šį vaidmenį A. Hathaway buvo nominuota savo pirmajam „Oskarui“, nors filmas praktiškai dėl savo ne standarto mažai kam ir težinomas...

„Reičel išteka“ – tai pasakojimas iš reabilitacijos grįžusios Reičel sesers Kim istorija. Ji grįžta ir vėl plaukia natūralus gyvenimas, pasiruošimas vestuvėms, tačiau po truputį prasiveria visos šeimos tragedijos istorija ir Kim gyvenimo griūties raktas. Kim – narkomanė, ji tebesigydo, o grįžusi namo, ji pastebi, kad visa meilė ir rūpestis skirtas vien Reičel ir ji pasijaučia nebereikalinga. Labai subtiliai įtemptas filmas. Atrodo, kad nieko nevyksta, bet kartu vyksta labai daug. Kamera važiuoja netolygiai, todėl pradžioje tenka priprasti prie virpesių, arba smarkiai juda žmonės arba pati kamera, kuri sukelia specifinį įspūdį.

Personažai ir jų psichologija atrodo kaip iš gyvenimo išlupti – labai tikroviški ir pasverti. Bravo pačiam scenaristui ir pačiam režisieriui, nes matosi, kad gerą aktorių vaidybą kūrė ne tiek patys aktoriai, kiek pats režisieriaus įneštas darbas. Tai skaudus šeimos pasakojimas, su tais skauduliais susiduria jau dažna amerikiečių šeima, tačiau ir toliau tenka gyventi. Tačiau, kaip atsistoti ant kojų, kai aplinkui nelabai tavimi kas ir tiki, ir visada esi priverstas galvoti, kad esi kaltas. Tai Kim ir jos pasaulis. Jos šeima. Jos gyvenimas. Daugiau nieko ji neturi.

Filmas tiks ir patiks tikriems gero kino gurmanams, tiems, kurie ieško filme ne šokiruojančių, ne sukrečiančių dalykų, bet realybės atspindžių, subtilumo. Šiems žmonės filmas tikrai patiks. Man patiko.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela