Rodomi pranešimai su žymėmis Jonathan Demme. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jonathan Demme. Rodyti visus pranešimus

2015 m. gruodžio 11 d., penktadienis

Filmas: "Roko karalienė" / "Ricki and the Flash"




Sveiki, skaitytojai,

Meryl Streep, Meryl Streep, Meryl Streep... Šiemet tikriausiai pamačiau rekordinį kiekį filmų su ja, praktiškai visus nematytus jos nominuotus „Oskarui“ ir šiemet dar pasirodė naujas filmas „Roko karalienė“ (angl. Ricki and The Flash) (2015), kuris sulaukė gana vidutiniškos sėkmės ir gana vidutiniškų kino kritikų atsiliepimų. Režisierius Jonathan Demme, sukūręs legendinį „Avinėlių tylėjimą“ (1991), „Filadelfija“ (1993), „Reičel išteka“ (2008), šįkart ėmėsi kur kas linksmesnio filmo, nors tenka pripažinti, kad ankstesnieji jo filmai išties puikūs ir jų temos nepaviršutiniškos ir įdomios. Tai vienas iš režisierių, kurį mėgsta kino gurmanai, aš irgi.

Visgi „Roko karalienė“ tikriausiai vienas silpniausių šio režisieriaus darbų. Tiesiog gal tema ir nėra paviršutiniška, bet viskas taip suslėgta, kad primena pusiau banalią romantinę komediją. Kad ir pats Meryl Streep vaidmuo gana dviprasmiškas – iš vienos pusės garsi autoritetą turinti aktorė daro naują pašėlusį amplua, todėl be galo įdomu, o iš kitos pusės – na, kažkoks cirkas, specialiai publikai parenkami personažai „ne tipažai“, juk visi norės žiūrėti į močiutę rokerę, dvelkia kiču! Ir žinoma, jeigu M. Streep nebūtų atlikusi šio vaidmens, o tarkim menkai kam žinoma antro plano aktorė, tai tikriausiai filmas žiūrėtųsi dar prasčiau...

Ne, filmas nėra prastas, jį tikrai žiūrėjau su malonumu – ir kikenau sau, ir buvo retkarčiais gaila. Viskas čia saikingai surežisuota, o ir M. Streep galia vis dar kausto dėmesį, juolab, kad filmas muzikinis ir tikrai ne kartą išgirsite filme dainuojant. Tas faktas nieko nestebino, nes ir anksčiau ji dainuodavo kine, tereikia prisiminti miuziklą „Mama Mia“ ar dramą „Linkėjimai nuo bedugnės krašto“. Žodžiu, netikėta buvo tai, kad filme ji vaidina su savo tikra dukra (tą tikriausiai visi pasako recenzentai) Mamie Gummer. Nenuginčysite, jos tikrai turi panašių bruožų, tačiau kokia M. Streep buvo gražuolė savo dukters metų, sunku apsakyti.

Na, ir daug dainų, roko ir country baladžių, baro kvapų, apgailestavimo, „susitupėjimo“. Žinoma, labiausiai žiūrovui rūpi motinystės ir šeimos santykiai, kurie gana gyvenime „tokie“ retai pasitaiko, tačiau viskas atleidžiama ir pagaliau susitaikoma. Gražus ir mielas filmas, o kiek vertingas – sunku pasakyti, kai kiekvienas tą vertę supranta kitaip.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 54/10
IMDb: 6.0


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. birželio 26 d., antradienis

Filmas: "Avinėlių tylėjimas" / "The Silence of the Lambs"



Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti legenda tapusį filmą „Avinėlių tylėjimas“ (The Silince of the Lambs) (1991 m.). Na, po iš naujai pamatyto „Švytėjimo“, norėjosi pamatyti ir šį filmą, kurį kažkada mačiau vaikystėje, tačiau atmintyje nieko jau nebeišliko. Nežinau ar tai tiesa, bet visgi pareklamuosiu: „"Avinėlių tylėjimui” atiteko net penki “Oskarai” – už geriausią metų filmą, režisierių, aktorių, aktorę ir scenarijų. Koks įspūdingas tuomet pasirodė filmas, byloja ir toks faktas: po “Avinėlių tylėjimo” premjeros, Amerikoje net 100 tūkst. merginų nusprendė pasirinkti FTB agentės profesiją.“ Filmas – penkių Oskarų savininkas ir laikomas bene geriausiu siaubo trileriu kino istorijoje. Sunku kažką ir naujo pasakyti – patiko, aišku, kad patiko. Provokuojantis ir bauginantis siužetas, du nuostabūs aktoriai – Jodie Foster ir nepakartojamasis Anthony Hopkins, pastarasis iš vis mane labai sužavėjo, buvo nepaprastai bauginantis ir demoniškas – nepaprastai tiko jam vaidinti žmogėdrą. Filme tikrai nemažai įtampos tiek psichologinės, tiek emocinės, tiek detektyvinės...

Filmui jau daugiau nei 20 metų, patys aktoriai per tiek metų sukūrė nepaprastai gerų ir stiprių vaidmenų, tačiau tikriausiai daugelis sutiks, kad „Avinėlių tylėjimas“ jau tikra klasika, jį galima žiūrėti ir dar po 20 metų, ir dar 20 metų... Ką aš galiu pasakyti – reikia tiesiog pamatyti, nes vargu, ar verta dabar pasakoti siužetą, liaupsinti filmo kūrėjus, tai tikrai stipru, įtaigu ir įdomu. Buvo šaunu ir vėl viską prisiminti – rekomenduoju gero filmo mėgėjams, įtemptesnio siužeto fanams. Manau, kad tai filmas, kurį puikiai žiūrės ir gurmanai, ir pramoginio filmo mėgėjai.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis:  84/100
IMDb: 8.6



Jūsų Maištinga Siela

2011 m. rugpjūčio 30 d., antradienis

Filmas: "Reičel išteka" / "Rachel Getting Married"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti „Kino pavasario“ repertuaro filmą „Reičel išteka“ (Rachel getting married) (2008 m.). Visai neseniai, besikapstydamas po Anne Hathaway filmų repertuarą, aptikau šį kuklučio biudžeto filmą, kuris pasaulyje uždirbo vos 16 milijonų. Tačiau tai rimto žanro filmas, kuris, mano galva, vertas pakliūti į „Kino pavasario“ repertuarą. Tarp kitko, už šį vaidmenį A. Hathaway buvo nominuota savo pirmajam „Oskarui“, nors filmas praktiškai dėl savo ne standarto mažai kam ir težinomas...

„Reičel išteka“ – tai pasakojimas iš reabilitacijos grįžusios Reičel sesers Kim istorija. Ji grįžta ir vėl plaukia natūralus gyvenimas, pasiruošimas vestuvėms, tačiau po truputį prasiveria visos šeimos tragedijos istorija ir Kim gyvenimo griūties raktas. Kim – narkomanė, ji tebesigydo, o grįžusi namo, ji pastebi, kad visa meilė ir rūpestis skirtas vien Reičel ir ji pasijaučia nebereikalinga. Labai subtiliai įtemptas filmas. Atrodo, kad nieko nevyksta, bet kartu vyksta labai daug. Kamera važiuoja netolygiai, todėl pradžioje tenka priprasti prie virpesių, arba smarkiai juda žmonės arba pati kamera, kuri sukelia specifinį įspūdį.

Personažai ir jų psichologija atrodo kaip iš gyvenimo išlupti – labai tikroviški ir pasverti. Bravo pačiam scenaristui ir pačiam režisieriui, nes matosi, kad gerą aktorių vaidybą kūrė ne tiek patys aktoriai, kiek pats režisieriaus įneštas darbas. Tai skaudus šeimos pasakojimas, su tais skauduliais susiduria jau dažna amerikiečių šeima, tačiau ir toliau tenka gyventi. Tačiau, kaip atsistoti ant kojų, kai aplinkui nelabai tavimi kas ir tiki, ir visada esi priverstas galvoti, kad esi kaltas. Tai Kim ir jos pasaulis. Jos šeima. Jos gyvenimas. Daugiau nieko ji neturi.

Filmas tiks ir patiks tikriems gero kino gurmanams, tiems, kurie ieško filme ne šokiruojančių, ne sukrečiančių dalykų, bet realybės atspindžių, subtilumo. Šiems žmonės filmas tikrai patiks. Man patiko.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela