Rodomi pranešimai su žymėmis Christopher Plummer. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Christopher Plummer. Rodyti visus pranešimus

2020 m. sausio 3 d., penktadienis

Filmas: "Ištraukti peiliai" / "Knives Out"


Sveiki, skaitytojai,

Labai mėgau filmus, kuriuose kaip pagal Agatos Kristi dėsnius tamsiuose ir dideliuose namuose įvyksta žmogžudystė, kurią išnarplioti per kelias dienas bando unikalaus mąstymo ir pastabumo detektyvas. Panašaus turinio filmą tikriausiai mačiau pernai, kai žiūrėjau pagal tos pačios A. Kristi romaną ekranizuotą filmą „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Šįkart labai panašiomis detektyvinėmis spalvomis pastatytas filmas „Ištraukti peiliai“ (angl. Knives Out) (2019), kur vėlgi turime klasikinį variantą: kažkas nužudo velniškai turtingą senuką per jo gimtadienį, kai jis visus savo turtus spėja perrašyti nekaltai emigrantės tarnaitei...

Iš tikrųjų filmas sulaukė nemažai liaupsių tiek iš kino gurmanų, kritikų, tiek iš žiūrovų. Nebesu tikras, ar tokiu stilingu, bet iš esmės nieko originalaus nebepasiūlančiu kinu, dar tikiu. Taip, filmas absoliučiai pramoginio rebuso – nei pernelyg sudėtinga, nei pernelyg lengvai nuspėjama detektyvinė žmogžudystės dėlionė, kurios istoriją sustiprina rinktinių žymių aktorių rokiruotė – Daniel Crag, Chris Evans, Toni Collette, Jamie Lee Curtis ir kt. Filmas pasižymi dinamiškais, žaismingais ėjimais, todėl geba išlaikyti filmo bendrą įtampą ir nenuspėjamumą. Kitą vertus, daugiau ar mažiau mačius tokių juostų, kad ir tą pačią „Žmogžudystė Rytų eksprese“, nereikia būti genijumi, kad suprastum, link kur veda šioji istorija.

Asmeniškai turėjau numatęs kokius penkis filmo baigties variantus. Vienas iš jų, kad tai įnoringo ir žaismingo senuko apgaulė, kuris tyčia imitavo savo mirties aplinkybes ir pats nusamdė detektyvą, kad sėdėdamas kur nors slaptoje bazėje mėgautųsi turtų ištroškusiais ir besiriejančiais giminaičiais. Tačiau pabaigos neįspėjau, ji kiek kitokia, tačiau labai nustebintas baigtimi irgi nelikau, nebent tuo, kad kartais supanikavę žmonės miršta tiesiog absurdiškomis aplinkybėmis. Visumoje filmas geras, stilingas, visiems pažiūrimas, nereikalaujantis didelės analizės, tai tiesiog neblogo masinio kino pavyzdys, kuris įtiks daugeliui žiūrovų.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb:8.1


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. liepos 22 d., sekmadienis

Filmas: "Visi pasaulio pinigai" / "All the Money in the World"


Sveiki,

Kam nepatinka filmai apie turtingus žmones? Nebent pas mus pačius švilpia vėjai ir kyla pyktis, kad kitiems labai sekasi. Biografinis filmas apie milijardierių J. Paul Getty, pasirodo, esanti tikra istorija, tačiau Holivudinis kinas sukelia kartais tokį įspūdį, kad viso šito galėjo ir nebūti. Visiškai nenuostabu, juk taip veikia grožinis pasakojimas, o ne dokumentika. Taigi filmas „Viso pasaulio pinigai“ (angl. All Money int the World) (2017) – tai naujausias kino veterano Rudley Scott darbas, kuris, mano akimis, smarkiai konkuravo su panašiu metu pasirodžiusiu Steven Spielberg filmu „Valstybės paslaptis“.

Filmas nukelia mus į aštuntą dešimtmetį ir pasakoja apie realiai egzistavusio turtuolio anūko pagrobimą. Senis ciniškai įsitaisęs savo sukurtame meno pasaulyje ga šykšti pinigų anūko išpirkimui, nors tuo pačiu metu tvirtina, kad jo anūkas labai ypatingas ir jį be galo myli. Christopher Plummer – ypatingo sukirpimo aktorius, labai jį mėgstu. Suvaidinti tokį skrudžą senį išties puiki dovana karjeros saulėlydyje. Būtent jis atrodo čia sudėtingiausias ir įdomiausias kaip veikėjas, kad net nupučia motinos (aktr. Michele Williams) kančią dėl sūnaus. Neatrodo senukas kažkuo piktavališkas, tik jo įsitikinimai dėl pinigų ir turtuolio statusas jį dar kitų žmonių atžvilgiu kitokiu ir jis savo turtingumą vertina kaip privilegiją, tačiau jo moralinės vertybės prieštaringos, keliančios abejonių – veną sakyti, o kitą daryti. Net aiktelėjau, kad jis nesutiko mokėti išpirkos pinigų mokesčių dalį. Aiktelėjau dar ir dėl to, kad reikia sumokėti valstybei mokesčius, kad duodi pinigų išpirkai ir dėl to, kad senukas nesutiko... Politika ir pinigai – tai vienas absurdiškiausių dalykų, ką žmogus yra sugalvojo, dėdamas civilizacijos pamatus.

Filmas iš esmės yra geras. Nežinau, kiek jis kiekvienam iš mūsų reiškia, matuojant moraliniu aspektu, tačiau puiki filmo estetika, aktoriai ir atmosfera iš tikrųjų liudija, kad režisierius R. Scoot nesensta kino kokybės prasme. Jo filmai ir prieš 40 metų buvo kokybės garantas, toks jis išlieka ir šiandien.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 6.9


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. rugpjūčio 21 d., sekmadienis

Filmas: "Naujasis pasaulis" / "The New World"




Sveiki, skaitytojai, 

Tikriausiai daugelis nenuginčys, kad režisierius Terrence Malick yra unikalus režisierius. Po jo gana nemenką įspūdį palikusio filmo „Taurių riteris“ (2015), suskubau pažiūrėti kažkada pradėtą, bet taip niekada ir neįpusėtą filmą „Naujasis pasaulis“ (angl. The New World) (2005), kuris pasakoja apie 1609 metais vykdomą ekspediciją į Šiaurės Amerikos žemyną. Ten naujieji kolonistai bando įsikurti ir primesti savas taisykles vietiniams gyventojams... 

Tiesą sakant, šioje juostoje būtent ir pasigedau to emocinio gylio, kurį režisierius išgavo filmuose „Taurių riteris“ ir „Gyvenimo medis“. Plokštumoje istorija atrodo gan banali: naujasis kolonistas įsimyli vietos princesę, jie užmezga ryšius, tačiau jiems nelemta būti drauge. Ir viskas. Apie skirtingų kultūrų atstovų meilės problemas ne itin įdomu žiūrėti, tačiau, kai to imasi T. Malick, galima tikėtis kažko tikrai daugiau. Ir iš tiesų, papasakota nepaprastai dvasingai, su užsidegimu atskleisti jausmus kone šamaniška kino kameros maniera. Šis jo filmas kur kas labiau siužetiškas, tačiau jau „Naujajame pasaulyje“ jaučiamas ryškus polinkis mistifikuoti, suteikti pasakotojui filosofinio pasakojimo ritmo, kada žodžiais poetiškai svarstoma apie žmogaus gerumą, meilę, priklausomybę. Iš esmės tai ir didaktinio patoso turintis filmas, kuris atskleidžia civilizuoto žmogaus nedorybes ir dorybių troškulį. Graži, nebanaliai perteikta istorija turi įdomių istorinių, kultūrinių kontekstų, bet kartu, nežinau, ar įtikina herojų pasaulio matymas ir mentalitetas, siejant jį su 17 amžiaus pradžios žmonėmis, tačiau daug ką atperka kostiumai, siužetinė linija ir kiti dalykai.

Pagrindinį vaidmenį sukuria airių aktorius Colin Farrell, kuris turi talentą būti kadre, be didesnių pastangų perteikti režisieriaus sumanymus. Čia taip pat pasirodo ir Christian Bale, vaidinęs ir kituose režisieriaus kūriniuose... „Naujasis pasaulis“ tikriausiai tai toks filmas, kurį galėtume pavadinti gyvenimo filosofiją pasakojantis ir jausmus atveriantis, kuriame justi intuicijos ir šviesumo jėga. Nesu tikras, ar vietinė indėnė per tiek nedaug metų galėjo perprasti anglų kalbą ir papročius, tačiau visada norisi tikėti, kad asimiliuoti į kitą kultūrą yra kur kas lengviau nei būtų galima numanyti. Beje, tai geras filmas.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 69/100
IMDb: 6.7


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. birželio 24 d., penktadienis

Filmas: "Informatorius" / "The Insider"




Sveiki, skaitytojai, 

Dievaži, šis filmas mano seife prarūgo daugiau nei tris metus ir niekaip iki jo nenusikasdavau, tačiau kažkaip, atrodo, atsirado noro vėl į eterį susigrąžinti aktorių Russell Crowe. Filmas „Informatorius“ (angl. The Insider) (1999), pasirodo, nėra jau toks lengvas ir paprastas filmas, kokį tikėjausi išvysti. Įdomu ir tai, kad filmas buvo nominuotas net 7 „Oskarams“, tačiau nepelnė nė vieno.

Na, filmas nė kiek nesenstelėjęs, o biografinė drama su trilerio elementais pasakoja apie realų asmenį – chemijos daktarą, kuris ilgą laiką dirbęs itin stambioje įmonėje, kuri nuodija savo tabako produkcija žmoniją, nusprendžia iškelti į viešumą nikotino poveikį organizmui. Iš esmės man asmeniškai filmas priminė apskritai tas didžiąsias Amerikos su įvairiomis institucijomis susijusiomis bylas, pvz., filmas „Didžioji skola“ (2015) ar ta pati drama, kuri šiemet pelnė „Oskarą“ „Sensacija“ (2015). 

Kodėl filmas nėra toks paprastas? Gal dėl to, kad pradžia buvo itin sunkiai „įsivažiuojanti“. Kažkodėl scenarijus brėžia platų biografinį kontekstą, ypač šeimos santykius ir didžiulį korporacijos spaudimą. Iš esmės labai sunku įsivažiuoti, nes 40 pirmųjų minučių tėra piešiama pati situacija, įtampa tikroji prasideda persiritus per pirmąjį žiūrėjimo valandą, todėl nekantresnis žiūrovas, kuris trokšta, kad būtų „prijaukintas“ per pirmąsias 10 minučių – nesitikėkite nieko panašaus. Buvo ir man mintis kilusi, gal neverta žiūrėti, tačiau „iškentėjau“ ir bendrame kontekste galiu pasakyti, kad filmas geras. Labiausiai išryškėja noras susitelkti į įvykius, o ne norą sudirginti žiūrovą. Tiesa aukščiau komercinio kino, todėl filmas tuo ir geras. Geras jis dėl ir nuostabaus aktorių dueto – Al Pacino išvis mane nustebino ir jau nebe pirmą kartą. Gera režisūra, dėmesys istorijos teisingam atskleidimui ir šeimos įtampai leidžia mėgautis lėtu ir skvarbiu filmu. Man patiko, nors ir pareikalavo kantrybės.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 7.9


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. lapkričio 24 d., antradienis

Filmas: "Sirijana" / "Syriana"




Sveiki, skaitytojai,

Ilgai kamputyje lūkuriavęs Stephen Gaghan filmas „Sirijana“ (angl. Syriana) (2005) pagaliau pasiekė mano akis. Laukti buvo verta, nors pirmiau tikriausiai derėjo pažiūrėti filmą „Narkotikų prekeiviai“. Mėgstu tokias politiškai ir morališkai įtemptas dėliones, kurios susideda iš daugybės pasakojimo linijų, susikertančių tiek siužetiškai, tiek moralės plėtotės sferoje, kaip antai „Dievo miestas“ ar „Babelis“. Iš esmės „Sirijana“ man priminė ispanų režisieriaus A. G. Innaritu „Babelį“ – siužetas padrikęs per daugelį kontinentų, aprėpiantis tiek arabų, tiek Europos, tiek amerikiečių ir kinų, indų kultūros žmones, tik filmo „Sirijana“ prasmės gan kitokios ir minties bei žinia kitokia.

Filmas ekranizuotas pagal Robert Bear knygą, parašytą pagal tikrus prisiminimus. Be jokios abejonės filmas „mane prarijo“, paskandino savo mažų ir unikalių istorijų labirinte. Istorijos viena su kita susikerta, aktoriai ir režisierius demonstruoja aukštą pilotažą, virpindami ir atverdami vartotojiškos visuomenės nešvarius politinius ir ekonominius pasaulinio masto žaidimus, brėžia punktyrą per manipuliuojančią islamo religiją ir apskritai pasakoja apie skirtingų kultūrų žmones, kurie turi tiek begalės skirtingų įsitikinimų, bet juos vienija tai, kad jie pasiduoda vienam ir tam pačiam manipuliacijos principui. Išties netgi skaudu žiūrėti, kai žmonės, sėdintys odiniuose krėsluose nulemia galybės žmonių likimus, siekdami sau naudos, o žmonės nešantys išminties ir atsinaujinimo idėjas, sutrypiami. 

Iš esmės „Sirijana“ vaizduoja geopolitinį pasaulį, nusidriekusį per visus kontinentus kaip vieną didelę šachmatų lentą, kur galioja tik tam tikros valdžios diktuojamos šachmatų figūros stumdymas. Tai negailestingas, atviras ir priešingai nei daugelis amerikietiškų tokių juostų, kritikuojantis pačią JAV politiką Artimuosiuose Rytuose.

Labai man patiko ši juosta ir net aiktelėjau, kai pamačiau aktorių George Clooney, tokį smarkiai sustorėjusį, barzduotą ir sukūrusį įsimintiną antro plano vaidmenį, už kurį jis pelnė savo pirmąjį „Oskarą“. Šiaip man jis visada kritiko į akis kaip geras aktorius, prisimenant jo darbus filmuose „Viskas ore“, „Gravitacija“ ar net tame pačiame „Paveldėtojai“. Jeigu matėte šias juostas, tai „Sirijanoje“, galiu garantuoti, aktorių vėlei pamatysite visiškai kitokiame amplua.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 76/100
IMDb: 7.0


Jūsų Maištinga Siela