Filmas: "Sirijana" / "Syriana"

Sveiki, skaitytojai,

Ilgai kamputyje lūkuriavęs Stephen Gaghan filmas „Sirijana“ (angl. Syriana) (2005) pagaliau pasiekė mano akis. Laukti buvo verta, nors pirmiau tikriausiai derėjo pažiūrėti filmą „Narkotikų prekeiviai“. Mėgstu tokias politiškai ir morališkai įtemptas dėliones, kurios susideda iš daugybės pasakojimo linijų, susikertančių tiek siužetiškai, tiek moralės plėtotės sferoje, kaip antai „Dievo miestas“ ar „Babelis“. Iš esmės „Sirijana“ man priminė ispanų režisieriaus A. G. Innaritu „Babelį“ – siužetas padrikęs per daugelį kontinentų, aprėpiantis tiek arabų, tiek Europos, tiek amerikiečių ir kinų, indų kultūros žmones, tik filmo „Sirijana“ prasmės gan kitokios ir minties bei žinia kitokia.

Filmas ekranizuotas pagal Robert Bear knygą, parašytą pagal tikrus prisiminimus. Be jokios abejonės filmas „mane prarijo“, paskandino savo mažų ir unikalių istorijų labirinte. Istorijos viena su kita susikerta, aktoriai ir režisierius demonstruoja aukštą pilotažą, virpindami ir atverdami vartotojiškos visuomenės nešvarius politinius ir ekonominius pasaulinio masto žaidimus, brėžia punktyrą per manipuliuojančią islamo religiją ir apskritai pasakoja apie skirtingų kultūrų žmones, kurie turi tiek begalės skirtingų įsitikinimų, bet juos vienija tai, kad jie pasiduoda vienam ir tam pačiam manipuliacijos principui. Išties netgi skaudu žiūrėti, kai žmonės, sėdintys odiniuose krėsluose nulemia galybės žmonių likimus, siekdami sau naudos, o žmonės nešantys išminties ir atsinaujinimo idėjas, sutrypiami. 

Iš esmės „Sirijana“ vaizduoja geopolitinį pasaulį, nusidriekusį per visus kontinentus kaip vieną didelę šachmatų lentą, kur galioja tik tam tikros valdžios diktuojamos šachmatų figūros stumdymas. Tai negailestingas, atviras ir priešingai nei daugelis amerikietiškų tokių juostų, kritikuojantis pačią JAV politiką Artimuosiuose Rytuose.

Labai man patiko ši juosta ir net aiktelėjau, kai pamačiau aktorių George Clooney, tokį smarkiai sustorėjusį, barzduotą ir sukūrusį įsimintiną antro plano vaidmenį, už kurį jis pelnė savo pirmąjį „Oskarą“. Šiaip man jis visada kritiko į akis kaip geras aktorius, prisimenant jo darbus filmuose „Viskas ore“, „Gravitacija“ ar net tame pačiame „Paveldėtojai“. Jeigu matėte šias juostas, tai „Sirijanoje“, galiu garantuoti, aktorių vėlei pamatysite visiškai kitokiame amplua.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Liusi" / "Lucy"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti jau tikriausiai daug kam girdėtą filmą „Liusi“ (angl. Lucy) (2014), kurį režisavo „Penktojo elemento“ režisierius Luc Besson. Na, prisipažinsiu, kad šį režisierių paskutiniu metu buvau tiesiog palaidojęs kaip režisierių, nes jis man tapo nebeįdomus, o jo pasirenkama filmo medžiaga kažkaip nebeįtikino, nebesudomino. Paskutinis jo geras filmas buvo nebent „Žana d‘Ark“ su Mila Jovovich, bet, regis, Bessonas vis dar moka ir gali nustebinti.

Filmas „Liusi“, kaip ir pirmojo primato vardas, tapo neatsitiktinis ir netipinis. Režisierius apjungia trilerį su ezoterika, mokslinėmis hipotezėmis apie žmogaus evoliuciją ir sukuria galingą mutuojantį antžmoginį ne tik kaip personažą, bet kaip ir pačią istoriją. Išties pirmoji filmo pusė gan nusodinta, bet viskas palaipsniui išsivysto ir tampa neprognozuojamai įdomu. Na, išties net nesitikėjau, kad siužetas pasirodys toks įdomus – pilve plyštantys ir į kraują patenkantys mirtini narkotikai Liusę paverčia mutuojančiu dievu. Žvilgsnis į ateitį, žmogaus galimybes atrodo išties įspūdingos. Bet kokiu atveju filmas ne tik trileris, bet tai ir mokslinė fantastika, kuri ir vėl pasikėsina į amžinybę, peržengia žmogaus galimybes, o tai filme mane labai jaudino ir žavėjo.

Aišku, filmo finalas irgi įdomus, nors daug kas piktinosi, kad pabaigoje profesoriui atkištas „atmintukas“ su informacija atrodo kiek kvailai, bet argi filmas galėjo baigtis kitaip, pasiekus 100 procentų smegenų veiklos ir būties galimybes? Tikriausiai tokiam būviui ir nebereikia fizinio kūno.

Filmo puošmena ir gėris akims – seksualioji Scarlett Johannson kaip visada be priekaištų. Jaučiu, galėtų net deklamuoti Donelaičio „Metus“ ir vis tiek viskas bus puiku. Patiko man jos šis pasirodymas, ne taip kaip filme „Po tavo oda“, kur buvo negyva ir neįdomi.

Šiaip filmas gal ir nepatiks visiems, bet man jis kažkodėl labai patiko, leido tiesiog mėgautis, jaudintis dėl herojų, o tai ir yra gero kino požymis. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tai nutiko Jemene" / "Salmon Fishing in the Yemen"

Sveiki visi,

Filmas „Tai nutiko Jemene“ (Salmon Fishing in the Jemen) (2011 m.) dar vienas britiškas kotletukas šiek tiek įdomesniam žiūrovui. Britiška romantinė drama, kuri iškart išsiskiria iš krūvos amerikietiškų romantinių dramų. Kuo ji išskirtinė? Gal ne tiek savo idėja ir realizacijos pobūdžiu – ji vis dar romantinė drama, bet savo siužetu ir atrastos meilės tam tikru nesubanalinimo lygiu. O ir britai nepašykštėjo dalį filmo iš tikrųjų nufilmuoti Jemene. Šiaip filmą kūrė švedų kilmės režisierius Lasse Hallsrom‘as, kuris jau yra sukūręs ir Oskarui nominuotų tokių darbų kaip „Mano šuniškas gyvenimas“ ar „Sidro namų tiesyklės“. 

Smagiai susižiūrėjo filmas, nesu nieko žiūrėjęs tokio apie žūklę. Idėja gan paprasta – tikėjimas yra neatsiejamas nuo žūklės, tai galiausiai supranta ir pagrindinis veikėjas Alfredas, kuriam tenka žūklauti ne tik upėje lašišas, bet ir realiame gyvenime – meilėje. Holivudinė utopinė idėja – neįmanomą padaryti įmanomu šiek tiek atrodo absurdiška lašišas veisti būtent Jemene, tačiau Don Kichotiškai žavi. Filmas nenuobodus, savotiškai žavus ir mielas. Jį labai papuošė tokie aktoriai kaip Ewan McGregor, Emily Blunt bei netikėtame amplua pamatyta Kristin Scott Thomas, kuri lyg „persidažiusi“ būtų po regėto „Mielas draugas“ vaidmens ir netgi beveik prilygo Meryl Streep filme „Ir velnias dėvi pradą“ – telefonais ir arogancija apsikarsčiusi kritiška darboholikė.

Nors ir erzino kai kurios romantinės klišės, nuotykinio pobūdžio per ryškios aliuzijos, bet turiu pripažinti, kad man šis filmas labai patiko. Patiko istorija, aktoriai, režisūra. Manau, kad filmas gal ir ne šedevras, bet pakankamai vykęs. Pats Ewan McGregor‘as spaudai prasitarė, kad jam sunkiai sekėsi filmavimo aikštelėje išlikti rimtam, nes už kadro su kolege Emily Blunt juokiasi iš visko, kas tik kruta ir prisijuokę taip, kad net tekdavo daryti pauzes tarp filmavimų ir atsikratyti juoko priepuolių. Tikriausiai tokį filmą iš tikrųjų turėjo kurti smagi kompanija.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 58/100
IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela