Filmas: "Įkaitai laive" /"Kapringen" / "A Hijacking"

Sveiki,

Žiūrėdamas danų režisieriaus Tobias Lindholm filmą „Įkaitai laive“ (dan. Kapringen) (2012) nenustojau galvoti apie geriausius danų kino perlus, kuriuos teko matyti per pastaruosius dešimt metų. Šis režisierius, prodiuseris ir scenarijų autorius prisidėjo prie ne vieno puikaus danų kino projekto, tačiau pats režisuoja ne taip jau ir dažnai. Tai antrasis matytas jo darbas ir jis šiek tiek mane nuliūdino, nes tikėjausi šio bei to daugiau nei vien tik įkaitų dramos laive.

Prisimenat tuos laikus, kada prieš 10 ir daugiau metų Indijos vandenyne, prie Afrikos krantų, siautėjo Somalio piratai, kurie grobdavo laivus, o vėliau prašydavo išpirkos? Šioji istorija būtent iš šios epochos ir ji pasakoja ilgą danų krovininio laivo dramą, kuri filme tęsėsi daugiau nei 100 dienų. Iš tikrųjų istorija, kad ir kokia atrodytų žmogiška, visgi fokusuojamasi ir į verslininko asmenines ambicijas. Žymus magnatas bendradarbiauja su šios srities specialistu, kuris patarinėja derybose su piratais, derinamasi dėl kiekvieno milijono. Tiesą sakant, filmas bando sufokusuoti esminę problemą: kiek ambicingam ir emocingam verslininkui yra svarbūs pinigai ir kiek jo pagrobti darbuotojai? Kita istorijos pusė yra piratų su pagrobėjais gyvenimas laive, o ten santykiai gana „banguoti“. Atrodo, pagrobėjai susidraugauja su užpuolikais, tačiau netekę kantrybės gali padaryti bet ką. Baisios sanitarinės sąlygos ir alinančios ilgos derybos nieko gero nežada ir tik laiko klausimas, kuri pusė pasiduos.

Man, mačiusiam ne vieną aštraus trilerio siužeto filmą apie įkaitų dramą, ši susižiūrėjo be didesnės intrigos. Galbūt tikėjausi, kad danų kino mokykla atitolins nuo holivudinės receptūros, pavyzdžiui, kaip gerai pavyko sukalti tam pačiam režisieriui militaristinę dramą „Karas“ (2015), pastarasis mane įtraukė psichologiškai, buvo įdomesnės kompozicijos, o „Įkaitai laive“ žiūrėjosi kaip holivudinės kalvės produktas. Visgi neatimsi vieno, jog pabaiga filmo, kai piratas išplėšia iš veikėjo brangų kryželį ir paleidžiama pirmoji kulka, nustebina ir tai tikriausiai geriausias viso filmo akcentas, ir gana gyvenimiškas: iki tikslo ir laisvės lieka tiek nedaug, vos vienas plaukelis, bet tam tikra sentimentali klaida gali kainuoti visą gyvenimą.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela 

Filmas: "Dvasia šarvuose" / "Ghost in the Shell"

Sveiki, 

Veiksmo ir fantastikos filmų mėgėjai lyg ir turėtų suklusti, nes filmas „Dvasia šarvuose“ (angl. Ghost in the Shell) (2017) turėtų lyg ir Jus priblokšti, pritrenkti, tačiau žiūrint į azijiečių animacijos perdirbinį taip ir nebeaišku, kas šiame filme neįtikino. Tiesą sakant „Snieguolės ir medžiojo“ pirmosios dalies režisierius, kuris aną filmą taip preciziškai ir estetiškai buvo sukūręs, turėjo didelius šansus sukurti gerą ir šio filmo versiją, bet nyku pasidarė jau po dešimties minučių filmo...

Tiesą sakant, filmo gale jau pamažu lipo akys ir jeigu ne pačiam užduota šarada: kokius filmus man priminė „Dvasia šarvuose“, tikriausiai ir būčiau visiškai užmigęs. O filmas priminė daugelį panašių tipo filmų, vietomis negalėjau atskirti, ar vietoj universaliosios S. Johannson nevaidina Milla Yovovič „Absoliutaus blogio“ ar „Ultravioleto“? Bet palaukit, tai lyg truputį „Įsikūnijimas“, tačiau primena ir „Dirbtinį intelektą“, tik įmaišyta ir „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ ir taip iki filmo galo, bandant įvardyti šio filmo savitumą, o savitumo nerasta, nes receptas toks, kad čia viskas po truputį. Siužetinė linija apie žmogaus persodintas smegenis į roboto kūną, manipuliuojant kampanijos užmačiomis, jau pernelyg atrodo matyta paprastuose animaciniuose filmuose. 

Filmas turėjo laikytis „ant“ specialiųjų efektų, bet ir jie man įspūdžio didelio nepadarė. Dabar man pasakykite, kokie turi būti specialieji efektai, kad žiūrovas liktų priblokštas? Iškirpta S. Johansson galva ir „priklijuota“ prie kompiuterio pagalba sukurto kūno absoliučiai nestebino. O talentingoji J. Binoche? Ką ji veikia tokiame projekte? Barsto savo talentą? Tiesą sakant, filmas tarsi loterija su visais atsakymas priešaky, kad nebelieka jokio absoliučiai azarto. Regis, šis filmas atėmė bet kokias emocines pramogas iš žiūrovo...

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Karas" / "Krigen"

Sveiki,

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau grybų, tuo daugiau „Kino pavasaryje“ gerų filmų. Vienas iš tokių danų režisieriaus Tobias Lindholm „Karas“ (dan. Krigen). Na, režisierius dirbęs su garsiausiais ir kokybiškiausiais šiuolaikinio danų kino projektais ir apskritai šiemet danų ir apskritai skandinavų kinui „Kino pavasaris“ skiria ypač daug dėmesio. Sakau, šunys matė, kad drama apie karą, baisiai niūri, tačiau pasikliaudamas danų kino kokybe ir žinoma brigada, ėjau į seansą kažin ko ypatingo nesitikėdamas.

Filmas iš esmės daugiau nei geras, jis labai geras. Dėmesys scenarijui – ypatingai. Apgalvoti dialogai, filmavimo maniera, problemos iškėlimas ir galimi jos sprendimo būdai. Na, taip, filmas pilnas plieninio šiaurietiško niūraus braižo, tačiau jis tuo ir puikus. Apie danų karius, kurie atlieka misiją Afganistane iš pažiūros atrodo nusibodusi tema, ypač iš Holivudo varpinės, kur dažniausiai didvyriais lieka amerikiečių kariai, išskerdę civilius ir teroristus. Šįkart režisieriui ir scenaristams nerūpi, už ką ir kaip kovojama, didelis dėmesys skiriamas abipušalėms santykiams: tiems artimiesiems, kurie lieka šalyje, ir tiems, kurie išvyksta į misiją. Koks jaudulys ir atstumas, nežinia skiria artimuosius, kaip tai paveikia vaikus – štai apie kokį karą kalba šis filmas.

Gana aiški filmo struktūra – pirmoji filmo pusė militaristinė, karo scenos, susiskambinimai su artimaisiais ir t. t. Kita filmo dalis – europietiško kino drama, kur lošia žmogaus sąžinė ir atsitiktinumas, sprendžiasi šeimos likimai. Aštri ir taikli režisūra brandina ir žiūrovo emocinį atsaką ne tik į karo vaizdus, bet ir į pagrindinio veikėjo vidaus gelmes. Ką jau besakyti apie aktorių parengtį – vaidyba užburianti. Smagu, kad šiame karo filme nėra didvyrių, nėra aiškios tiesos, nėra laimėjusių ar pralaimėjusių. Šitaip turėtų baigtis visi karai, o dar geriau – geriausias karas tas, kuris neįvyksta.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 7.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Liusi" / "Lucy"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti jau tikriausiai daug kam girdėtą filmą „Liusi“ (angl. Lucy) (2014), kurį režisavo „Penktojo elemento“ režisierius Luc Besson. Na, prisipažinsiu, kad šį režisierių paskutiniu metu buvau tiesiog palaidojęs kaip režisierių, nes jis man tapo nebeįdomus, o jo pasirenkama filmo medžiaga kažkaip nebeįtikino, nebesudomino. Paskutinis jo geras filmas buvo nebent „Žana d‘Ark“ su Mila Jovovich, bet, regis, Bessonas vis dar moka ir gali nustebinti.

Filmas „Liusi“, kaip ir pirmojo primato vardas, tapo neatsitiktinis ir netipinis. Režisierius apjungia trilerį su ezoterika, mokslinėmis hipotezėmis apie žmogaus evoliuciją ir sukuria galingą mutuojantį antžmoginį ne tik kaip personažą, bet kaip ir pačią istoriją. Išties pirmoji filmo pusė gan nusodinta, bet viskas palaipsniui išsivysto ir tampa neprognozuojamai įdomu. Na, išties net nesitikėjau, kad siužetas pasirodys toks įdomus – pilve plyštantys ir į kraują patenkantys mirtini narkotikai Liusę paverčia mutuojančiu dievu. Žvilgsnis į ateitį, žmogaus galimybes atrodo išties įspūdingos. Bet kokiu atveju filmas ne tik trileris, bet tai ir mokslinė fantastika, kuri ir vėl pasikėsina į amžinybę, peržengia žmogaus galimybes, o tai filme mane labai jaudino ir žavėjo.

Aišku, filmo finalas irgi įdomus, nors daug kas piktinosi, kad pabaigoje profesoriui atkištas „atmintukas“ su informacija atrodo kiek kvailai, bet argi filmas galėjo baigtis kitaip, pasiekus 100 procentų smegenų veiklos ir būties galimybes? Tikriausiai tokiam būviui ir nebereikia fizinio kūno.

Filmo puošmena ir gėris akims – seksualioji Scarlett Johannson kaip visada be priekaištų. Jaučiu, galėtų net deklamuoti Donelaičio „Metus“ ir vis tiek viskas bus puiku. Patiko man jos šis pasirodymas, ne taip kaip filme „Po tavo oda“, kur buvo negyva ir neįdomi.

Šiaip filmas gal ir nepatiks visiems, bet man jis kažkodėl labai patiko, leido tiesiog mėgautis, jaudintis dėl herojų, o tai ir yra gero kino požymis. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb:6.4

Jūsų Maištinga Siela