Filmas: "Materialistai" / "Materialists"

 Sveiki, skaitytojai,

 

Paprastai nesu romantinių komedijų didelis žiūrovas, o kadangi nesu, man regis, šis žanras po karantino kažkiek apnykęs ir sukuriama mažiau produkcijos, bet galbūt tai tik mano pražiūrėjimo kaltė ir klaidingas įspūdis. Visgi retesniais atvejais imu ir pasižiūriu kokią geriau įvertintą romantinio pobūdžio dramą ir šįkart pasirinkau vieną naujausių kino filmų – režisierės Celine Song režisuotą kino juostą „Materialistai“ (angl. Materialists) (2025). Tiesą sakant, nelabai žinojau, ko tikėtis, gal tų pačių holivudinių klišių ir banguojančios jausmingos meilės istorijos, bet viską nuo pradžių...

 

O pasirodo, kad filmas „Materialistai“ yra pačios režisierės Celine Song savotiški išgyvenimai, nes ji pati devintajame dešimtmetyje yra dirbusi panašų pažinčių darbą, kurį dirba ir filmo veikėja Liusė (aktorė Dakota Johnson), tik žinoma, sušiuolaikintoje versijoje. Filmo veikėja Liusė bėgdama nuo skurdo įsidarbina pažinčių madingoje organizacijoje, kurios moterys ieško atitinkančių porų pagal užsakovų pageidavimus ir lūkesčius, juos suveda. Dažniausi klientų lūkesčiai pasimatymams yra kito asmens materialinė padėtis, ūgis ir amžius, kai kada – religiniai ir politiniai įsitikinimai bei kiti niuansai. Atrodo, kad Liusė dirba kažin kokiame žmonių paieškos fabrike, kuris iš principo yra neįgalus surasti tobulo žmogaus kitai pusei, nes žmonės yra pernelyg unikalūs ir jiems reikia laiko atsiskleisti ir pažinti, todėl Liusei dažnai tenka klientams daugmaž pameluoti, tad darbe tvyro tam tikra įtampa ir žaidžiama santykių derinimo savotiškas pokeris, o Liusė jau turi nemažai intuicijos ir patirties, kol vieną dieną Liusės klientė nepaduoda įmonės į teismą dėl incidento...

 

Pačios Liusės gyvenimas taip pat paremtas panašiais įmonės katalogo aprašomaisiais dėsniais – ji trokšta pakilti į socialines aukštumas ir vadovaujasi lūkesčių susikurta schema, kuria, žinoma, lemta nusivilti, kai Liusė suradusi ir aukštesnį, ir labai turtingą vyrą nesijaučia laiminga, nes nuolat galvoja apie skurde pasilikusį aktorių iš studijų laikų... Žodžiu, filmas laikosi ant tos pačios paprastutės idėjos, kad ne turtai atneša laimę. Apie tai, kad Vakarų žmonės projektuoja savo gyvenimą per santykius iš išskaičiavimo, nėra jokia naujiena (bet ar ne kitaip Rytuose, kai tėvas paauglę dukrą ištekina už senio už ožkų bandą?), tad noras per santuoką užsitikrinti gyvenimo sąlygas ir kokybę Liusei tampa suprantamiausiu santykių pagrindu, kitaip sakant, santuoka – verslo sandoris, tačiau likimas Liusę išbado ir, pasirodo, ji nėra jau tokia šalta ir matematiškai apskaičiuojanti kalė, nes turi ir žmogiškumo, kurį įgyja per gyvenimo pamokas.

 

Filmas nėra įspūdingas, nors ir turi įspūdingus aktorius – Dakota Johnson, Pedro Pascal ir Chris Evans, – tačiau jų dailūs veikėjai kažin kaip nepasiekia didelės gelmės. Nesakau, kad filmas turėjo būti tamsiai draminis, o veikėjai emociškai kaip nors draskytis, bet filmas neišvysto įdomesnių veikėjų, jų pasirinkimai nuspėjami, kaip, beje, ir visa istorija: juk galiausiai moteris pasirinks jausmus, o ne karjeristės gyvenimą su retai matomu namuose turtuoliu, kuris pasiilgino kojas. Kaip filmo stipresniąją pusę išskirčiau daug debatų ir pokalbių apie pinigus ir pasirinkimus, dialogai šįkart man pasirodė daugmaž įdomūs, pagrįsti, šiek tiek erotinio holivudinio flirto, tačiau siužetas „vairuoja“ daugmaž saugiai, nes tikslas žiūrovui jau aiškus. Filmas visgi tampa gal pernelyg elementarus, nuspėjamas, bet estetiškai žiūrint, nufilmuotas gražiai, pritaikytas nesudėtingai papamokslauti apie tikrąsias žmogiškąsias vertybes, todėl negalintiems to pakęsti siūlyčiau filmo nežiūrėti, tačiau jeigu norite lengvo ir iki plonumo nesubanalintos meilės istorijos, atspindinčios bent jau šių dienų tikrovės tendencijas, manau, drąsiai galite žiūrėti. Man šis filmas kažkiek koreliavo su norvegų „Blogiausias žmogus pasaulyje“ (2021), kuriame aktorė Renate Reinsve būtent tame filme labai panaši į Dakotą Johnson, bet ne vien išvaizda, bet ir tam tikrais veikėjų pasirinkimais. Bet žinoma, „Blogiausias žmogus pasaulyje“ kur kas aukščiau kaip meninis filmas už „Materialistus“.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 6.4

 

Maištinga Siela

Filmas: "Ištraukti peiliai" / "Knives Out"

Sveiki, skaitytojai,

Labai mėgau filmus, kuriuose kaip pagal Agatos Kristi dėsnius tamsiuose ir dideliuose namuose įvyksta žmogžudystė, kurią išnarplioti per kelias dienas bando unikalaus mąstymo ir pastabumo detektyvas. Panašaus turinio filmą tikriausiai mačiau pernai, kai žiūrėjau pagal tos pačios A. Kristi romaną ekranizuotą filmą „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Šįkart labai panašiomis detektyvinėmis spalvomis pastatytas filmas „Ištraukti peiliai“ (angl. Knives Out) (2019), kur vėlgi turime klasikinį variantą: kažkas nužudo velniškai turtingą senuką per jo gimtadienį, kai jis visus savo turtus spėja perrašyti nekaltai emigrantės tarnaitei...

Iš tikrųjų filmas sulaukė nemažai liaupsių tiek iš kino gurmanų, kritikų, tiek iš žiūrovų. Nebesu tikras, ar tokiu stilingu, bet iš esmės nieko originalaus nebepasiūlančiu kinu, dar tikiu. Taip, filmas absoliučiai pramoginio rebuso – nei pernelyg sudėtinga, nei pernelyg lengvai nuspėjama detektyvinė žmogžudystės dėlionė, kurios istoriją sustiprina rinktinių žymių aktorių rokiruotė – Daniel Crag, Chris Evans, Toni Collette, Jamie Lee Curtis ir kt. Filmas pasižymi dinamiškais, žaismingais ėjimais, todėl geba išlaikyti filmo bendrą įtampą ir nenuspėjamumą. Kitą vertus, daugiau ar mažiau mačius tokių juostų, kad ir tą pačią „Žmogžudystė Rytų eksprese“, nereikia būti genijumi, kad suprastum, link kur veda šioji istorija.

Asmeniškai turėjau numatęs kokius penkis filmo baigties variantus. Vienas iš jų, kad tai įnoringo ir žaismingo senuko apgaulė, kuris tyčia imitavo savo mirties aplinkybes ir pats nusamdė detektyvą, kad sėdėdamas kur nors slaptoje bazėje mėgautųsi turtų ištroškusiais ir besiriejančiais giminaičiais. Tačiau pabaigos neįspėjau, ji kiek kitokia, tačiau labai nustebintas baigtimi irgi nelikau, nebent tuo, kad kartais supanikavę žmonės miršta tiesiog absurdiškomis aplinkybėmis. Visumoje filmas geras, stilingas, visiems pažiūrimas, nereikalaujantis didelės analizės, tai tiesiog neblogo masinio kino pavyzdys, kuris įtiks daugeliui žiūrovų.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb:8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Keršytojai: Pabaiga" / "Avengers: Endgame"

Sveiki,

Tiesą sakant, negalvojau žiūrėti šio filmo, nes apie „Keršytojus“ nieko gero negalėjau pasakyti nuo... Kada toji pirmoji dalis pasirodė? Nebepamenu! Pamenu tik tai, kad viduryje filmo tiesiog išjungiau, nes nebegalėjau žiūrėti iki galo to komiksine logika grįsto žaidimo, kuriame nė vieno „gyvo“ veikėjo, dėl kurio galėčiau jaudintis, tačiau šįkart susigundžiau peršokti visas dalis ir pasižiūrėti šiemet daugiausiai uždirbusio kino projektą „Keršytojai: Pabaiga“ (angl. Avengers: Endgame) (2019). Truputį nerimavau, kad neištversiu tų trijų valandų ir teks tiesiog nuo šio reginio atsitraukti, bet visgi slapta tikėjausi, kad bus kaip su „Iksmenais“, kai tiesiog reikia mano asmeninio nusiteikimo tokiam kinui, tada viskas atrodo kur kas geriau...

Tad neklydau dėl filmo didingumo, nes reginio išties būta gero! Kiek nerimavau dėl to, kad nežinojau paskutiniųjų įvykių ir tingėjau pasiskaityti internete, dėl ko tie herojai tiek baiminasi vėlei susidurti su priešu ir šiaip daug pesimistinių, laidotuves primenančių nuotaikų per pirmąjį seanso valandą, kol galiausiai viskas išryškėja ir nemačius paskutinės dalies... Šioje dalyje surinkti daugelio šios visatos super didvyrių per paskutiniuosius dešimt metų. Tokių filmų apie super didvyrius išaugo masiškai ir kiekvienas herojus jau turi savo pasakojimų frančizę, tad visai suprantu kai kurių pamišimą dėl tokių filmų, nors pats asmeniškai nelabai esu didelis gerbėjas...

Visgi kalbant vėl apie patį filmą, tenka pripažinti, kad visada gelbsti filmo struktūra ir vadinamosios laiko kilpos. Prisiminiau „Iksmenai: Apokalipsę“, kada žaidžiama tais pačiais laiko šuolio dėsniais, kad būtų atitaisyta tai, kas buvo padaryta. Panašiu principu, kuris pamažu įsigali kaip industrinio kino kliše, „pažaisti“ laiko šuoliais. Neslėpsiu, kad kol dar neatsibodo, vis dar įdomu tai žiūrėti ir „Keršytojuose“, todėl tai laikyčiau vienu stipriausiu šio filmo struktūriniu elementu – filmas kaip laiko rebusas. Herojų charakteriai kaip visada šiek tiek šmaikštūs, šabloniški ir netgi didvyrio pateikimas – nieko naujo nuo... Kada pirmąkart sukurtas „Supermenas“? Žodžiu, filmas išlaiko senąsias tradicijas ir didvyrių sąskrydyje lyg ir nieko pernelyg originalaus, tačiau ir žiūrėti tikrai nenuobodu, ar tai būtų pilvą prisiauginęs girtuoklis Toras, ar tai būtų savo amerikietiška šikna besidžiaugiantis Kapitonas Amerika... Visi jie saikingai šmaikštūs, kaip herojai labai tikslūs, organizuotai bendradarbiaujantys, to, ko ir galima tikėtis visatoje, kurioje veikia komikso žanro logika. Filmas – absoliučiai pramoga, skleidžianti didybę, prabangaus kino projekto skonį ir kokybę, tai filmas – žaidimas ir toks visada trauks ir vilios mases.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb:8.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sniego traukinys" / "Snowpiercer"

Sveiki, kino gerbėjai,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuotą naujausią Pietų Korėjos režisieriaus Joon-ho Bong filmą „Sniego traukinys“ (angl. Snowpiercer) (2013), kuris vienų buvo nesuprastas, o kitų pasitiktas kuo puikiausiai. Aš iškart prisipažinsiu, kad ši juosta buvo tikras atradimas po visų šių dramų ir istorinių filmų – intriga, tobula aktorių komanda, bet svarbiausia, kad filmo siužetas buvo labai įdomus.

Aišku, daugelis filmą laiko keistu, šio žodžio tikriausiai neišvengsime, kalbėdami apie šio režisieriaus darbus, kuriuos labai panorau pamatyti ir tikriausiai nepraleisiu progos artimiau susipažinti, nes azijiečių fantastiniai filmai, ypač iš serijos „crazy“, būna puikūs, įtraukiantys ir susukantys smegenis. „Sniego traukinys“ buvo vienas iš tų filmų, kuriam pasibaigus atsiminimai ir nuotaikos buvo dar labai gyvi, sunkoka buvo užmigti. Filmo idėja puiki, jos realizavimas, raiška labai įtraukė ir įtikino. Smagu, kad režisieriui pavyko azijietišką mąstymo formą kurti su amerikiečių (t. y. vakariečių) aktoriais – jau vien ko vertas aktorės Tildos Swinton pasirodymas! Paskutiniu metu į rinką plūstelėjo naujausi šios puikios aktorės darbai su itin kontrastingais personažais. 

Filmas pilnas įtampos, mįslių, kurie nėra tokie nuspėjami, kaip būna šabloniniuose trileriuose ar kai kuriuose fantastiniuose filmuose. Aišku, filmas gan nutolęs nuo realybės, tačiau pati idėja labai gyva, įtikinama ir žadinanti, praplečianti žiūrovo fantazijos lauką – o to aš visada noriu iš fantastinių juostų – netikėtos provokacijos. Nuo pat pradžių filmas vedė į didžiulę mįslę, o keistumo atmosfera, pirminis nesusivokimas, kas ir kur čia vyksta, manau, buvo kaip tik ta puiki įtampos guma, kurios ir norėjosi iš filmo. Ne visos mįslės po filmo atsiveria iš karto, bet nuo to filmas tampa tik dar įdomesnis. Puiki grafika, šalčio ir beviltiškumo pojūtis, kad, dievaži, nepagailėsiu gero balo šiam filmui, nes nepamenu, kada taip skaniai gliaudžiau filmo metaforas.

Mano įvertinimas: 10/10
Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Keršytojai" / "The Avengers"

Sveiki, visi,

Susigundžiau pažiūrėti kino filmą „Keršytojai“ (The Avengers) (2012), kuris pasaulyje sulaukė didžiulio susidomėjimo, neaplenkdamas ir Lietuvos. Juostą taip pat palankiai sutikta ir kinų kritikų, tad, genamas mados rimbo, nutariau atsipalaiduoti ir tiesiog pasilepinti efektais ir įtampa prisodrintų filmu. 

Filmas, kuriame susiburia kaip visada „geriečiai“ ir blogiukai iš įvairių super herojinių erų. Pagrinde čia esti skandinaviškų dievų vardais pasivadinę dievai ir pusdieviai, kuriems antrina kiti garsūs amerikietiški super didvyriai. Tiesą sakant, apie komiksus nieko neišmanau ir nesu tas, kuris šiurptų ir draskytųsi kaip žvėris dėl naujo leidinio numerio. Tiesą sakant, net negaliu pasakyti, ar filmas turėjo atkurti komiksų antrąjį kvėpavimą ir jo atmosferą, ar tik tapti dar vienu eiliniu fantastinių dvivyrių epopėjos pradžia. „Keršytojai 2“ net neabejotinai bus dar vienas ne tik sėkmingas, bet ir pelningas filmas, tik reikia jo sulaukti.

„Keršytojai“, tiesą sakant, man buvo nuobodūs. Tikrai. Tikėjausi kažkokio neįtikėtai įtempto kitoniško siužeto, o gavau pusiau animacinio pobūdžio atkramtytą medžiagą, kokius vaikystėje galėjome matyti „Betmene“ ar kituose kaukėtuose serialuose. Nieko naujo ir nieko įspūdingo apart puikia vaizdo grafiką ir superinius aktorius, kurie išties jaučiasi savame kailyje ir primena komikso herojus. Filmas pasirodė ištęstas, daug herojuose susiskaldymo, pykčio, nesusivaldymo – skiedalai, skiedalai, skiedalai. Daugiau nei pusė filmo velkasi kažkoks praskydęs siužetas, kur nelabai suvoki, ką daro herojai: ar jie čia kovoja, ar ginasi, ar elgiasi tyčia bukai... Na, taip, personažai ir turi elgtis kaip komiksuose, tačiau perkėlimas ir įvykių sekos man pasirodė ne tiek silpnai, kiek nuvalkiotos ir nuobodžios. Retkarčiais darėsi tai įdomiau, tai nuobodžiau, o bendras vaizdelis – nieko ypatingo. Nesužavėjo, tiesą sakant, visai nežavėjo daugelio liaupsinami „Keršytojai“.

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela