Rodomi pranešimai su žymėmis Paul Rudd. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Paul Rudd. Rodyti visus pranešimus

2019 m. rugpjūčio 4 d., sekmadienis

Filmas: "Keršytojai: Pabaiga" / "Avengers: Endgame"


Sveiki,

Tiesą sakant, negalvojau žiūrėti šio filmo, nes apie „Keršytojus“ nieko gero negalėjau pasakyti nuo... Kada toji pirmoji dalis pasirodė? Nebepamenu! Pamenu tik tai, kad viduryje filmo tiesiog išjungiau, nes nebegalėjau žiūrėti iki galo to komiksine logika grįsto žaidimo, kuriame nė vieno „gyvo“ veikėjo, dėl kurio galėčiau jaudintis, tačiau šįkart susigundžiau peršokti visas dalis ir pasižiūrėti šiemet daugiausiai uždirbusio kino projektą „Keršytojai: Pabaiga“ (angl. Avengers: Endgame) (2019). Truputį nerimavau, kad neištversiu tų trijų valandų ir teks tiesiog nuo šio reginio atsitraukti, bet visgi slapta tikėjausi, kad bus kaip su „Iksmenais“, kai tiesiog reikia mano asmeninio nusiteikimo tokiam kinui, tada viskas atrodo kur kas geriau...

Tad neklydau dėl filmo didingumo, nes reginio išties būta gero! Kiek nerimavau dėl to, kad nežinojau paskutiniųjų įvykių ir tingėjau pasiskaityti internete, dėl ko tie herojai tiek baiminasi vėlei susidurti su priešu ir šiaip daug pesimistinių, laidotuves primenančių nuotaikų per pirmąjį seanso valandą, kol galiausiai viskas išryškėja ir nemačius paskutinės dalies... Šioje dalyje surinkti daugelio šios visatos super didvyrių per paskutiniuosius dešimt metų. Tokių filmų apie super didvyrius išaugo masiškai ir kiekvienas herojus jau turi savo pasakojimų frančizę, tad visai suprantu kai kurių pamišimą dėl tokių filmų, nors pats asmeniškai nelabai esu didelis gerbėjas...

Visgi kalbant vėl apie patį filmą, tenka pripažinti, kad visada gelbsti filmo struktūra ir vadinamosios laiko kilpos. Prisiminiau „Iksmenai: Apokalipsę“, kada žaidžiama tais pačiais laiko šuolio dėsniais, kad būtų atitaisyta tai, kas buvo padaryta. Panašiu principu, kuris pamažu įsigali kaip industrinio kino kliše, „pažaisti“ laiko šuoliais. Neslėpsiu, kad kol dar neatsibodo, vis dar įdomu tai žiūrėti ir „Keršytojuose“, todėl tai laikyčiau vienu stipriausiu šio filmo struktūriniu elementu – filmas kaip laiko rebusas. Herojų charakteriai kaip visada šiek tiek šmaikštūs, šabloniški ir netgi didvyrio pateikimas – nieko naujo nuo... Kada pirmąkart sukurtas „Supermenas“? Žodžiu, filmas išlaiko senąsias tradicijas ir didvyrių sąskrydyje lyg ir nieko pernelyg originalaus, tačiau ir žiūrėti tikrai nenuobodu, ar tai būtų pilvą prisiauginęs girtuoklis Toras, ar tai būtų savo amerikietiška šikna besidžiaugiantis Kapitonas Amerika... Visi jie saikingai šmaikštūs, kaip herojai labai tikslūs, organizuotai bendradarbiaujantys, to, ko ir galima tikėtis visatoje, kurioje veikia komikso žanro logika. Filmas – absoliučiai pramoga, skleidžianti didybę, prabangaus kino projekto skonį ir kokybę, tai filmas – žaidimas ir toks visada trauks ir vilios mases.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb:8.7


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. vasario 4 d., šeštadienis

Filmas: "Myliu tave, žmogau" / "I Love You, Man"



Sveiki,

Ak, toks bukos ir daugelio gurmanų nepakenčiamos amerikietiškos lėkštosios komedijos. Jų irgi neišvengsite draugų apsuptyje, todėl tenka pažiūrėti vieną kitą, o štai filmas „Myliu tave, žmogau“ (angl. I Love You, Man) (2009) netgi sulaukė kritikų pripažinimo ir puikių recenzijų. Žvelgiant apskritai į šį filmą ir bendrą kontekstą, galiu pasakyti, kad filmas režisūriniais sprendimais beveik niekuo nesiskiria nuo vidutiniškos arba netgi prastos amerikietiškos komedijos. 

Nors bandoma iš filmo „išlaužti“ kažin kokią problemą originalią problemą, tačiau šioji problema (vyras neturi draugų, todėl neturi pabrolio ir ima su vyrais vaikščioti į pasimatymus) visais atžvilgiais tiesmuka ir nebepatraukli. Jau net nebežinau, kiek sukurta tokių „vestuvinių“ filmų apie pabrolius, pamerges, isterišką vestuvių pasiruošimą ir t. t., kad būtų galima sudominti nuo šios bukos temos žiūrovą. Aišku, keičiasi siužeto vingiai, tačiau iš esmės maniera, juokeliai niekuo neišsiskiria, ką Jūs bežiūrėsite. Nors šis filmas stengiasi neperspausti pačiais lėkščiausiais juokeliais ir nori visoje toje komerciniame pasaže išlikti kiek įmanoma nuoširdus, tačiau filmas ir lieka kažkoks negyvas, neįtikinantis. Nors, palaukit, ar komedija turi apskritai įtikinti žiūrovą? Galbūt, bet tie, kurie norėtų kažko originalesnio kaip komedijos, pvz., „Ką mes veikiame šešėliuose?“, tai šis filmas absoliučiai vidutinis, toks vidutinis, kad praktiškai menkai įsimenamas. 

Filmas tiks fonui, kai norisi daugiau bendrauti su svečiais, nei apsikrovus alumi ir popkornais žiūrėti patį filmą.

Mano įvertinimas: 5/10
Kritikų vidurkis: 70/100
IMDb: 7.0


Jūsų Maištinga Siela

2016 m. gegužės 8 d., sekmadienis

Filmas: "Mažasis princas" / "Le Petit Prince"




Sveiki, skaitytojai,

Prancūzų animacinis filmas „Mažasis princas“ (pran. Le Petit Prince) (2015), kuris siejamas tiesiogiai su A. de Saint–Exupery literatūriniu šedevru „Mažasis princas“, ir kurio leidimas Lietuvoje sulaukė daugybės pačių įvairiausių formatų ir yra nuolat atnaujinamas, o pasakojimas įtrauktas į pradinių klasių mokyklinę programą – tai tikrai verčia suklusti. Smagu, kad visgi buvo nuspręsta neatkartoti knygos siužeto, o jį inovatyviai pratęsti, surandant šiuolaikinės raiškos priemones. Istorija pasakoja apie mergaitę, gyvenančią standartizuotojoje ir tvarkingoje gatvėje, o jos laikas suplanuotas minučių tikslumu – tai supermamytės nuopelnas, ugdant atsakingą savo atžalą. Tik šalia keistas senukas-kaimynas ima ardyti nusistovėjusią tvarką, primindamas mergaitei, kad ji nepamirštų džiaugtis vaikyste...

Graži ir paprasta filmo idėja, kuri labai tinka visai šeimai – tėvai gauna savo pamokslų rinkinį, vaikai sugraužia savo dozę. Iš esmės, būtų keista ir neįdomu, jeigu filmas neturėtų didaktinių prieskonių. Visgi kūrėjams pavyko surasti tikslingą priėjimą prie žiūrovo ir pateikti aiškias mintis taip, kad jos neatrodytų bukinančiai erzinančios. Tas, kas skaitė „Mažąjį princą“, tas tikrai pajus nostalgiją tarp to, kur mus nuneša vaikystėje atrastos knygos ir kur yra ilgas ir nuobodus geometrijos „zubrinimas“ prie vadovėlių. Būti sveikai išdykusiam – štai ką sako ši istorija, nepamiršti savo vaikystės ir individualumo.

Iš esmės tai gražus animacinis filmas. Gal kiek nuspėjama, gal kiek pernelyg stokojanti kažkokių įdomesnių idėjų, pernelyg struktūruota ir aiškiai pateikta, tačiau atsižvelgiant į žanrą, filmas toks gal ir turėjo būti. Rekomenduoju šeimynoms.

Mano įvertinimas: 7.5/10
Kritikų vidurkis: 71/100
IMDb: 7.8


Jūsų Maištinga Siela