Filmas: "Pabusk miręs" ("Prisikėlęs iš mirusiųjų") / "Wake Up Dead Man: A Knives Out Mystery"

 

Sveiki, kino žmonės!

 

Absoliučiai dėl įtraukios pramogos nusprendžiau pažiūrėti režisieriaus Rian Johnson režisuotą detektyvinį filmą „Pabusk miręs“ arba kai kur verčiama kaip „Prisikėlęs iš mirusiųjų“ (angl. Wake Up Dead Man: A Knives Out Mystery) (2025). Pasirodo, šis filmas – tai jau trečiojo garsiojo detektyvo Benoit Blanc, kurį visose trijose dalyse suvaidino aktorius Daniel Craig, frančizės dalis. Pirmąją dalį „Ištraukti peiliai“ (2019) teko matyti, reiktų, manau artimiausiu metu pažiūrėti ir antrąją „Stiklinis svogūnas“ (2022). Visus filmus galima žiūrėti atskirai, nes tai atskiros istorijos, nors jas jungia vienas ir tas pats detektyvas Benoit.

 

Filmas labai britiškas, primenantis Agatos Kristi detektyvinių romanų tam tikras ekranizacijas ar net patį legendinį serialą apie Erkiulį Puaro. Istorija mus nukelia į atokią britišką provinciją, kurios parapijoje atsiduria jaunas kunigas, buvęs boksininkas Judas (aktorius Josh O'Connor), kuris susikerta su vietos ekstravagantišku kunigu Samsonu, o pastarasis po konflikto netrukus miršta. Didžiausi kaltinimai krenta būtent jaunajam kunigui. Netrukus prisistato detektyvas Benoit ir imasi tirti incidentą pačiais klasiškiausiais būdais.

 

Filmas iš dalies pavykęs. Man jis spalvingas, o jau aktorių koks žvaigždynas, tai vien dėl jų daugelis, manau, tikrai šį filmą pažiūrėsite. Visgi žiūrėdamas galvojau, kodėl jis taip aukštai ir puikiai įvertintas tiek kino žiūrovų ir kritikų. Ar iš nostalgijos seniesiems klasikiniams detektyvams? Juk kaip bepažiūrėsi, šioji istorija neįtikėtinai absurdiškai. Žudikas praktiškai nuspėjamas jau per pirmąjį pusvalandį, jo motyvai taip pat, tačiau dar dvi valandas vilkinamos įvairios prielaidos ir paralelinės istorijos, kurios lyg ir įdomios, tačiau jos nepaklaidina žiūrovų. Perfrazuojama Kristaus prisikėlimo istorija, įteigiama mintis, kad miręs senasis parapijos kunigas iš tikrųjų prisikėlė iš kapo. Šioji istorija, kaip ir „Ištrauktuose peiliuose“ balansuoja ant detektyvų žanro parodijų ribos, nes veikėjai tipažiniai, trafaretiniai, veikiantys ne kaip individualūs sudėtingi veikėjai, o kaip profesijų atstovų klišės. Boksininkas-kunigas man kažkiek priminė lenkų filmą „Kristaus kūnas“ siužetinį apmatą, bet visgi... Pažiūrėjus atrodo, kad kunigu gali būti bet kas, kas eina kelkraščiu pro kunigų seminariją ir užsinori.

 

Visgi filmas linksmas, prikaišiotas ir sudurstytas tyčia pagal detektyvinius kanonus, lengvai iš tų stereotipų jis ir ironizuoja, bet iki tam tikros ribos. Rimtai į šį filmą nežiūriu, jis komiškas, pozuojantis, trafaretinis, spalvingas ir skirtas absoliučiai pramogai. Visgi, jeigu ieškote ko nors originalesnio, manau, reikėtų kažko novatoriško pasiieškoti, nes „Pabusk miręs“, kaip ir pirminis filmo pavadinimo vertimas sako, jog detektyvas pasakos apie rimtus dalykus nerimtai.

 

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.4

 

Maištinga Siela

Filmas: "Keršytojai: Pabaiga" / "Avengers: Endgame"

Sveiki,

Tiesą sakant, negalvojau žiūrėti šio filmo, nes apie „Keršytojus“ nieko gero negalėjau pasakyti nuo... Kada toji pirmoji dalis pasirodė? Nebepamenu! Pamenu tik tai, kad viduryje filmo tiesiog išjungiau, nes nebegalėjau žiūrėti iki galo to komiksine logika grįsto žaidimo, kuriame nė vieno „gyvo“ veikėjo, dėl kurio galėčiau jaudintis, tačiau šįkart susigundžiau peršokti visas dalis ir pasižiūrėti šiemet daugiausiai uždirbusio kino projektą „Keršytojai: Pabaiga“ (angl. Avengers: Endgame) (2019). Truputį nerimavau, kad neištversiu tų trijų valandų ir teks tiesiog nuo šio reginio atsitraukti, bet visgi slapta tikėjausi, kad bus kaip su „Iksmenais“, kai tiesiog reikia mano asmeninio nusiteikimo tokiam kinui, tada viskas atrodo kur kas geriau...

Tad neklydau dėl filmo didingumo, nes reginio išties būta gero! Kiek nerimavau dėl to, kad nežinojau paskutiniųjų įvykių ir tingėjau pasiskaityti internete, dėl ko tie herojai tiek baiminasi vėlei susidurti su priešu ir šiaip daug pesimistinių, laidotuves primenančių nuotaikų per pirmąjį seanso valandą, kol galiausiai viskas išryškėja ir nemačius paskutinės dalies... Šioje dalyje surinkti daugelio šios visatos super didvyrių per paskutiniuosius dešimt metų. Tokių filmų apie super didvyrius išaugo masiškai ir kiekvienas herojus jau turi savo pasakojimų frančizę, tad visai suprantu kai kurių pamišimą dėl tokių filmų, nors pats asmeniškai nelabai esu didelis gerbėjas...

Visgi kalbant vėl apie patį filmą, tenka pripažinti, kad visada gelbsti filmo struktūra ir vadinamosios laiko kilpos. Prisiminiau „Iksmenai: Apokalipsę“, kada žaidžiama tais pačiais laiko šuolio dėsniais, kad būtų atitaisyta tai, kas buvo padaryta. Panašiu principu, kuris pamažu įsigali kaip industrinio kino kliše, „pažaisti“ laiko šuoliais. Neslėpsiu, kad kol dar neatsibodo, vis dar įdomu tai žiūrėti ir „Keršytojuose“, todėl tai laikyčiau vienu stipriausiu šio filmo struktūriniu elementu – filmas kaip laiko rebusas. Herojų charakteriai kaip visada šiek tiek šmaikštūs, šabloniški ir netgi didvyrio pateikimas – nieko naujo nuo... Kada pirmąkart sukurtas „Supermenas“? Žodžiu, filmas išlaiko senąsias tradicijas ir didvyrių sąskrydyje lyg ir nieko pernelyg originalaus, tačiau ir žiūrėti tikrai nenuobodu, ar tai būtų pilvą prisiauginęs girtuoklis Toras, ar tai būtų savo amerikietiška šikna besidžiaugiantis Kapitonas Amerika... Visi jie saikingai šmaikštūs, kaip herojai labai tikslūs, organizuotai bendradarbiaujantys, to, ko ir galima tikėtis visatoje, kurioje veikia komikso žanro logika. Filmas – absoliučiai pramoga, skleidžianti didybę, prabangaus kino projekto skonį ir kokybę, tai filmas – žaidimas ir toks visada trauks ir vilios mases.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb:8.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Papuolei" / "Tag"

Sveiki,

Kai norisi „prastumti laiką“ arba neįpareigojančiai tiesiog pasijuokti, renkuosi dažniausiai amerikietišką komediją. Reaguoju įvairiai, kartais net bukiausia komedija gali sublizgėti įdomiomis spalvomis, gal to ir tikėjausi iš amerikietiškos komedijos „Papuolei“ (angl. Tag) (2018), kuri sukurta pagal tikrą istoriją apie vaikinų gaują, kuri dar nuo kiemo vaikystės laikų žaidžia gaudynes, kurios nusidriekusios per visą jų gyvenimą. Trumpi dokumentiniai kadrai filmo pabaigoje tai patvirtina.

Tačiau pats filmas mažai ką turi bendro su realybe, ji „sukalta“ pagal pramoginį principą, kurioje suaugę vaikinai elgiasi kaip nebrendylos. Aktoriai surinkti iš tipažinių panašių projektų, tokių kaip „Pagirios Las Vegase“ ir kitų filmų, tad net amplua nenustebina, jie nesudėtingi, vienkrypčiai, perdėtai komiški lyg žiūrėtume ne komediją, o perspaustą parodiją. Nieko nuostabaus, nes tokios komedijos tonas amerikiečiams itin būdingas. Visos tos gaudynės ganėtinai smagios, kai kada sublyksi ir viena kita gera dialogo kombinacija, vykęs juokelis, tačiau visumoje filmas atrodo skystokas dėl lėkštų ir vis atsikartojančių su tais pačiais aktoriais charakterių tipažo ir tie amerikietiškos kultūros atributai, be kurių reta komedija neapsieina: be lėkštų seksualinių juokelių, žalytės rūkymo ir kt., ką per tokius filmus jau priimame vos ne kaip savo atpažįstamos kultūros reiškinį.

Visgi tai karnavališkas ir dinamiškas filmas, juk šiaip ar taip tai yra gaudynės. Kai kada smagios, kai kada perspaudimas nesukelia absoliučiai jokios reakcijos, kai kada pernelyg viskas nuspėjama. Tokių komedijų visgi pasirodo kasmet po keliasdešimt, visos jos panašaus tono, panašios dinamikos, tad išskirtinumo ir itin didelio linksmumo nesitikėkite, nebent esate tik išskirtinai tokio masinio kino gerbėjas.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vėjų upė" / "Wind River"

Sveiki,

Būna tokių mistinių kriminalinių filmų, nuo kurių negalima atitraukti akių ir būna tokių, kur darydamas arbatą virtuvėje jauti, kad nieko pernelyg nepraleisi, tai filmas „Vėjų upė“ (angl. Wind River) (2017) yra vienas iš tokių.

Tiesą sakant, ilgą laiką atmečiau visus žinomiausius režisieriaus Taylor Sheridan darbus: „Sicario“ man pasirodė pernelyg lėkšta ir sureikšminta drama apie narkotikų prekeivius, o štai Kino pavasaryje pristatyta „Bet kokia kaina“ (2016) absoliučiai buvo nuobodi, kad net nebaigiau žiūrėti. Šiaip paskutiniu metu nesu pakantus režisieriams, kurie mane nesužavėjo bent iš dviejų filmų ir esu linkęs praleisti, tačiau dėl aktorės Elizabeth Olsen ryžausi visgi pažiūrėti „Vėjų upę“ ir galiu pasakyti, kad filmas gal ir nesužavėjo, tačiau pakankamai vietomis intrigavo, kad pamirščiau arbatą.

Kriminalinė drama sniegynuose apie kerštą, netektis ir atleidimą. Filmas labai lėtas, įtampa kuriama ne tiek per trilerį, kiek per žmogaus vidinę kančią, todėl juosta turi nemažai dramos prieskonių, bet būtent kriminaliniai niuansai verčia filmą žiūrėti iki pabaigos. Niekas čia nei šokiruoja, nei labai itin kažko audrina: filmas nufilmuotas visgi standartiškai ir čia nagrinėjama kiek pernelyg tipinė tema. Akivaizdu, kad realybėje veikėjai elgtųsi ir kalbėtų kiek kitaip, todėl po šiaurietišku šalčiu dvelkia negyvumas, netikrumas, pasakos motyvas, kurį jau esame regėję kituose „rimtuose“ ale Holivudo projektuose, kurie būtinai prisirausia iki vienokios ar kitokios „Oskaro“ nominacijos.

Tiesą sakant, „Oskaro“ čia neįžvelgiu, nors temos gana biblijinės ir rimtos, tačiau perteikimas kiek pabodęs, nuvalkiotas kaip ir kituose pernelyg rimtai priimamuose šio režisieriaus filmuose. Unikalumo ir to užtaiso, kurio norėtųsi visgi pritrūko ir „Vėjų upėje“, tačiau daug ką atperka filmo atmosfera, indėnų etninis rezervatas, kuris ale suokalbiškai potekstėmis byloja apie rasistines problemas, tačiau visumoje veikėjai kalbantys ištęstomis pauzėmis toli gražu įtaigos pačiai istorijai neduoda, o „pauzių estetika“ kažin, ar tokiai istorijai reikalinga. Žiūrėti galima, tačiau ypatingo žvilgsnio ir pritrūko.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 73/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Atvykimas" / "Arrival"

Sveiki,

Vienas didžiausių praėjusių mokslinės fantastinių filmų buvo „Atvykimas“ (angl. Arrival) (2016), pasakojantis neįprastą ateivių pasirodymą žemėje. Dar viena istorija apie ateivius... Kiek gi galima? Ogi jei idėjos ir realizavimas geras, vadinasi, galima ir dar kartą apie tą patį. Garsus režisierius Denis Villeneuve, kuris sukūrė įspūdingą filmą „Moteris, kuri dainuoja“ ir absoliučiai, mano akimis, nuobodų filmą „Sicario: narkotikų karas“, šįkart imasi sėkmingai naujo žanro.

Kanadietis režisierius ieško savito braižo ir žiūros taško. Akivaizdu, kad filme „Atvykimas“, kuris lyg ir turėjo pamaloninti mases specialiaisiais efektais, veiksmo aštrumu bei neregėtais ateivių kostiumais ir technologijomis, šįkart sukalė veikiau draminį filmą, o ne gražų pataikavimą. Tuo filmas ir yra stiprus – scenarijus, kuris turi simbolinės reikšmės. Vidutinio amžiaus poliglotė, netekusi savo vaiko, imasi susikalbėti su nežemiškomis būtybėmis ir iš esmės kiek filmas primena „Tarp žvaigždžių“, tačiau akivaizdu, kad filmo idėja yra ne patys ateiviai ir ne jų atvykimas, bet visos situacijos moralinis pamokymas. Susiskaldžiusi žmonijos civilizacija skirtingai sutinka ateivius, bet galiausiai priveda ne prie kontaktų su pačiais ateiviais, kiek komunikavimui tarp žmonijos tautų. Būtent komunikavimo svarba išryškina bendrąjį filmo idėjinį lauką ir kartu papasakoja asmeninę vertėjos Luizos istoriją.

Keletas gražių siužetinių apžaidimų gana pagyvina filmą, o neskubus ir mažaveiksmis siužetas labiau kuria dramatišką vidinę įtampą, nei sakykime, koks veiksmo apokalipsinis filmas apie ateivius. Vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė aktorė „ant bangos“ Amy Adams, kuri jau buvo įvertinta už šį vaidmenį įvairiuose apdovanojimuose. Šiame filme, kaip ir „Supermene“ (netgi personažų vardai sutampa!) atitinka aktorės panašų braižą, tik čia kur kas jai skiriama daugiau dėmesio.

Apibendrinant filmą, galiu pasakyti, kad jis vienas geresnių ir įdomesnių, nes kažkuo kitoks, kitaip pažiūrėta į pačią situaciją, scenarijų ir pasakojimo pobūdį. Nepasakyčiau, kad itin sužavėjo, tačiau filmas išties geras. Rekomenduočiau pažiūrėti.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 81/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kartą Niujorke" / "The Immigrant"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Šįkart noriu aptarti filmą „Kartą Niujorke“ (angl. The Immigrant) (2013), kurį režisavo mano gana aukštai vertinamas režisierius James Gray. Kaip visada noriu pareikšti pasipiktinimą dėl kūrinio pavadinimo vertimo – nežinau, kokių piliulių ir kiek degtinės išgėrė tas asmuo, kuriam į galvą šovė filmą duoti savo pavadinimą „Kartą Niujorke“! Kažkoks pasityčiojimas, dievaži, o juk filmas vertas tikro grieko!

Puikus filmas, subtilus su puikiais aktoriais ir siužetu. Jau nuo pat pradžių užburia perteikiama atmosfera – skurdo ir emigracijos metai ir dvi moterys, sprunkančios iš Europos, kurią tuoj užguis Antrasis pasaulinis karas. Aišku, čia nemažai padirbėta su siužetu, dėliota abejotinos moralės, apgaulės ir atleidimo istorija, na, ir žinoma, šiokia tokia meilės trikampio istorija. Tiek kostiumai, tiek atmosfera, tiek negausios masinės scenos įtikina nuo pradžių iki pabaigos. Aktorius Joaquin Phoenix su šiuo režisieriumi jau dirbo prie filmų nebe pirmą ir nebe antrą sykį ir visi jo vaidmenys puikūs, kaip ir režisieriaus filmai. Šįkart jis vaidina gana abejotiną tipelį, kuris blaškosi tarp gėrio ir blogio, bet visgi pirmutinis vaidumo suteiktas mano jau kadais pamėgtai prancūzų aktorei Marion Cotillard, kuri dar sykį įrodė, kad yra aukštos klasės meistrė tiek savo vaidmenyse, tiek besirinkdama projektus. Apskritai vien dėl aktorinio darbo filmą galima žiūrėti drąsiai, o ką jau pasakoti apie filmo gelmes, apie tai, kaip režisierius perteikia kaltę ir atpirkimą, pasiaukojimą ir savo nuodėmių pripažinimą, jau nešneku apie epochos detales.

Filmas tiesiog labai geras, siūlau visiems kino gurmanams be išimties – emocija ir istorija jus lydės nuo pradžių iki pabaigos. Aukšto lygio filmas, kuris neturėtų praslysti žiūrovams, todėl ir aš, vertindamas jį, nepagailėsiu balų.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 77/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Amerikietiškoji afera" / "American Hustle"

Sveiki,

Filmas „Amerikietiškoji afera“ (angl. American Hustle) (2013) tikriausiai yra vienas labiausiai išliaupsintų kino kritikų filmų iš komercinių kino juostų per pastaruosius metus. Tikriausiai kinomanui nepamatyti jos būtų tikra nuodėmė, todėl paskubėjau ir aš ją pažiūrėti.

„Amerikietiška afera“ – tai išties skoninga kino juosta. Mėgavausi jos ryškiomis spalvomis, nuostabiai ir net nostalgiškai atgamintu aštunto dešimtmečio dvasia, jos detalėmis – rūbais, šukuosenomis, interjeru... Viskas buvo nepakartojama iš techninės pusės, tačiau pats filmas visgi yra kriminalinio pobūdžio ir siužetas nėra toks nuostabus, kokia buvo nuostabi filmo atmosfera. Iš esmės filmas netgi tuštokas, nieko nenustebinantis, savo siužetu jis tik vidutinis kriminalinis filmas, kuris pasakoja gana nuspėjančią, nors ir painią istoriją. 

Žinoma, aktoriai čia parinkti patys puikiausi ir abejonių jokių nekyla dėl daugybės prestižinių nominacijų. Nuostabiausia filme, žinoma, buvo Amy Adams, kuri per paskutinius kelerius metus padarė stulbinamą perversmą savo karjeroje. Tiesa, kiek nustebau, kad J. Lawrence gavo šitiek nominacijų, nors jos personažas ir įtikinamas, tačiau, nemanau, kad vertas šių įvertinimų net antraplanėje plotmėje. Daug kalbų sukėlė ir jos pernykštis triumfas dėl „Optimisto istorijos“... Nepaisant visko, visas kolektyvas atrodė žavingai ir profesionaliai įtikinamas. 

Sakau, filmas vertas dėmesio, tačiau manęs nesujaudino tik pati istorija. Yra gražių scenų, gražių erotinių, apgaulės scenų, tačiau visumoje viskas kažkur matyta, todėl nuspėjama. Nepavadinčiau filmo taip pat netikėtu atradimu, bet man patiko, jog galėjau tas pustrečios valandos pasimėgauti tiesiog gera vaidyba ir aštunto dešimtmečio atkurta energetika.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb: 7.3

)

Jūsų Maištinga Siela