Filmas: "Piktybinis" / "Malignant"

 

Sveiki,

 

Šį keistoką siaubo kriminalinį trilerį mačiau dar anais metais, tačiau pamiršau padaryti įrašą. Kadangi darau įrašu ne tik Jums, bet ir sau (atminčiai, kad nesikartočiau), todėl trumpai aptarsiu James Wan režisuotą filmą „Piktybinis“ (angl. Malignant) (2021).

 

Tikriausiai visi esate girdėję apie piktuosius dvynius, kurie kaip parazitai įauga į sveikojo dvynio kūną? Kai kada juos pašalina, o kai kada gerasis dvynys taip pat miršta. Moteris, kuri vis trokšta susilaukti kūdikio, vis gyvena su smurtaujančiu vyru, po vienos prievartos scenos, ji ima regėti (sapnuoti?) keistą pabaisą, kol galiausiai ji prisipažįsta, kad buvo įvaikinta ir vaikystėje turėjo nematomą draugą vardu Gabrielius... Ar Gabrielius grįžo po daugel metų tik kiek kitokiais pavidalais? Ar jis iš tikrųjų egzistuoja, ar tai tik moters įsitikinimas? Daug klausimų ir hipotezių galima kelti filmo viduryje, todėl filmas neprailgsta, o kaip tik tampa įdomesnis ir nenuspėjamas.

 

Visgi nuobodoki detektyvinių veikėjų šablonai, seserų ryšys ir kiti 90-ųjų panašaus filmų „kvepiantys“ naftaliniai „pertepimai“. Pagrindinė veikėja matomai puikiai įsijautusi aktorė, tik vis galvojau, kiek jai per tuos filmavimus tas perukas buvo nukritęs. Nepaisant tam tikrų techninių erzinančių detalių, pabaigoje (kadangi apie filmą beveik nieko nežinojau) ima ir nustebina: viskas susideda gana logiškai ir taikliai, o galutinis vaizdinys ir kovos priverčia šykštokai pasiraukyti, bet ne todėl, kad būtų kažkas panašaus į „Pjūklą“, o nuo tos minties, kas iš tikrųjų su ta gražia didžiaake moterimi dėjosi ir niekas niekada apie tai nė neįtarė. Visgi filmas fantastinis, išnaudota kiek menkiau siaubo filmuose žinomą teminę nišą. Scenaristai pasistengė tą ištęsti (gerąja prasme) ir beveik įtikinti, kad žiūrime filmą apie vaiduoklius ar kerštaujančius iš vaikystės materializavusius nematomus vaikus. Visgi iki galo visko neatskleisiu, pažiūrėkite, nes filmas tokiame žanre ne pats prasčiausias, bet ir, žinoma, prikaišiotas struktūrinių ir techninių šablonų, todėl ne stebuklas.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.3

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tyli naktis" / "Silent Night"

 Sveiki,

 

Ką darytumėte, jeigu žinotumėte, kad Kalėdų dieną jus pasitiktų apokalipsė? Tai ne tie veikėjai, kurie klaustų šio klausimo filme „Tyli naktis“ (angl. Silent Night) (2021), nes jie mažų mažiausiai buki, pernelyg arogantiški ir ... komiški. Jau tiek daug filmų mačiau su tuo „Tyli naktis“ pavadinimu (turime netgi lietuvišką!), kad kaskart vis jie man kitokie, beveik nei žanriškai, nei tematiškai nesusieti. Po ilgų diskusijų dėl filmo „Nežiūrėk aukštyn“ vėl imama gvildenti aktuali humoro tema. Kas tas humoras? Kodėl vieniems juokinga, o kitiems ne? Galbūt, kad tas filmas dėl savo populiarumo pralaužė ilgus dešimtmečius „Vienas namuose“ nusistovėjusius komedijos stereotipus masiniam žiūrovui, o šis pamatęs kitokią pateiktį, jaučiasi sutrikęs, netgi nesupratęs, kad ir kokia man asmeniškai „Nežiūrėk aukštyn“ atrodė juokinga. Visgi britiškoji „Tyli naktis“ taip pat kunkuliuoja ir miksuoja žanrais. Filmas prasideda kaip draminė komedija, kai susirenka seni geri pažįstami, bendrauja savo lėkštais būdais, lepina savo atžalas ir visais atžvilgiais atrodo šiurkštūs, atgrasūs ir nemėgstami žmonės.

 

Režisierė nusprendė surizikuoti ir tose komedijos klišėse papasakoti kiek kitokią istoriją. Link susirinkusiųjų artėja apokaliptinis baisus radioaktyvus ir toksiškas audros štormas, todėl per šventę visi turi išgerti mirties piliulę, nes kitaip visi mirs ne tokia oria mirtimi, o baisiose kruvinose konvulsijose. Kas gi nebijo skausmo? Visi. Todėl banalūs pasišnekučiavimai (kaip panašu į amerikietiškas komedijas!) apie praeities pasidulkinimus ir išdavystes veda prie baisiosios tiesos: kaip tą piliulę sugirdyti savo vaikams? Kitą vertus, filmas toks netikroviškas, kad tas kontrastas tiesiog tampa arba filmo cinkeliu (tokiu pabrėžtinai eklektišku), todėl vieniems tai patiks, o kitiems atrodys totali nesąmonė. Jau vien ką reiškia tėvų ir vaikų santykiai, kurie primena paikas pamočių, įseserių ir tikrųjų biologinių vaikų santykius „Pelenės“ pasakose (įžūlūs besikeikiantys sūneliai ir išlepinta princesė dukrelė). Nusižudymo momentai taip pat komiškai perteikiami, nors suskamba itin dramatiškai, bet vėlgi, šiame filme veikia apgaulingai dviprasmiškai.

 

Kai kas yra pasakęs, kad jeigu nori parašyti gerą ir rimtą knygą apie gyvenimą, būtinai jame turi būti humoro. Paskutinieji filmai apie apokalipses (ar tai būtų „Tyli naktis“, ar „Nežiūrėk aukštyn“), savaip linksmai bandoma prabilti apie civilizacijos mirtį. Gal tai koks naujas naujametinių filmų bumas? Sunku pasakyti, tačiau žiūrisi keistai, bet nepasakyčiau, kad neįtraukiančiai. Visgi tai naujos kultūros perteikimo matas. Kas žino, gal po 50 metų per savo laidotuves organizuosime klounų cirką ar striptizo šokėjas(-us). Juokas juokais, bet pasaulyje tai jau vyksta! Mirsime, todėl apsimeskime, kad to neįvyks iki paskutinės akimirkos.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Papuolei" / "Tag"

Sveiki,

Kai norisi „prastumti laiką“ arba neįpareigojančiai tiesiog pasijuokti, renkuosi dažniausiai amerikietišką komediją. Reaguoju įvairiai, kartais net bukiausia komedija gali sublizgėti įdomiomis spalvomis, gal to ir tikėjausi iš amerikietiškos komedijos „Papuolei“ (angl. Tag) (2018), kuri sukurta pagal tikrą istoriją apie vaikinų gaują, kuri dar nuo kiemo vaikystės laikų žaidžia gaudynes, kurios nusidriekusios per visą jų gyvenimą. Trumpi dokumentiniai kadrai filmo pabaigoje tai patvirtina.

Tačiau pats filmas mažai ką turi bendro su realybe, ji „sukalta“ pagal pramoginį principą, kurioje suaugę vaikinai elgiasi kaip nebrendylos. Aktoriai surinkti iš tipažinių panašių projektų, tokių kaip „Pagirios Las Vegase“ ir kitų filmų, tad net amplua nenustebina, jie nesudėtingi, vienkrypčiai, perdėtai komiški lyg žiūrėtume ne komediją, o perspaustą parodiją. Nieko nuostabaus, nes tokios komedijos tonas amerikiečiams itin būdingas. Visos tos gaudynės ganėtinai smagios, kai kada sublyksi ir viena kita gera dialogo kombinacija, vykęs juokelis, tačiau visumoje filmas atrodo skystokas dėl lėkštų ir vis atsikartojančių su tais pačiais aktoriais charakterių tipažo ir tie amerikietiškos kultūros atributai, be kurių reta komedija neapsieina: be lėkštų seksualinių juokelių, žalytės rūkymo ir kt., ką per tokius filmus jau priimame vos ne kaip savo atpažįstamos kultūros reiškinį.

Visgi tai karnavališkas ir dinamiškas filmas, juk šiaip ar taip tai yra gaudynės. Kai kada smagios, kai kada perspaudimas nesukelia absoliučiai jokios reakcijos, kai kada pernelyg viskas nuspėjama. Tokių komedijų visgi pasirodo kasmet po keliasdešimt, visos jos panašaus tono, panašios dinamikos, tad išskirtinumo ir itin didelio linksmumo nesitikėkite, nebent esate tik išskirtinai tokio masinio kino gerbėjas.

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb:6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Anabelė" / "Annabelle"

Sveiki,

Artėjant į Lietuvos kino teatrus siaubo filmui „Anabelė 2“, nusprendžiau neatsilikti nuo pasaulio ir pažiūrėti pirmąją šios velniai žino, kiek turėsiančios tęsinių siaubo seriją – „Anabelė“ (angl. Annabelle) (2014). Filmas „išplaukęs“ iš vykusio „Išvarymo“ projekto, tačiau pasaulio taip ir nesudominęs, kadangi tam yra visai pragrįstų priežasčių.

Pradėkime nuo to, kad pasakojimas apie apsėstą lėlę išties turėtų žavėti ir bauginti – fantazijai išsilieti per kraštus yra vietos iki valios, tačiau filmo kūrėjai taip taupiai viską atliko, kad galutinis rezultatas labai prastas. Visų pirma, siužetas labai nevykusiai išvystytas – jauna šeima laukiasi kūdikio, ima dekoruoti būsimo vaiko kambarį senomis lėlėmis ir... Palaukite, jauna šeima? Šalti santykiai? Nuolat dirbantis vyras? Abejonių ir intuicijos apnikusi bejėgė nėščioji? Fe! Visa atmosfera, nuo personažų pasirinkimo iki įvykių vystymo byloja, kad filmas nuobodus per visą pilvą ir nė per nago juodymo neprilygsta panašaus tipažo R. Polanskio išties puikiam siaubui „Rozmari kūdikis“. Tiesiog apgailėtina ir pati režisūra, kadangi ji grįsta šaltu abejingumu tiek žiūrovui, tiek tarp pačių veikėjų. Noras sukurti mistifikuotą atmosferą iš esmės sukūrė bejausmį ir šaltą santykių kokteilį ir netikrovišką kasdieninį veikėjų gyvenimą, tiesą sakant, scenų režisūra grįsta klišėmis, todėl tokia bejausmė ir iš pagrindų neįtikėtinai banali.

Siaubas? Seni tie patys triukai, prastame scenarijuje leidžia tik tingiai nuobodžiauti, o kai kada piktintis, kodėl po „Išvarymo“ kūrėjai į „Anabelę“ pasižiūrėjo pro pirštus ir sudėjo viską, ką dažniausiai turi apgailėtinai silpni ir nuobodūs siaubo filmai. Nerekomenduoju.

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 37/100

IMDb: 5.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mumija" / "Mummy"

Sveiki

Ko buvo galima tikėtis iš naujosios „Mumijos“ versijos? Dar didesnio niekalo!? Gali būti. Naujoji „Mumija“ (angl. Mummy) (2017) versija pasakoja šiek tiek pakeistą istoriją nuo originalo, prifarširuotą daug egzotinių spalvų, patrauklių vaizdų, specialiųjų efektų, tačiau kažkodėl išėjus iš salės vis tiek nugirdau tą posakį iš vieno vyriško: „šūdų krūva!“. Kodėl? Ko galima tikėtis einant į puikiai žinomos istorijos naują adaptaciją? Tik panašios istorijos sąrangą ir nieko naujo.

Buvau pasiruošęs pačiam prasčiausiam variantui. Kai tik prasidėjo filmas, jaučiausi itin nepatogiai, nes nežinojau, ar man išeiti, ar pasilikti miegoti, nes pirminis veiksmo filmo imituojantis susišaudymą buvo toks neskoningai prastas, kad net pradėjau piktintis, kaip lekiant šimtams kulkų veikėjai dar pasilenkdami geba juokauti, „laidyti bajerius“ ir visaip kitaip menkinti filmą. Tiesiog tipiniai „Mumijos“ charakterio šablonai ir klišių klišės. Pagrindinis veikėjas charizmatiškas chamas, atitinkantis komiksinio lygio tipažą, antraeilininkai taip pat kalba komikso lygio sakiniais ir absoliučiai niekas neįtikina: nei jų bendravimo manieros, nei visas emocijų paketas. Pirmoji filmo pusė, kol jie neatsiduria krentančiame lėktuve, viskas buvo itin žiauriai nyku. Po to, žinoma, kažkiek žiūrovą pagauna tiesiog nuotykių trilerio dvasia ir įsuka į veiksmą ir nori nenori pasiduodi tam karščiui, tačiau greit atsipeikėji tarp nuobodžių scenų ir supranti, kad pamatei iš tikrųjų tą patį, ką kine galėjai pamatyti prieš dvidešimt metų: tie patys juokeliai, ta pati scenarijaus kryptis ir tas pats įvykių sustygavimas, kas kad keičiasi aplinkybės.

Gerai bent jau tai, kad aktorius Tom Cruise neblogai išsilaikęs, nes kitaip jis šiam vaidmeniui būtų ryškiai per senas, tačiau gera fizinė parengtis leido jam atlikti, sakyčiau, ypač jam savimylos tinkantį vaidmenį. Iš esmės keletas itin neblogų kino efektų, veiksmo scenų šiek tiek gelbsti filmą, leidžia patirti tipinį nuotykį, tačiau filmas nepateikia idėjine prasme nieko naujo, viskas sena, tik įpakuota į naują pakuotę. Kaip ir kažkas sakė, tiesiog filmas tuščias, yra viena įvykių formulė, kuri pritaikyta masinio pop filmų žiūrėtojams. Tiesa, nemanau, kad ir senoji filmo versija kažkuo ypatinga, ji tiesiog dar nebuvo paruošta tiems išlepusiems efektų žiūrovams, todėl įspūdžių prasme, kai anuomet mus rečiau pasiekdavo vaizdais prabangūs filmai, atrodo, kad ji buvo kur kas geresnė.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 34/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela