Filmas: "Tyli naktis" / "Silent Night"

 Sveiki,

 

Ką darytumėte, jeigu žinotumėte, kad Kalėdų dieną jus pasitiktų apokalipsė? Tai ne tie veikėjai, kurie klaustų šio klausimo filme „Tyli naktis“ (angl. Silent Night) (2021), nes jie mažų mažiausiai buki, pernelyg arogantiški ir ... komiški. Jau tiek daug filmų mačiau su tuo „Tyli naktis“ pavadinimu (turime netgi lietuvišką!), kad kaskart vis jie man kitokie, beveik nei žanriškai, nei tematiškai nesusieti. Po ilgų diskusijų dėl filmo „Nežiūrėk aukštyn“ vėl imama gvildenti aktuali humoro tema. Kas tas humoras? Kodėl vieniems juokinga, o kitiems ne? Galbūt, kad tas filmas dėl savo populiarumo pralaužė ilgus dešimtmečius „Vienas namuose“ nusistovėjusius komedijos stereotipus masiniam žiūrovui, o šis pamatęs kitokią pateiktį, jaučiasi sutrikęs, netgi nesupratęs, kad ir kokia man asmeniškai „Nežiūrėk aukštyn“ atrodė juokinga. Visgi britiškoji „Tyli naktis“ taip pat kunkuliuoja ir miksuoja žanrais. Filmas prasideda kaip draminė komedija, kai susirenka seni geri pažįstami, bendrauja savo lėkštais būdais, lepina savo atžalas ir visais atžvilgiais atrodo šiurkštūs, atgrasūs ir nemėgstami žmonės.

 

Režisierė nusprendė surizikuoti ir tose komedijos klišėse papasakoti kiek kitokią istoriją. Link susirinkusiųjų artėja apokaliptinis baisus radioaktyvus ir toksiškas audros štormas, todėl per šventę visi turi išgerti mirties piliulę, nes kitaip visi mirs ne tokia oria mirtimi, o baisiose kruvinose konvulsijose. Kas gi nebijo skausmo? Visi. Todėl banalūs pasišnekučiavimai (kaip panašu į amerikietiškas komedijas!) apie praeities pasidulkinimus ir išdavystes veda prie baisiosios tiesos: kaip tą piliulę sugirdyti savo vaikams? Kitą vertus, filmas toks netikroviškas, kad tas kontrastas tiesiog tampa arba filmo cinkeliu (tokiu pabrėžtinai eklektišku), todėl vieniems tai patiks, o kitiems atrodys totali nesąmonė. Jau vien ką reiškia tėvų ir vaikų santykiai, kurie primena paikas pamočių, įseserių ir tikrųjų biologinių vaikų santykius „Pelenės“ pasakose (įžūlūs besikeikiantys sūneliai ir išlepinta princesė dukrelė). Nusižudymo momentai taip pat komiškai perteikiami, nors suskamba itin dramatiškai, bet vėlgi, šiame filme veikia apgaulingai dviprasmiškai.

 

Kai kas yra pasakęs, kad jeigu nori parašyti gerą ir rimtą knygą apie gyvenimą, būtinai jame turi būti humoro. Paskutinieji filmai apie apokalipses (ar tai būtų „Tyli naktis“, ar „Nežiūrėk aukštyn“), savaip linksmai bandoma prabilti apie civilizacijos mirtį. Gal tai koks naujas naujametinių filmų bumas? Sunku pasakyti, tačiau žiūrisi keistai, bet nepasakyčiau, kad neįtraukiančiai. Visgi tai naujos kultūros perteikimo matas. Kas žino, gal po 50 metų per savo laidotuves organizuosime klounų cirką ar striptizo šokėjas(-us). Juokas juokais, bet pasaulyje tai jau vyksta! Mirsime, todėl apsimeskime, kad to neįvyks iki paskutinės akimirkos.

 

Mano įvertinimas: 5.5/10

Kritikų vidurkis: 52/100

IMDb: 5.7

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Įkyruolė" / "The Meddler"

Sveiki,

Komedija apie mamytes, kurios kišasi į suaugusių vaikų gyvenimą ir taip bando išlaikyti motyvaciją būti reikalingai, tikriausiai labiausiai ir patinka amerikietiškame kine apie tai kalbėti. Sunku įsivaizduoti, kad tokios temos imtųsi juoko formate, tarkime, Rytų Europos kino kūrėjai. Amerikietiška romantinė komedija „Įkyruolė“ (angl. The Meddler) (2015) iš esmės pasakoja apie į depresiją linkusią dukrelę, prie kurios prilimpa visiems iš pusės žodžio įtinkanti ir patinkanti mamytė, kurią suvaidino legendinė aktorė Susan Sarandon.

Filmas, nereikia čia nieko slėpti ir pykti, yra nuobodokas. Siužetas ir situacijos apie sėkmingą mamytę darosi tokios nuobodžios toje saldžioje ir jaukioje amerikietiškoje pensijoje, kad net šiek tiek pikta, kad lietuvės pensininkės ne tik kitiems išmaniaisiais nesižarsto, bet ir sau vos tegali ką nors nusipirkti. Turtinga ir sveika senatvė leidžia S. Sarandon herojai patirti daugybę nuotykių, kurie neįtikina ir atrodo pernelyg nusaldinti, kad darosi koktu, kaip moterėlė net patekusi į avariją sugeba susirasti krūva naujų draugų ir šitaip įkvėpti aplinkinius gyvenimui. 

Žinoma, filme, kurį kino kritikai pasitiko gana šiltai, yra ir įdomesnių scenų, tačiau tikriausiai filmas taptų absoliutus niekas ir netgi tikras galvos skausmas, jeigu iš jo išimtume Susan Sarandon. Filmą rekomenduočiau žiūrėti tik šios aktorės gerbėjams, nes visais kitais atvejais filmas nuobodus, išsisėmęs ir nufilmuotas neoriginalia daug kur regėta holivudine maniera. 

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Užburtoji Ela" / "Ella Enchanted"

Sveiki visi,

Šiandien noriu grįžti į komercinį kiną ir prisiminti juokingos pasakos žanro filmą. Ir šįkart tai filmas „Užburtoji Ela“ (Ella Enchanted) (2004 m.). Taigi, „Amerikietiško nusikaltimo“ režisierius praeityje ėmėsi ir komedijinės pasakos žanro ir į savo būrį pasikvietė jau tąkart po „Princesės dienoraščių“ epopėjos iškilusią aktorę Anne Hathaway, šiuometinės Oskarų savininkės. Žinote, filmas man priminė pernykštį matytą „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija“, kuri man, beje, paliko gan slogius prisiminimus – iš išdarkytos pasakos teliko tik spalvinga ir pompastiška aranžuotė-parodija, o štai „Užburtoji Ela“, nors daugelio atveju panaši į pastarąjį filmą, kažkodėl manęs ne tik kad neerzino, bet ir kėlė šiokius tokius susižavėjimus šiam filmui. O ir žiūrovų, ir kritikų nuomonė apie „Užburtąją Elą“ yra kur kas geresnė, bet čia nereiktų pamiršti, kad per dešimtmetį šis žanras pradėjo atsibosti ir jam keliami visai kitus reikalavimus.

Filmas šiek tiek primena „Pelenę“, tačiau tai nėra šios pasakos perdirbinys. Atskridusi krikštamotė fėja savo dukterėčiai padovanoja nuolankumo dovaną t.y. pati baisiausia dovana, kuria gali pasinaudoti visi ir iš Elos pareikalauti visko, ko tik užsigeidžia. Rodos, toks žmogus turėtų gyventi sunkiai, bet nepamirškime, kad esame pasakoje ir viskas klostosi kaip per sviestą – daug juoko dėl kerų ir nesusipratimų, kuriuos Ela šiaip ne taip priprato pakelti, tačiau ja pasinaudoja piktadarys, kad nužudytų būsimą karalių, Ela turi tai padaryti... Bet pasaka nebūtų pasaka, jeigu ji nesibaigtų laimingomis vestuvėmis. Finalas, tiesą sakant, buvo graudus – šokiai, dainos, estrada ir vėl priminė „Veidrodėli, veidrodėli...“ super pasibaisėtiną finalą su Bolibudo šokiais.

Nepaisant kai kurių įsiėdusių klišių ir žanro formulių, man šis filmas buvo tikra atgaiva po slogių dramų. Atsigavau ir net pakikenau, o ir puikiai praleidau laiką su ilgaplauke Anne Hathaway!

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 53/100

IMDb: 6.2 



Jūsų Maištinga Siela